Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta 9duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "L." gamybos vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2018 m. gegužės 22 d. apie 09.00 val., Pakalnės g. 5, Kvietinių k., Klaipėdos raj., UAB „L.“ medienos apdirbimo ceche, būdamas paskirtas UAB „L.“ gamybos vadovu ir 2011-12-02 įsakymu Nr.2DS atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, atestuotas pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą (pažymėjimo D Nr.042902) žinodamas, jog nuo lauke esančios ventiliacijos sistemos - medžio dulkių ir skiedrų siurblio metalinės platformos aikštelės, 2,7 metrų aukštyje yra dalinai pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė – aptvaras, nesiėmė priemonių šios pavojingos darbo zonos laikinai aptverti ar pažymėti įspėjamaisiais ženklais, kad kiti darbuotojai – medienos obliavimo įrenginio operatoriai, norėdami pratęsti gamybos procesą, pagal senai susiklosčiusią praktiką nesant šaltkalvio nepatektų ant platformos ir neatliktų patys laikinus prakiurusio ventiliacijos vamzdyno remonto darbus, tuo pažeisdamas:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. reikalavimus:

1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

2. <...> Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis.

3. Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1. punkto reikalavimus: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos,

neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojai, periodiškai atliekantys laikinus prakiurusio pjuvenų išmetimo vamzdyno remonto (sandarinimo) darbus, būtų instruktuoti ir apmokyti darbui aukštyje, jiems išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir jomis jie naudotųsi atlikdami darbus ant neaptvertos platformos aikštelės 2,7 metrų aukštyje, tuo pažeisdamas:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 str. 3 d. reikalavimus: 3. Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turėti darbui reikalingas priemones. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus dėl prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 3, 6 p. reikalavimus:

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio (Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis) 1 ir 2 dalies reikalavimus:

1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.

2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 1 skyriaus 4 dalies reikalavimus: 4. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti naudojama, kai negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka.

7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka <...>

7.3. išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo:

7.3.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos;

7.3.2. atitikti darbo vietoje esančias sąlygas;

7.3.3. atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę;

7.3.4. tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus (priderinimus); <...>

7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 papunkčių reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo; rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą; pagrindinius naudojimosi reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas; <...>

7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais;<...>

7.13.1. sudaryti rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelę, vadovaudamasis Nuostatų 1, 2 ir 3 priedais. Jeigu kenksmingų, pavojingų veiksnių yra daugiau, negu nurodyta Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelėje (Nuostatų 1 priedas), darbdavys šią lentelę gali papildyti atskirais neišvardytais veiksniais;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo (privalomas) 4 dalies 4.1.5. papunkčio reikalavimus: 4.1.5. Jeigu atliekant konkrečią užduotį kolektyvinę apsaugos priemonę, saugančią nuo nukritimo, reikia laikinai pašalinti, būtina imtis kitų veiksmingų apsaugos nuo kritimo priemonių. Kolektyvinė apsauginė priemonė negali būti pašalinta tol, kol nesiimama kitų apsaugos nuo kritimo priemonių. Užbaigus tokią užduotį, kolektyvines apsaugos priemones, saugančias nuo nukritimo, būtina vėl sumontuoti.

UAB „L.“ direktoriaus 2003-03-31 įsakymu Nr.1-5 d. patvirtintos Elektrikui, 7137, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.14 4.25., 4.26. punktų reikalavimus:

4.25. Darbai 1,3 m ar didesniame aukštyje nuo perdengimo arba žemės paviršiau priskiriami darbams, atliekamiems aukštyje. Atliekant šiuo darbus, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo kritimo iš aukščio.

4.26. Dirbant aukščiau kaip 1,3 m nuo grunto ar perdengimo paviršiaus, būtina darbo aikštelę aptverti. Jeigu aptverti negalima ar netikslinga, būtina naudoti asmenines apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemones.

UAB „L.“ direktoriaus 2003-03-31 įsakymu Nr.1-5d. patvirtintos Statybininkui, 7121, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.15 4.50. punkto reikalavimus: 4.50. Nesant galimybės įrengti darbo paklotų ir aptvėrimų, darbai aukštyje nuo įvairių neaptvertų konstrukcijų, prie neaptvertų angų, esant darbo vietai aukštyje 1,3 m ir aukščiau, darbai turi būti vykdomi naudojantis saugos diržais. Diržų tvirtinimo vietas turi nurodyti UAB „L.“ tiesioginis darbo vadovas.

Dėl šių reikalavimų pažeidimų staklininkas A. G. su padėjėju M. D., atlikdami medienos obliavimo darbus ir pastebėję pjuvenų ištraukimo vamzdžio pratrūkimą, darbo vietoje nesant suvirintojo, pagal susiklosčiusią praktiką siekdami laikinai izoliuoti pratrūkusį vamzdį, užlipo ant lauke esančios ventiliacijos sistemos platformos aikštelės 2,7 metrų aukštyje, kur nuo 2018-05-15 buvo dalinai pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė – aptvaras; A. G. stovint ant platformos toje vietoje, kur buvo pašalintas aptvaras, ir bandant įtempti ant ventiliacijos vamzdžio uždėtą pakavimo juostą pastaroji nutrūko ir A. G. neišlaikęs pusiausvyros krito nuo platformos ant betoninio grindinio ir patyrė šiuos sužalojimus: netaisyklingos formos odos nubrozdinimą veide, kaktos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia neintensyvia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje I,II,III,IV,V,VI,VII šonkaulių lūžius su priesieninės pleuros sužalojimu bei minkštųjų audinių sužalojimu I šonkaulio lūžio srityje, dešinėje mentės linijoje II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžius, kraujosruvas po dešinio plaučio viršutinės skilties pleura ir plaučio audinyje, skeveldrinį kairio stipinkaulio apatinio galo lūžį tipinėje vietoje su poslinkiu, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžį, sužalojimų sukeltą sunkų trauminis hemoraginį šoką – tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris 2018-05-24 06.30 val. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dėl komplikacijų baigėsi mirtimi.

Kaltinamasis A. N. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad nuo 1996 m. dirba UAB "L.", o nuo 2011-12-02 įsakymu yra paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą ir stengėsi kuo geriau vykdyti šias funkcijas, o ar yra pasirašęs kokį nors dokumentą, apibrėžiantį jo teises ir pareigas - nepamena. 2018-05-22, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su A. G., jis buvo darbe, tačiau nelaimės nematė. Jam apie tai, kad A. G. nukrito, pranešė M. D. ar S. M., atbėgę pas jį jau po įvykio. Jis paklausė M. D., iš kur A. G. nukrito, nes jų darbo vieta yra ceche, kur neįmanoma niekur nukristi; tada M. D. paaiškino, kad A. G. nukrito nuo ventiliatorių aikštelės, kur jiedu buvo nuėję sutvarkyti pjuvenas praleidžiančio vamzdžio. Atėjęs į šią vietą, A. N. pamatė sėdintį ant žemės A. G.; jam buvo nubrozdinta kakta bei pats nurodė, kad skauda ranką riešo srityje. A. G. paaiškino, kad nukrito nuo aikštelės, kai veržė juostą ant vamzdžio, o ji trūko ir jis nukrito į apačią. Apžiūrėjęs jį, A. N. pasakė, kad A. G. reikia nuvežti pas medikus. A. G. sakė, kad važiuos namo persirengti ir tada važiuos į ligoninę ir A. N. tam neprieštaravo, nes suprato, kad darbininkas nori nusiprausti, švariai persirengti, nes kitų rūbų, išskyrus darbinius, darbe neturėjo. Be to, A. G. būklė neatrodė bloga, jis adekvačiai bendravo, nesiskundė, neatrodė, kad reikalinga skubi pagalba. Bijodamas, kad A. G. yra susitrenkęs galvą, A. N. suorganizavo, kad jį parvežtų kitas darbuotojas. A. N. klausė darbuotojų, ko jie ten lipo, nes prieš įvykį jie turėjo praeiti pro jo kabinetą (tai artimiausias kelias iš jų cecho prie ventiliacijos aikštelės), bet neužėjo pasakyti, kad reikia sutvarkyti vamzdį. Jam atsakė pagalvoję, kad tai nedidelis gedimas, todėl nusprendė patys susitvarkyti. Parvežtas į namus, A. G. išvažiavo į ligoninę su broliu. Vėliau A. N. sužinojo, kad A. G. ligoninėje nurodė patyręs traumą buityje; jo manymu, A. G. taip pasakė, nes pats priėmė sprendimą lipti ten, kur jam nebuvo leista. A. G. vakare jam pranešė, kad jam galimai skilęs rankos kaulas, darys operaciją. Apie lūžusius šonkaulius nieko nesakė. Kitą dieną su juo taip pat kalbėjo, A. G. pasakė, kad jam sugipsavo ranką. Dar kitą dieną A. N. sužinojo apie A. G. mirtį. Šis darbuotojas buvo tvarkingas, labai ramaus būdo, nepiktnaudžiavo alkoholiu; kai jam kildavo klausimų gamyboje, jis visad paskambindavo A. N. ir paklausdavo, kaip elgtis, o kodėl šiuo atveju nepranešė apie vamzdžio gedimą - nežinia. A. N. žinojo, kad tuo metu nuo lauke esančios ventiliacijos sistemos - medžio dulkių ir skiedrų siurblio metalinės platformos aikštelės buvo dalinai pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė - aptvaras, tačiau ten nėra nei A. G., nei M. D. darbo vieta, jie neturėjo teisės savavališkai ten nueiti ir dirbti, jie buvo instruktuoti, kad įvykus ne su jų darbu susijusiam gedimui, jie privalo kreiptis į gamybos vadovą ( A. N.), kuris būtų pats vadovavęs darbuotojams atliekant vamzdžio tvarkymo darbus bei užtikrinęs tinkamą darbų saugą. Todėl, būdamas savo darbo vietoje, niekam nepranešus apie jokį gedimą, A. N. nežinojo, kad yra gedimas ir M. D. su A. G. išėjo taisyti vamzdžių. Jei jiems būtų buvę pavesta atlikti gedimo šalinimą, jie būtų buvę atitinkamai instruktuoti ir suteiktos asmeninės apsaugos priemonės (diržai); jis pats irgi būtų dalyvavęs ir užtikrinęs, kad darbai vykdomi saugiai. Kadangi ventiliacijos sistemos - medžio dulkių ir skiedrų siurblio metalinės platformos aikštelė nėra darbo vieta, į ją niekas neturėjo priežasčių eiti darbo ar kitais reikalais, ji nebuvo pažymėta draudžiančiais ženklais ar kt., kad į ją niekas nepatektų. Pranešti apie nelaimingą įvykį darbe Valstybinei darbo inspekcijai, kuomet susižaloja darbuotojas, priklausė UAB "A." konsultantei V. A., pagal sutartį su UAB „L.“ atliekančiai šioje įmonėje dalį darbų saugos reikalavimų užtikrinimo funkcijų. Po šio įvykio A. N. jai pranešė, kad A. G. susižalojo darbe; ji nurodė, kad pirma reikia sulaukti atsakymo iš gydymo įstaigos kokio sunkumo sužalojimas ir jei sunkus, tada praneš darbo inspekcijai. Kada buvo gautas pranešimas apie traumos sunkumą, neatsimena, bet praėjo kelios dienos. Platformos aptvaras priešais laiptus buvo pašalintas keletą dienų iki įvykio, nes reikėjo nukelti variklį, kuris netrukus turėjo būti grąžintas į vietą po remonto; kada pašalinta aptvaro dalis palei sieną, ir ar ji ten išvis kada buvo, A. N. nepamena. Seni diržai buvo laikomi karkasinių namų surinkimo ceche, jie niekam asmeniškai nebuvo išduoti. Diržai buvo skirti bendram naudojimui, t.y. juos pagal poreikį gaudavo darbuotojai, turėję teisę ir pareigą dirbti aukštyje, tokių darbų atlikimui. Nei M. D., nei A. G., nei S. M. nebuvo apmokyti darbui aukštyje; šiuos darbus atlikdavo tam apmokyti statybininkų grupės darbuotojai, o ne obliavimo cecho darbuotojai, kurių darbo vieta yra prie staklių, jiems niekur lipti nepriklauso ir negalima, todėl ir tokie apmokymai nereikalingi, ir diržai jiems nebuvo išduoti ar leidžiami naudoti be atskiro nurodymo. 2020-01-23 atvykus pareigūnams, jis parodė naudojamus senus diržus, t. y., nupirktus iki 2018-05-22; nuotraukoje užfiksuoti 2019 metų diržai, kurie darbų eigoje galėjo būti sukeisti įmonės viduje, nes nėra griežtos jų apskaitos ir susiejimo su konkrečiu cechu. Karkasinių namų surinkimo ceche nuolatos buvo du diržai. Įmonėje diržų patikra buvo atliekama apžiūrint juos vizualiai, ar nėra pažeidimų. Patikrą atlikdavo arba jis, arba cecho vadovas. Dokumentai atlikus diržų apžiūrą nebuvo pildomi. Esant reikalui atlikti papildomus darbus, nesusijusius su nuolatinėmis darbuotojo darbo funkcijomis, A. N. pats pravesdavo instruktažą ką daryti, padėdavo užsidėti diržus ir parodydavo, kur prisikabinti.

Rašytiniame paaiškinime įtariamasis A. N. buvo nurodęs, kad UAB „L.“ nustatyta tvarka ir nusistovėjusi praktika, jog apie bet kokius įvykius ar nesklandumus gamyboje darbuotojai privalėjo informuoti gamybos vadovą arba įmonės direktorių. Pagal įmonėje patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.1 punktą, darbuotojai privalo laikytis darbo tvarkos, darbo drausmės, visą darbo laiką skirti tiesioginiam darbui, neužsiimti pašaliniais darbais; pagal jų 5.2.6 punktą, darbuotojas turi apie bet kokius gamybos nesklandumus bei Bendrovės darbo priemonių gedimus nedelsiant informuoti Bendrovės direktorių. P. S./ staliaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „L.“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, 2.8 punktą darbuotojas privalo nedelsiant informuoti darbdavį apie darbo inventoriaus gedimus, kitus pažeidimus; taigi darbuotas privalo dirbti išimtinai jam pavestą darbą ir neturi teisės savarankiškai keisti darbo vietos, darbo pobūdžio, darbo priemonių ir įrangos. Jis pats yra buvęs kelis kartus informuotas ir apie atsiradusį vamzdžio nesandarumą; tuomet jam dalyvaujant ir prižiūrint, darbuotojai izoliavo vamzdžio įtrūkimą. Kadangi platforma, ant kurios įrengtas šis vamzdis, buvo aptverta, jokių papildomų (saugos) priemonių imtis nereikėjo. Lygiai taip pat 2018 m. gegužės 22 d. staklininkas A. G. ir M. D. privalėjo jį ar įmonės vadovą informuoti apie prakiurusį vamzdį, o ne savavališkai nuspręsti, kad jie patys gali jį sutvarkyti. Darbuotojams pranešus apie gedimą jis būtų įvertinęs situaciją ir sprendęs dėl pašalintos tvorelės neleisti atlikti darbų ant platformos, arba, instruktavęs ir išdavęs saugos priemones (diržus darbui aukštyje), organizavęs vamzdžio užsandarinimo darbus jo priežiūroje. Darbo vietos turi būti įrengtos saugiai , o pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos; ventiliacijos sistemos platforma yra techninio pobūdžio įrenginys, skirtas ventiliacijos įrangos eksploatacijos užtikrinimui, ant jos neturėjo ir negalėjo dirbti joks bendrovės darbuotojas, todėl ši platforma negali būti laikoma darbo vieta ar pavojinga zona. Prieš nelaimingą atsitikimą ventiliacijos sistema buvo tvarkoma, šaltkalvis suvirintojas, vykdydamas remonto darbus (išmontuodamas variklį), buvo pašalinęs dalį jos platformos aptvaro; tik jis vienas galėjo ir turėjo priežastį patekti ant platformos, laikydamasis atitinkamų saugumo reikalavimų. Gamybinėje teritorijoje gali būti teoriškai potencialiai pavojingų vietų, tačiau jos visos negali būti laikomos „pavojingomis zonomis“; pripažįstant atitinkamą vietą tokia zona, būtina įvertinti jos pavojingumą sąmoningo asmens ir įprastomis/prognozuotinomis elgesio taisyklėmis besivadovaujančio žmogaus/darbuotojo atžvilgiu. Jei šios zonos nėra darbo vieta, jas nėra poreikio pereiti dirbant, keičiant dislokacijos vietą, o patekimas reikalauja darbo vietos palikimo, atskirų pastangų ar papildomos įrangos, kaip pvz., kopėčių, reiškia, kad tokių vietų buvimas neįtakoja saugios darbo aplinkos, nekelia susižalojimo ar kitokio pakenkimo rizikos. Ventiliacijos sistemos gedimai buvo retas dalykas, be to, pagal bendrovėje nustatytą tvarką, jos remontą atlikdavo šaltkalvis suvirintojas. Tik du kartus su jo žinia nesandarų vamzdį izoliavo obliavimo cecho darbuotojai. Protingai nebuvo galima prognozuoti, kad darbuotojai savavališkai imsis remonto darbų ne savo darbo vietoje, ypač matydami, kad dėl vykdomo variklio remonto pašalinta apsauginė tvorelė. Dėl trumpalaikio variklio remonto pašalinus tvorelę, plataforma nebuvo aptverta ar pažymėta, nes ten niekas iš įmonės darbuotojų neturėjo teisės patekti, tuo labiau, atlikti kokius nors jiems nepavestus darbus. Darbuotojų instruktavimas ir reikalavimas nedirbti jiems nepavestų darbų, informuoti apie gedimus, nesustabdė jų nuo savavališkų veiksmų, taigi ir įspėjamieji ženklai nebūtų užkirtę jiems kelio patekti ant platformos, kuri nėra jų darbo vieta. Jei įmonės darbuotojai 2018 m. gegužės 22 d. būtų jį informavę apie atsiradusį vamzdžio nesandarumą, jis būtų užtikrinęs, kad gedimas būtų šalinamas laikantis saugos reikalavimų; nelaimingas atsitikimas UAB „L.“ įvyko todėl, kad darbuotojai savavališkai nusprendė atlikti jiems nepriskirtus remonto darbus ne savo darbo vietoje. (6 t.,168-170 b.l.).

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2018-05-22 apie 17.00 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo brolio S. G. žmona V. G., kuri pranešė, kad įvyko nelaimė, kurios metu susižeidė jo brolis A. G. ir kad ji šiuo metu yra kartu su susižeidusiu broliu išvykusi į Klaipėdos miesto ligoninę, kur broliui yra atliekami įvairūs tyrimai, ruošiamasi daryti lūžusios rankos operaciją. Iš šio pasakojimo jis suprato, kad sužalojimai broliui nėra gyvybiškai pavojingi, todėl tą vakarą broliui tik paskambino ir šis pasakė, kad jam yra lūžusi kairė ranka, gali būti lūžęs šonkaulis bei sutrenkta galva. Su broliu bendravo normaliai, po rankos operacijos brolis pats apie 20.00 val. jam paskambino, pasakė, kad operavo lūžusią ranką ir laukia kitų tyrimų. 2018-05-23, apie 11.00 val. jis nuvyko aplankyti į ligoninę A., jam buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, nes, kaip brolis sakė, kad naktį pradėjo dusti, medikai nustatė, kad plaučiuose pradėjo kauptis kraujas. Brolis jam papasakojo, kad 2018-05-22 jam būnant darbe, t. y. įmonės "L." gamybinėse patalpose, kuriose jis dirbo prie medžio apdirbimo staklių, pamatė, kad virš staklių esantis ventiliacinis vamzdis tinkamai neveikia ir jis su bendradarbiu, apie gedimą niekam nepranešę, patys nutarė jį pašalinti, užvyniodami vamzdį plėvele, todėl pasilipo aukščiau, bandė pašalinti gedimą, paslydo ir nukrito ant žemės iš 2-3 metrų aukščio. Taip pat brolis pasakojo, kad iškart po nelaimės kažkas iš įmonės darbuotojų jį parvežė į namus. Iš kalbos suprato, kad apie įvykį niekas nieko neinformavo ir brolis gydymo įstaigoje pasakė, kad trauma įvyko buityje; kaip paklaustas nurodė A. G., taip pasakė todėl, kad nori grįžti dirbti į tą įmonę. Tą patį vakarą jis dar su broliu susiskambino ir kalbėjosi, brolis skundėsi krūtinės skausmu ir skaudžiu kosuliu. 2018-05-24, apie 08.00 val. jam vėl paskambino brolio žmona V. G., kuri pranešė, kad jo brolis, A. G., ligoninėje mirė. UAB „L.“ vadovas dalyvavo A. laidotuvėse, davė 2 000 Eur kaip darbdavio asmeninę paramą laidotuvėms, už kurią A. G. yra pasirašęs kasos išlaidų orderį (7 t., 152 b.l.), bei išmokėjo brolio atlyginimo likutį – 851,98 Eur ( 7 t., 153 b.l., 9 t., 3-4 b.l.)

Panašiai parodė ir nukentėjusysis V. G., nurodęs, kad buvo žmonos telefonu iškviestas iš darbo į A. G. namus, kur kaltinamasis A. N. atvežė Arūną ir perdavė V. G. nuvežti į ligoninę, kad trauma būtų užfiksuota kaip buitinė ir liepęs A. „sakyk taip, kaip susitarėm“. Brolis namuose nelabai tesiprausė, nes labai skaudėjo šoną, tik su artimųjų pagalba persivilko drabužius. Vežamas ligoninėn brolis sakė, kad labai skauda ranką ir duria šoną, sunku įkvėpti.

Panašiai parodė ir nukentėjusieji S. G. ir A. G..

Iš liudytojos R. G. parodymų nustatyta, kad ji yra V. G. žmona, 2018-05-22 buvusi namuose Gribžinių k.Dauparų - Kvietinių sen., Klaipėdos r., kai jai nepažįstamas automobilis parvežė A. G., aplipusį pjuvenomis ir dulkėmis. Įėjus į namo dalį, kur gyveno A. G., ji pamatė asmenis, apsirengusius drabužiais su "L." užrašu. A. G. sėdėjo prie stalo, o vienas iš tų asmenų drėkino rankšluostį ir valė A. G. veidą. A. G. paaiškino, kad jis nukrito ir jam labai skauda ranka. Tada ji paskambino vyrui, kad šis grįžtų ir nuvežtų A. G. į ligoninę. Vyrui parvažiavus, ji ir A. G. sėdo į automobilį važiuoti į ligoninę. Prie automobilio galo kur sėdėjo A. G. priėjo vienas iš jį palydėjusių darbuotojų ir pasakė: "A., kaip tarėmės, mes atsiskaitysim". A. atsakė: "Gerai, gerai", ir jie išvyko į ligoninę. Kelionės metu A. skundėsi, kad jam skauda ranką (2 tomo b. l. 59-61).

Liudytojas M. D. parodė, kad 2018-05-22 apie 06.00 val. pradėjo darbą įmonėje "L.". Kartu su juo pamainoje dirbo A. G., jie abu buvo blaivūs. Apie 09.00 val. atėjo kiti kolegos pasakė, kad lauke užsikimšo ventiliatoriai, kurie ištraukia staklių veikimo procese susidarančias pjuvenas. Tada jie su A. G. išėjo apžiūrėti ventiliatorių ir pataisyti, kadangi nustatė, kad tuo metu darbe dar nebuvo už remontą įmonėje atsakingo darbuotojo (D. S.). Ventiliatoriai yra įrengti ant 2,70 m. aukščio pakylos. Užlipę ant šios pakylos, M. D. ir A. G. uždėjo ant vamzdžio gumą, kurią reikėjo priveržti. A. G., bandydamas priveržti gumą, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo pakylos, kuri tuo metu nebuvo aptverta, pro tarpą tarp dviejų vamzdžių. Jis atsistojo pats, buvo susitrenkęs kaktą, iš kurios bėgo kraujas. Taip pat pasakė, kad skauda ranką, todėl važiuos namo. Apie šį įvykį M. D. tuoj pat pasakė gamybos vadovui A. N., kuris dėl sužalojimų neleido A. G. pačiam vykti savo automobiliu, pasiūlė parvežti jį namo. Gamybos vadovas A. N. nežinojo, jog patys ėjo sutvarkyti pratrūkusi vamzdį, jiedu jam apie tai nesakė, kadangi jau ne kartą yra tai darę ne tik jie, bet ir kiti įmonės darbuotojai, tai buvo normalu įmonėje ir gamybos vadovas A. N. yra tai matęs, tačiau nieko nesakydavo. Liudytojas suprato ir žinojo, kad jiems tvarkyti pratrūkusi vamzdį nepriklauso, tačiau ten labai nesudėtingas darbas, trunkantis apie 5 ar 10 minučių, todėl susitvarkydavo patys, kad galėtų dirbti toliau. Apie tai, kad neliptų į ventiliatoriaus aikštelę, nes nėra apsauginės tvorelės, niekas nesakė ir nedraudė, apsaugos priemonių, reikalingų darbui aukštyje, jiedu neturėjo, jos įmonėje nebuvo išduotos. Liudytojas nurodė žinojęs, kad lipant dirbti į aukštį reikia turėti specialias priemones (šalmus, diržus), nes yra su kitais darbininkais keitęs ten variklį prižiūrint A. N., dalyvaujant D. S. ir G. A., tada buvo instruktuotas apie tų priemonių būtinybę. Pratrūkusį vamzdį savo jėgomis tvarkė antrą kartą savo praktikoje, nurodymo patiems atlikti šiuos darbus nebuvo, bet nesant šaltkalvio nėra kam to padaryti, gedimas nedidelis, pašalinamas lengvai, o jo nepašalinus toliau dirbti negalima, todėl darbininkai tai ir daro savo iniciatyva. Į įvykio vietą jiedu ėjo ne pro gamybos vadovo A. N. kabinetą, o pro katilinę, kur kabo ženklas, draudžiantis jiems eiti.

2018-05-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas M. D. parodė nuo kur nukrito A. G. (2 tomo b. l. 75-81).

2020-01-23parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas M. D. parodė, kad šiuo metu jis žino kur jo darbo vietoje, t.y. obliavimo ceche yra pakabinti diržai. Nuėjus iki obliavimo cecho, M. D. parodo diržų buvimo vietą ir nurodo, kad šiuo metu lipant į aukštį apsaugos priemone - diržais naudojasi, yra apmokytas kaip juos naudoti. Paprašytas parodyti, kur buvo laikomi diržai iki įvykio, kai nukrito A. G. (2018-05-22), M. D. nurodo, kad iki įvykio žinojo, jog jie laikomi stalių ceche, šiuo metu cechas yra po remonto darbų, todėl diržų jame nėra ir jis nežino, kur jie buvo pakabinti. Neatsimena, ar buvo supažindintas su "Darbų saugos diržų naudojimo instrukcija". Paprašytas parodyti vietą nuo kur nukrito A. G., nueina iki platformos, prieš ją yra ženklas draudžiantis užlipti į platformą, ji iš visų pusių aptverta apsaugine tvorele. M. D. parodo vietą, kur nukrito A. G. tarp dviejų vamzdžių bei nurodo, kad tuo metu apsauginės tvorelės ten nebuvo. Išmatuojamas apsauginės tvorelės aukštis - 130 cm. M. D. parodo, kad išorinėje pusėje tvorelė visada būdavo, o vidinėje pusėje, t. y. palei namą, kur nukrito A. G. tvorelės nepamena, kad kada būtų buvusi, o dabar atkurta apsauginė tvorelė yra tokia pati kaip ir buvo išorinė, paaukštinta nėra (2 tomo b. l. 82-92).

Liudytojas D. S. parodė, kad UAB "L." dirba šaltkalviu – suvirintoju ir tiekėju. 2018-05-22 ryte buvo išvykęs ir į įmonę grįžo po pietų. Iki įvykio, kurio metu nukentėjo staklininkas A. G., diržai darbui aukštyje buvo pakabinti ceche matomoje vietoje ir esant reikalui bet kas galėjo jais naudotis. Su darbų sauga supažindintas buvo ir diržais naudotis mokėjo, tai nesudėtinga. Asmeniškai niekam iš darbuotojų saugos diržai pasirašytinai išduoti nebuvo. Įmonėje nedažnai prakiurdavo ventiliatorių (pjuvenoms šalinti) vamzdynas, pasitaikydavo per metus apie 2 ar 3 kartus. Žinojo, kad jam nesant darbuotojai patys vamzdžius užsandarindavo, nes jam nesant įmonėje sulaukdavo skambučio, kad įvyko gedimas ir dar negrįžęs į įmonę žinodavo, ką reikės atlikti. Darbuotojai su izoliacija laikinai apvyniodavo vamzdį, o jis atlikdavo ilgalaikius remonto darbus. Įmonėje atsakingas už gamybą ir darbų saugą yra A. N., ar darbininkai pranešdavo jam, kad ketina patys sandarinti prakiurusį vamzdyną, liudytojas nežino. Keletą dienų iki šio įvykio D. S. nuo ventiliatoriaus platformos pašalino tvorelės dalį (parodo nuotraukoje vietą, kur pašalino), nes buvo sugedęs variklis ir jo nėjo kitaip nuimti. Sutaisius variklį per pašalintą tvorelės dalį, jį būtų grąžinęs į vietą. Apie tai niekam nepranešė, neinformavo A. N. ir tos vietos nepažymėjo. Kiek jam žinoma A. G. iškrito per tą pusę, kur nėra tvorelės palei namą (parodo ir pažymi nuotraukoje). Ten nuo senų laikų nebuvo tvorelės, nes tarpas labai siauras, nepagalvota, kad kas nors gali pro ten iškristi. Įmonės teritorijoje iki įvykio kai kuriose vietose buvo įspėjamieji ženklai, įspėjantys ir neleidžiantys darbuotojams lipti, eiti į tam tikrą darbo vietą. Nepastatė ženklo draudžiamo eiti į ventiliatoriaus variklių aikštelę, nes nei vienas iš darbuotojų be jo ar gamybos vadovo žinios neturėjo ten lipti.

Liudytojas S. M. parodė, kad jis UAB "L." dirba obliuotoju nuo 2005 m. 2018-05-22 jis dirbo savo darbo vietoje - prie obliavimo aparato priestato viduje, 10-15 m atstumu nuo vietos, kur nukrito A. G.. A. G. taip pat dirbo obliuotoju, tačiau prie kitų staklių. Liudytojas matė, kaip pro nesandarų vamzdį pjuvenos pradėjo lėkti į orą, iš to suprato, kad pratrūko vamzdis arba vamzdžio sujungimas. Matė, kaip A. G. praėjo pro jį, pasiėmęs pakavimo juostą, ir suprato, kad jis eina tvarkyti pratrūkusio vamzdžio, nes yra ir pats tvarkęs būtent su ta juosta. Vamzdžiu einančios pjuvenos per laiką jos išdėvi sujungimo vietas, šiuos gedimus paprastai tvarko šaltkalviai, o kai nebūna šaltkalvio, kas nors iš brigados dirbančių darbininkų eina apvynioti vamzdžio. Žinojo, kad lipant į aukštį reikia prisikabinti, kad nenukristų, tačiau iki įvykio, kai nukrito A. G., obliuotojams nebuvo skirta diržų prisikabinimui. Šiuo metu obliuotojai žino, kur šie diržai sudėti bei yra apmokyti kaip su jais elgtis. Įmonė buvo jį apmokiusi darbų saugos, žino kaip elgtis darbe, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Tiek jo, tiek A. G. darbas yra ant žemės, prie aparato, užlipti aukščiau tekdavo labai retai, kartą į metus. Liudytojas nematė, kaip A. G. užsilipo ir kaip nukrito nuo ventiliatoriaus aikštelės, kad taip įvyko jis pastebėjo, kai jau viskas buvo įvykę. A. G. buvo be šalmo ir diržų, jis nukritęs gulėjo ant grindinio veidu į žemę. Apie įvykį S. M. skubiai pranešė gamybos meistrui A. N., kuris žinojo, kad darbininkai kartais patys tvarko tokius gedimus. Visi darbo klausimai derinami su A. N. Iki įvykio, kai nukrito A. G. nuo platformos, nebuvo apmokytas dirbti aukštyje ir naudotis saugos diržais. Jam buvo žinoma, kad darbui aukštyje saugos diržai padėti stalių arba kitaip karkasinių namų surinkimo ceche, bet obliuotojai ten neidavo, ten ne jų teritorija, o įmonėje buvo laikomasi tvarkos dirbti savo teritorijose ir nevaikščioti po kitus cechus.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis UAB "L." vadybininku. 2018-05-22, kai nukrito A. G., liudytojas buvo įmonės kieme, tačiau kitoje vietoje ir įvykio nematė. Prie jo priėjo A. N., kuris paprašė jo, kad parvairuotų A. G. automobilį namo. A. G. pats atėjo prie rūbinės, kur A. N. jau buvo atvairavęs jo automobilį, įsėdo į keleivio vietą ir V. G. išvežė jį į namus, o A. N. kitu automobiliu važiavo iš galo. A. G. ir pats paprašė jį parvežti namo, nes jis nori persirengti ir važiuoti į ligoninę. V. G. klausė, kodėl ne tiesiai vežti į ligoninę, o A. G. pasakė, kad jam tik ranką skauda, nori persirengti ir tada važiuos į ligoninę. Atvažiavus į A. G. kiemą, V. G. pastatė automobilį, kur nurodė A. G., ir išlipo lauk. Priėjęs A. N. palydėjo A. G. iki namo koridoriaus, padėjo jo automobilio raktus ant spintelės. Juos pasitiko kažkokia jam nepažįstama moteris. V. G. liko kieme, o A. N. nuėjo į namo vidų. Už keleto minučių atvažiavo kažkoks vyriškis, turbūt A. G. brolis. Po kurio laiko iš namų išėjo visi jau minėti žmonės. A. G. buvo persirengęs. Jis su vyriškiu, kurį pavadino broliu bei moterimi, kuri juos pasitiko, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis su A. N. grįžo į įmonę. Vėliau sužinojo, kad A. G. nukrito nuo paaukštintos aikštelės, kuri nėra praeinama, ten niekam nėra būtinybės vaikščioti.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2018-05-22 dar dirbo UAB "L.", nelaimingo įvykio nematė, bet sužinojo apie jį vėliau. Per 15 metų, kol dirbo UAB "L.", jam pačiam neteko tvarkyti ventiliacijos vamzdžio, jo atliekamam darbui pratrūkęs ventiliacijos vamzdis įtakos neturėjo. Nematydavo, kad darbininkai susitvarko ventiliacijos vamzdį, tačiau apie tai žinojo. Darbininkai pratrūkusį ventiliacijos vamzdį tvarkydavo savo noru, nieko neverčiami, tiesiog dėlto, kad galėtų grįžti prie savo tiesioginio darbo. Gamybos vadovas A. N. drausdavo patiems jį remontuoti be jo žinios (ikiteisminiame tyrime sakė, kad žinojo, kad darbininkai pasiremontuoja ventiliacijos vamzdį ir nieko nesakydavo), tačiau tikrai neliepdavo obliuotojams to daryti, buvo geras vadovas, kontroliuodavo darbų atlikimą. Jam ir kitiems darbininkams buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas atlyginimas plius priedai už atliktą darbą; kadangi pratrūkus vamzdžiui jie negalėdavo dirbti, o nedirbant negaudavo priedų, patys buvo suinteresuoti sutvarkyti pratrūkusį vamzdį ir dirbti toliau.

Liudytojas N. J. parodė, kad UAB "L." dirbo 3-4 metus iki 2018-04-13, kol dirbo, nėra buvęs susižeidęs. Porą kartų jam, yra tekę užsilipus į ventiliacijos aikštelę, nuo kurios nukrito A. G., taisyti ventiliacijos vamzdį, kai nebūdavo šaltkalvio. Šiaip jei kas nors atsitikdavo įmonėje, kas trukdydavo dirbti, visada pirmiausia būdavo pranešama A. N.. Yra buvę, jog pranešus A. N. apie trūkusį ventiliacijos vamzdį, jis nurodė, kad kol šaltkalvio nėra, eitume visi kartu laikinai sutvarkyti vamzdį, davė tam priemonių, pats lipo į ventiliacijos aikštelę ir padėjo, prižiūrėjo tvarkant vamzdį. Apie tai, kad darbuotojai tvarkydavo patys prakiurusį vamzdį, jam tai buvo žinoma iš kalbų. Nuo atlikto darbo kiekio algos dydis nepriklausydavo. Konkrečiai jis yra tvarkęs vamzdį, nes tai nesudėtingas darbas, tiesiog reikėdavo užveržti juostą. Naudodavo ir apsaugos diržus, kuriuos gaudavo tik konkrečiam darbui atlikti, nes kitų darbų aukštyje nedirbo, prisitvirtindavo juos pagal A. N. nurodymus. Prie staklių buvo dirbama dviem pamainomis po 8 valandas, nuo 6 iki 15 val. ir nuo 15 iki 23 val. A. N. įmonėje būdavo nuo 8 iki 17-18 val., kitomis valandomis darbininkams buvo nurodyta jam skambinti ir jis atvykdavo, kad ir ne savo darbo laiku. Į teritoriją prie tos pakylos pašaliniams įeiti nebuvo galima, tam obliuotojams reikėtų pereiti visą cechą, o ant katilinės durų buvo ženklas, kad pašaliniams įeiti draudžiama, toje vietoje, paisydami ženklų, žmonės ir būtų turėję sustoti.

Liudytojas G. A. parodė, kad jis dirba UAB „L.“ suvirintoju, daugiausia užsiima virinimu ir galandimu, turi savo uždarą atskirą darbo vietą. 2018-05-15 dirbo savo darbą, apie nelaimingą atsitikimą nieko nežinojo, kai A. N. pavedė jam užsandarinti prakiurusį vamzdį. Užsidėjęs saugos diržą ir pritvirtinęs jį prie aikštelės aptvaro, liudytojas apvyniojo tą vamzdį guma ir taip jį užsandarino. Iki tol jam to daryti nebuvo tekę, variklio nukėlimo, remonto ar kt. darbams ant tos pačios platformos taip pat vadovauja ne jis, jis tik yra padėjęs pagal poreikį. Saugos diržai yra laikomi ceche, kaip ir šalmai.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji yra UAB „A.“ vadovė, įmonė teikia darbų saugos konsultavimo ir dokumentų rengimo paslaugas. Nuo 2006 m. iki nelaimingo atsitikimo A. G. į jos įmonės funkcijas UAB ‚L.“ įėjo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas - darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų (instrukcijų) rengimas, nei pats instruktavimas, nei įmonės atstovavimas valstybinėse institucijose darbų saugos klausimais tuuo metu į jos funkcijas neįėjo. Už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje UAB „L.“ buvo atsakingas gamybos vadovas A. N.. Kokių sričių darbuotojų pareigines instrukcijas reikia parengti, sprendžia įmonės vadovas, kuris buvo ir atsakingas už darbų saugą asmuo, kol įmonė buvo mažesnė. Kai darbuotojų skaičius išaugo, pagal teisės aktų reikalavimus UAB „L.“ buvo įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, o atsakomybė už darbų saugą įmonėje perduota A. N.. Jis pradėjo dirbti 2003 m., tada ir buvo supažindintas su savo pareigine instrukcija bei įvadine instrukcija, o 2013 m., jos žiniomis, buvo užsakyta parengti jo kaip atsakingo už darbų saugą asmens įmonėje pareiginė instrukcija, bet ne jos įmonei, o kažkam kitam. Įmonės vadovo įsakymas paskirti A. N. atsakingu už darbų saugą įmonėje asmeniu apsprendžia jo atsakomybę už instruktavimą darbo vietoje ir darbų saugos reikalavimų vykdymą įmonėje, nes jis, būdamas vietoje, mato, kokie yra trūkumai, pažeidimai ir aktualijos. Darbų saugos dokumentus, susijusius su pavojingų darbų atlikimu įmonėje, yra parengusi jos įmonė pagal teisės aktų reikalavimus ir apsitarimą su įmonės vadovais dėl realių poreikių. Darbuotojai UAB „L.“ buvo pakankamai apmokyti ir instruktuoti, A. G. turėjo žinoti ir suprasti, kad negali atlikti jokių darbinių funkcijų ne savo darbo vietoje, o dar ir užsilipęs ant paaukštinimo, nes nebuvo apmokytas dirbti aukštyje. Profesinės rizikos veiksniai įmonėje buvo įvertinti 2014 m., tame tarpe ir susiję su obliuotojo-staklininko darbu.

Civilinio atsakovo atstovas R. P. parodė, kad jis yra UAB „L.“ direktorius, perėmęs vadovavimą šiai įmonei iš A. N.. Dėl konsultavimo darbų saugos klausimais įmonėje yra sudaryta sutartis su UAB „A.“, kurios atstovė lankosi įmonėje ir konsultuoja įvairiais su darbų sauga susijusiais klausimais, rengia pareigines instrukcijas, o darbuotojų instruktavimu užsiima A. N., kuris yra atsakingas už darbų saugą įmonėje asmuo. Įmonės darbuotojų darbo vietos yra aiškiai apibrėžtos, dirbti kitoje nei jam priskirta darbo vietoje ar net po kitas vietas vaikščioti darbuotojai negali ir yra apie tai aiškiai informuoti. Įrengimų gedimų patys darbuotojai šalinti neturi nei teisės, nei kvalifikacijos, tai daro šaltkalvis D. S. ir jam pavaldūs darbuotojai. Jeigu D. S. nėra, apie bet kokį gedimą darbuotojai turėjo pranešti gamybos vadovui A. N.. Įmonė turi darbui aukštyje reikalingus saugos diržus, kuriais naudojasi darbuotojai, į kurių funkcijas įeina darbai aukštyje, ir kurie yra apmokyti saugiai tai daryti, jų darbo vietoje tie diržai ir laikomi. Staklininko ar obliuotojo darbo vieta yra prie staklių, kurios stovi tvirtai ant grindų, darbui aukštyje reikalingo diržo šiems darbuotojams nereikia savo darbinėms funkcijoms atlikti, todėl tokie diržai jiems ir nebuvo išduoti bei atskirai apmokyta, kaip jais naudotis. Net jei gedimas įvyktų po D. S. ar A. N. darbo valandų, darbuotojams yra prisakyta skambinti A. N. arba R. P., o ne bandyti kažką taisyti patiems. Vamzdyno nesandarumo atveju reikėjo sustabdyti stakles ir pranešti gamybos vadovui. Platforma, nuo kurios nukrito A. G., neįėjo į staklininkų ar obliuotojų darbo vietą, paprastai būdavo aptverta, yra ne kartą tikrinta valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, jokių pastabų dėl to įmonei neduota. Bet kokiu atveju tai buvo D. S. darbo vieta, jis žinojo, kodėl ta tvorelė ar jos dalis buvo pašalinta ir mokėjo saugiai dirbti ir jai nesant, jei tai buvo būtina.

2018-05-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog adresu Pakalnės g. 5, Kvietinių k., Klaipėdos raj., yra metalinė konstrukcija, ant kurios yra variklis, prie kurio prijungti vamzdžiai. Aikštelė yra 2,5 aukščio. Iš pietų pusės yra metaliniai laiptai skirti užlipti į aikštelę. Tarpas tarp konstrukcijos ir pastato - 98 cm. Aikštelės dydis - 1,78x2,5 m. Tarpas tarp vamzdžių, kur nukrito žmogus, 62 cm pločio (1 t., 161-164 b.l.)

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2018-06-02 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 nurodytos įvykio aplinkybės: 2018-05-22 apie 9 val. UAB "L." obliavimo cecho darbuotojas A. B. staklininkui A. G. pasakė, kad pratrūko obliavimo staklių, kuriomis A. G. dirbo su padėjėju M. D., nutraukiamosios ventiliacijos vamzdis ir pro jį veržiasi pjuvenos. Kadangi šaltkalvio suvirintojo D. S. darbe nebuvo, A. G. su padėjėju M. D. patys nusprendė pašalinti gedimą, užsandarinti pratrūkusi vamzdį. Užlipę ant lauke esančios ventiliacijos sistemos platformos (matmenys 2.5x 1.79 m aukštis 2.7 m), ant kurios sumontuoti trys elektros varikliai ir iš obliavimo cecho ateinanti vamzdynų sistema, toliau perduodanti pjuvenas į cikloną, darbuotojai bandė pratrūkusį vamzdį užsandarinti, apvyniodami guma, kurią bandė sutvirtinti pakavimo juosta. A. G. bandant įtempti pakavimo juostą, ši trūko ir A. G. neišlaikęs pusiausvyros, krito nuo platformos ant žemės. Nukritęs ant žemės darbuotojas sąmonės neprarado, skundėsi skaudančia ranka, buvo nubrozdinta jo kakta. A. G. pasakė, kad prieš važiuodamas į ligoninę nori apsiprausti ir persirengti, todėl bendradarbiai parvežė jį namo, iš kur į ligoninę jį nuvežė brolis. 2018-05-24 ligoninėje A. G. nuo patirtų traumų mirė. Apie įvykį darbe Valstybinei darbo inspekcijai pranešta po darbuotojo mirties. Įvykio darbe vieta neišsaugota. Tiriant įvykį darbe, nustatyta, kad platforma pilnai neaptverta. Dalis platformos aptvėrimo tvorelės buvo išpjauta 2018-05-15. Šaltkalvis suvirintojas D. S. platformos atramas nupjovė tam, kad būtų galima nukelti ir vėl pastatyti į vietą sugedusį elektros variklį. Darbuotojas iš aukščio nukrito pro tarp iš cecho atvestų vamzdžių, esantį 0,98 m pločio neaptvertą tarpą. Apie gresiantį pavojų informuojančių darbuotojus priemonių, kad į pilnai neaptvertą platformą nepatektų pašaliniai darbuotojai, nebuvo imtasi. A. G. įvykio metu dirbo jam neįprastą, nepriskirtą darbą, darbų atlikimui aukštyje nebuvo apmokytas, apie saugius darbo metodus neinstruktuotas. Bendrovės direktorius R. P. atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Gamybos vadovas A. N. atestuotas pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto programą. Nelaimingo atsilikimo priežastys: Platformos neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Darbuotojo darbas neapsaugotoje nuo kritimo iš aukščio, aiškiai nepažymėtoje darbo zonoje. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1. p. reikalavimo "Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojo saugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos“, numatyto Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas (3 t. , 66-102 b.l.).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020-01-02 išvadose Nr.EVD-1 dėl įvykio darbe, kurio metu 2018 m. gegužės 22 d. buvo mirtinai sužalotas UAB "L." darbuotojas A. G., papildomo tyrimo nurodyta, kad VDI DSS skyriaus specialistai įvertino Pareiškėjo motyvus ir argumentus, dėl kurių jis nesutiko su Akte išdėstytomis aplinkybėmis ir priežastimis, pirminio ir papildomo tyrimo medžiagą, bei Papildomo tyrimo akte patikslintas įvykio darbe aplinkybes. Taip pat, buvo įvertintos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. pEDM 38/2019(01) išvados, kuriose konstatuojama, kad A. G. medicininės paslaugos buvo suteikiamos tinkamai. Todėl, VDI specialistų nuomone, nėra pagrindo teigti, kad UAB „L.“ darbuotojas A. G. mirė ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtų sužalojimų. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad Papildomo tyrimo akte pateiktos patikslintos nelaimingo atsitikimo, dėl kurio 2018 m. gegužės 22 d. buvo mirtinai sužalotas UAB „L.“ darbuotojas A. G., aplinkybės pagrindžia Akte įvardintas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (3 t., 121-133 b.l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2020-01-23 protokole užfiksuota, kad UAB "L." pateikė PVM sąskaitas faktūras: Nr. KOG0160859; Nr. B2G0038046; Nr. B2G0037896 dėl spec. asmeninės apsaugos priemonių įgijimo (3 t., 135-141 b.l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2018-05-24 protokole užfiksuota, kad UAB "L." pateikė įmonės dokumentus: A. G. darbo sutartį, darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalą, instrukcijas, su kuriomis A. G. supažindintas pasirašytinai. (3 t., 144-146 b.l.).

Darbo sutartyje Nr. 14 užfiksuota, kad A. G. UAB "L." įdarbintas nuo 2003-01-23 staklininku, nuo 2006-03-01 pervestas dirbti obliuotoju (3 t., 155-160 b.l.).

2013-11-22 UAB "L." direktoriaus įsakyme Nr.1DS nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas pavestas A. N. (3 t., 177 b.l.).

2003-03-31 UAB "L." direktoriaus įsakyme Nr.1-4 dalyse nurodytos darbuotojų, kurie instruktuojami ne rečiau kaip 6 mėnesiai, pareigybės (3 t., 182 b.l.).

2003-03-31 UAB "L." direktoriaus įsakymu Nr.1-5d. patvirtintos įmonės darbų ir priešgaisrinės saugos instrukcijos (3 tomo b. l. 183, 4 tomo 32-38, 39-48, 49-57, 58-66, 67-75, 76-83, 84-92, 93-103, 104-111, 112-120, 121-130, 131-142, 143-149, 150-156, 157-168, 159-168, 169-178, 179-190, 191-198, 5 tomo b. l. 1-14, 15-26, 27-38, 39-46, 47-52; 7 tomo 143-148 „Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija“ ir Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas, kuriame nurodyta, kad A. G. buvo apmokytas pagal šią instrukciją 2003-01-24). 2006-08-01 sutartimi Nr. 21 tarp UAB „Advilė“, atstovaujamos direktorės V. A., ir UAB „L.“, atstovaujamos direktoriaus R. P., ir jos 2015-01-02 priedu UAB „A.“ įsipareigojo vykdyti UAB „L.“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas – įmonės vadovo nustatyta tvarka organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą ir juos rengti (8 t., 135-136 b.l.).

2011-12-02 UAB „L.“ direktoriaus įsakymu Nr. 2 DS atsakomybė už darbų saugą įmonėje ir atsakingo asmens funkcijų vykdymas pavesti gamybos vadovui A. N. ( 8 t., 139 b.l.). Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba UAB „L.“ įsteigta bendrovės direktoriaus 2013-11-22 įsakymu Nr. 1 DS, šios tarnybos funkcijų vykdymas pavestas A. N. ( 8 t., 140 b.l.). Jam ir kitai darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos narei V. A. 2016-06-10 UAB „L.“ direktoriaus R. P. įsakymu dėl darbuotojų saugai ir sveikatai pavojingų darbų įmonėje apmokymo ir baigiamųjų žinių patikrinimo (pagal mokymo programas), atestavimo komisijos paskyrimo matyti, kad komisija buvo sudaryta iš darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų V. A. ir A. N., o A. G. buvo atestuotas 2016-06-15 ( 7 t., 149-151 b.l., 8 t., 141 -145 b.l.).

2003-01-06 Darbo sutartyje tarp UAB „L.“ ir A. N. nurodyta, kad jis priimamas į darbą kaip gamybos vadovas, 2003-01-17 pervestas į direktoriaus pareigas, nuo 2006-05-16 pervestas į gamybos vadovo pareigas (9 t., 5-8 b.l.).

2013-12-27 UAB „L.“ direktoriaus įsakymu patvirtintuose gamybos vadovo pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta jokių su darbų saugos reikalavimų užtikrinimu įmonėje susijusių funkcijų (8 t., 169-170 b.l.).

Iš 2014-05-23 UAB „L.“ pranešimo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorei matyti, kad po 2014-01-31 įmonėje atlikto planinio inspektavimo buvo duotas reikalavimas Nr. R1 0626-0617 ir UAB „L.“ vadovas nurodė, kokie nurodymai pagal šį reikalavimą buvo įvykdyti bei įsipareigojo ateityje tų pažeidimų nedaryti. 4 punktu pažymėta, kad iki 2014-03-21 įmonės direktorius R. P. buvo apmokytas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą ( 8 t., 173 b.l.). Iš 2014-01-31 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0626-0617 matyti, kad UAB „L.“ inspektavimo metu nustatytos keturios pažeidimų grupės ( 9 t., 41 b.l.).

2018-05-28 specialisto išvadoje Nr. M274/2018(03) konstatuota, kad A. G. mirė nuo kritimo iš aukštumos pasėkoje padaryto stipraus kūno sumušimo su daugybiniais dešinės pusės šonkaulių lūžiais, su priesieninės pleuros ir krūtinės ląstos sienos minkštųjų audinių sužalojimais bei dešinio plaučio viršutinės skilties sumušimu, kurie sukėlė dešinės pusės hemotoraksą, komplikavosi dešinio plaučio viršutinės skilties potrauminiu uždegimu, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu bei sunkiu trauminiu hemoraginiu šoku. A. G. mirė 2018-05-24 06.38 val. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Specialisto išvadoje Nr. T-A 5280/2018(01) nurodyta, kad ištyrus mirusiojo A. G. kraują, etilo alkoholio nustatymas - (T-01) SVP 5.4-01(A) 2017-02-21) metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektas bus sunaikintas 2019-06-02. A. G. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos odos nubrozdinimas veide, kaktos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia neintensyvia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje lūžę I, II, III, IV, V, VI, VII šonkauliai su priesieninės pleuros sužalojimu bei minkštųjų audinių sužalojimu į šonkaulio lūžio srityje, dešinėje mentės linijoje lūžę II, III, IV, V, VI, VII šonkauliai, kraujosruvos po dešinio plaučio viršutinės skilties pleura ir plaučio audinyje, skeveldrinis kairio stipinkaulio apatinio galo lūžis tipinėje vietoje su poslinkiu, kairiojo alkūnkaulio apatinio galo lūžis, sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas,potrauminis dešinio plaučio viršutinės skilties uždegimas ir ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigėsi mirtimi. Visi sužalojimai gavosi nuo kritimo iš aukštumos pasėkoje, padarytų tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar kietu pagrindu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti maždaug prieš 2 paras laiko iki mirties anksčiau kaip 2018-05-22 10.00 val. (nurodyta gyd. R. Ž. konsultacijos data ir laikas) (5 tomo b. l. 82-84).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2018-07-09 vidaus medicininio (neplaninio) audito ataskaitoje Nr.(2.1)-VMA-20 nurodyta, kad preliminari A. G. mirties priežastis -tromboembolija į a.pulmonalis. Atliktas pat. anatominis ištyrimas. Teismo medicinos eksperto išvados ir klinikinė diagnozė sutapo. Daugybiniai šonkaulių segmentiniai lūžiai galimai atsirado reanimacijos metu. Nesutapo mirties priežastis, kadangi mirtis įvyko staiga (grįžus iš tualeto). Gydantis gydytojas įtarė plaučių arterijų tromboemboliją. Teismo medicinos eksperto išvadoje mirties priežastis - staigus nukraujavimas ir hemoraginis šokas (5 t., 98-99 b.l.).

Tos pačios A. G. mirties priežastys buvo konstatuotos ir hipotezė dėl netinkamo gydymo paslaugų suteikimo įtakos nukentėjusiojo mirčiai atmesta 2018-10-10 ekspertizės akte EDM 8(56)/2019(01) (5 tomo b. l. 125-129), 2019-08-26 papildomos ekspertizės akte EDM 38/2019(01) (6 t., 26-36 b.l.), teismo medicinos ekspertų J. R., P. G. ir S. V. teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose ir Iš 2020-12-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos deontologinės ekspertizės akte Nr. PEDM 19/2020 (8 t., 107120 b.l.).

Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019-02-28 sprendimu Nr. 56-23 buvo konstatuota, kad Paciento būklė po jo sunkaus susižalojimo Ligoninėje nebuvo tinkamai vertinta ir vėliau stebima ir taip Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pareiškėjos sūnui A. G., buvo padaryta žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl O. B. G. prašymas atlyginti neturtinę žalą tenkintas iš dalies, įpareigojant Viešąją įstaigą Respublikinę Klaipėdos ligoninę atlyginti jai 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur neturtinę žalą (5 tomo b. l. 137-14), o šiai išvadai pritaria ir ją papildo UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto P. P. konsultacinė išvada, kad VŠĮ Klaipėdos respublikinėje ligoninėje buvo nustatyta neišsami diagnozė A. G., nebuvo diagnozuoti dešinės pusės šonkaulių lūžiai ir nepastebėta komplikacija – kraujavimas į dešinę krūtinplėvės ertmę, nuo kurio A. G. ir mirė, be to, paskutinę naktį neveikė krūtinės ląstos drenas, todėl ši komplikacija ir nebuvo pastebėta, o tai yra priskiriama gydymo klaidoms, o diagnozės patikslinimas buvo galimas jau priėmimo skyriuje, komplikacija nebuvo pastebėta chirurginio skyriaus palatoje, nes asmeniui su tokiais sužalojimais buvo reikalinga intensyvesnė priežiūra ir slauga bei teismo medicinos specialisto P. P. paaiškinimai, patvirtinantys jo duotas išvadas, teismo posėdžio metu.

Dėl A. N. nuteisimo/išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma bei jos pagrindu galimos padaryti išvados neįrodo kaltinamojo A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje. Tokia atsakomybė yra numatyta darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš šioje byloje surinktos informacijos, A. N. pareigos UAB „L.“ nuo 2006 metų nesikeitė ir buvo apibūdinamos kaip gamybos vadovo pareigos, kurių apimtis yra atskleista 2013-12-27 UAB „L.“ direktoriaus įsakymu patvirtintuose gamybos vadovo pareiginiuose nuostatuose. Šiuose nuostatuose nėra nurodyta jokių su darbų saugos reikalavimų užtikrinimu įmonėje susijusių funkcijų, kurias turėtų vykdyti gamybos vadovu įmonėje dirbantis asmuo, o atsakingo už darbų saugą asmens pareiginė instrukcija ar kitaip pavadintas vidinis dokumentas, apibrėžiantis A. N. funkcijas šioje srityje ir su kuriuo jis būtų buvęs pasirašytinai supažindintas, byloje net ir pakartotinai teismui pareikalavus nebuvo pateiktas. Iš dokumentų, galinčių užpildyti šią spragą, teismui buvo pateiktas 2011-12-02 UAB „L.“ direktoriaus įsakymas Nr. 2 DS, kuriuo atsakomybė už darbų saugą įmonėje ir atsakingo asmens funkcijų vykdymas pavesti gamybos vadovui A. N., tačiau be duomenų, kad šis asmuo būtų buvęs su juo supažindintas ( 8 t., 139 b.l); analogiškas 2013-11-22 UAB "L." direktoriaus įsakymas Nr.1DS, kuriuo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas pavestas A. N., taip pat be duomenų, kad šis asmuo būtų buvęs su juo supažindintas (3 tomo b. l. 177), ir 2016-06-10 UAB „L.“ direktoriaus R. P. įsakymas dėl darbuotojų saugai ir sveikatai pavojingų darbų įmonėje apmokymo ir baigiamųjų žinių patikrinimo (pagal mokymo programas), atestavimo komisijos paskyrimo kuriuo ši komisija buvo sudaryta iš darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų V. A. ir A. N., vėlgi nei vieno iš šių asmenų nepasirašytas (7 t., 149-151 b.l., 8 t., 141 -145 b.l.). Jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių pakankamą oficialų šių darbdavio įgaliojimų perdavimą būtent A. N. byloje nėra surinkta. Greta to pažymėtina, kad iš 2014-05-23 UAB „L.“ pranešimo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorei matyti, kad po 2014-01-31 įmonėje atlikto planinio inspektavimo buvo duotas reikalavimas Nr. R1 0626-0617 ir UAB „L.“ vadovas nurodė, kokie nurodymai pagal šį reikalavimą buvo įvykdyti bei įsipareigojo ateityje tų pažeidimų nedaryti. 4 punktu pažymėta, kad pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą iki 2014-03-21 buvo apmokytas įmonės direktorius R. P. ( 8 t., 173 b.l.). Iš 3 t., 91 b.l. esančio UAB „Zilaksa“ išduoto pažymėjimo G Nr. 026793 matyti, kad dėl šių apmokymų R. P. įgijo kompetenciją gebėti sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. A. N. UAB „Zilaksa“ išduotame 2011-12-02 darbų saugos pažymėjime Nr. D 042902 nurodyta, kad jis mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą ir įgijo teisę dirbti(vadovauti) visų rūšių ekonominės veiklos įmonėse kaip toks specialistas (3 t., 90 b.l.).

Visa ši įrodymų visuma rodo, kad UAB „L.“ vadovo ir gamybos vadovo A. N. kompetencija vykdant ir užtikrinant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą nebuvo pakankamai aiškiai, konkrečiai ir oficialiai atskirta ir įvardinta taip, kad teismas galėtų neabejotinai pripažinti A. N. buvus tuo atsakingu už Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą asmeniu, kuriam vienareikšmiškai kiltų baudžiamoji atsakomybė dėl aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe. Vadovaujantis šio Įstatymo 3, 11 ir kitais straipsniais, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdavys, kuris turi teisę deleguoti šią funkciją kitam asmeniui, atitinkamai jį įgaliodamas. Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatyta daug ir įvairaus pobūdžio darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbovietėse reikalavimų, kurie praktikoje skirstomi į atskiras sritis (darbo saugos dokumentacijos rengimo; darbuotojų apmokymo ir instruktavimo; darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis darbo saugos priemonėmis; kolektyvinių darbo saugos priemonių poreikio nustatymo ir įdiegimo; darbe naudojamų techninių įrenginių ir priemonių saugos užtikrinimo ir .t.t), todėl darbdavio įgaliojimas atlikti vieną, kelias ar visas iš šių funkcijų turi būti aiškiai apibrėžtas ir įvardintas. Kadangi byloje trūksta šį įgaliojimų perdavimą patvirtinančių įrodymų, tai pripažintina pirmuoju pagrindu išvadai, kad A. N. atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta.

BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Nors pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę, tokia prezumpcija negalima. Be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ar neveikimą ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis.

Kaltinimas A. N. buvo reiškiamas dėl to, kad jis nepasirūpino įrengti kiekvieno darbuotojo darbo vietos ir darbo vietų aplinkos, konkrečiai imant – ventiliacinės sistemos aptarnavimo platformos taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, būtų įvertintos darbuotojo fizinės galimybės ir neįgyvendino konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbo vietų įrengimui, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis, neužtikrinęs darbo patalpų, darbo vietų ir įmonės teritorijų, kur galima rizika darbuotojų saugai, pažymėjimo specialiais ženklais. Byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „L.“, įdarbinusioje įvairaus profilio darbininkus medienos apdorojimui ( staklininkus, obliuotojus, gateristus, džiovyklos darbuotojus ir kt.), jų sklandų darbą šiais įrengimais turinčius užtikrinti ir kitus darbuotojus (suvirintojus elektra, kūrikus, traktorininkus, neelektrotechninį personalą, elektrikus, autopakrautuvo mašinistus ir kt.), ir jo metu nukentėjo A. G., dirbęs šioje įmonėje obliuotoju. Taip pat nustatyta, kad A. G. buvo sužalotas ne savo tiesioginėje darbo vietoje, t.y., obliavimo ceche, dirbdamas prie obliavimo staklių, o bandydamas kartu su pagalbiniu darbininku M. D. užtaisyti ventiliacinį vamzdį, esantį už obliavimo cecho ribų, įmonės teritorijoje, nepriskirtoje obliuotojo darbo vietai, į kurią jis pateko, kaip patvirtino liudytojas M. D., pro katilinės patalpas, į kurias obliuotojams buvo draudžiama eiti ir kabojo tai įtvirtinantis ženklas. Nustatyta ir tai, kad platforma, ant kurios buvo reikalinga užlipti, norint sutaisyti pratrūkusį ventiliacinį vamzdį, šio įvykio metu nebuvo tinkamai aptverta, apsaugant turinčius ant jos dirbti darbuotojus nuo nukritimo (dalis aptvaro buvo laikinai nuimta),o pakliuvimas į jos teritoriją nebuvo uždraustas specialiais ženklais. Taip pat byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. G., taisydamas šį vamzdį, nedėvėjo šalmo ir apsauginio diržo, skirto darbui aukštyje, ir šios asmeninės apsaugos priemonės jam nebuvo išduotos.

Įvertinęs šias byloje nustatytas ir ginčo nebekeliančias faktines aplinkybes kaltinime nurodytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų kontekste, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo įrodyta, kad organizuojant gamybą UAB „L.“ buvo padaryti visi šiuose teisės aktuose numatyti ir kaltinime A. N. nurodyti pažeidimai (kad visus darbuotojus reikėjo instruktuoti apie visus galimus įmonės gamybinėje veikloje rizikos veiksnius, visiems išduoti visas asmeninės apsaugos priemones, įrengiant kiekvieną darbo vietą, įgyvendinti visus kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus ir t.t.). Kaip jau minėta, UAB „L.“ vykdo gan plačią gamybinę veiklą, įdarbinusi daug įvairių sričių darbininkų, kurių darbo pobūdis ir funkcijos iš esmės skiriasi, todėl iš esmės skirtingi yra ir saugos bei sveikatos darbe užtikrinimo reikalavimai, reikalavimai kiekvienai skirtingai darbo vietai tinkamai įrengti ir veiksniai, į kuriuos privaloma atsižvelgti pagal kiekvienos darbo vietos ir veiklos joje specifiką, galimus pavojus ir rizikas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog A. G. nelaimingo atsitikimo metu šioje įmonėje dirbo tik obliuotoju ir buvo pakankamai apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti šį darbą, supažindintas su savo darbo vieta obliavimo ceche ir aprūpintas pagal savo darbo pobūdį reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nei darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje, nei saugos ir sveikatos instrukcijoje dirbančiam obliavimo staklėse, nei kituose įmonės vidiniuose dokumentuose nenurodyta, kad obliuotojas privalo ir gali pats darbo eigoje taisyti už jo darbo vietos ribų esantį aukštyje įrengtą ventiliacinį vamzdį, patys byloje apklausti UAB „L.“ darbuotojai pripažino, kad tai neįėjo į obliuotojo pareigas, kad jie visi buvo instruktuoti tokių gedimų atveju pranešti tiesioginiam vadovui ir taisymo darbus atlikti tik jam pavedus, nes šių gedimų šalinimas buvo pavestas statybininkų brigados nariams ir tik jų nesant galėjo būti atliekamas kitų sričių darbuotojų. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad A. G., neradęs tiesiogiai už tokių gedimų šalinimą atsakingo įmonės darbuotojo – šaltkalvio D. S., priėmė sprendimą nepranešti apie gedimą darbo vietoje buvusiam savo tiesioginiam vadovui - gamybos vadovui A. N. ir taisyti įrengimą, esantį aukštumoje, be jo žinios, patekęs prie jo ( kartu su M. D.) pro katilinę, kur jam kaip obliuotojui buvo draudžiama eiti ir kabojo tai patvirtinantis ženklas.

Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažįstant, kad platforma, ant kurios buvo įrengtas aptariamasis ventiliatoriaus vamzdis, tuo metu neatitiko saugos darbe reikalavimų, nes nebuvo tinkamai aptverta, tiesioginio priežastinio ryšio tarp turėjusio užtikrinti jos saugumą asmens neveikimo ir A. G. įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra. Tiesioginis priežastinis ryšys šiuo atveju yra tarp paties A. G. padarytų darbo saugos teisės aktų, konkrečiai imant – UAB „L.“ patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos ir Saugos ir sveikatos instrukcijos dirbančiam obliavimo staklėmis reikalavimų dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis darbo vadovas, apie darbui trukdančius pažeidimus bei trūkumus pranešti darbo vadovui ir tokiais atvejais nedirbti, visą laiką būti savo darbo vietoje ir be vadovo leidimo neiti į nepažįstamas cecho ar įmonės vietas, nevaikščioti po darbuotojui nepriskirtus įmonės objektus, visais klausimais aiškintsi su tiesioginiu darbo vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan. pažeidimų ir dėl to kilusių pasekmių – šio darbuotojo nukritimo nuo platformos ir susižalojimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A. G. savavališkai, be A. N. žinios nusprendė atlikti ventiliacinio vamzdžio taisymo darbus, neturėdamas jiems atlikti reikalingų asmeninių apsaugos priemonių, todėl - savo rizika, negavęs iš gamybos vadovo pritarimo dėl šių darbų vykdymo, ėmėsi juos atlikti nesaugiais būdais, kas ir buvo šio nelaimingo atsitikimo ( A. G. nukritimo iš aukščio) tiesioginė priežastis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. N. būtų nurodęs A. G. ir M. D. tokiu būdu ir su tokiomis priemonėmis bei tokiais metodais atlikti šiuos darbus, būtų apie juos žinojęs, tam pritaręs ir pasiuntęs juos jų atlikti, nedalyvaudamas pats ir neaprūpindamas reikalingomis apsaugos priemonėmis.

Dėl A. N. pareikšto kaltinimo, kad jis neužtikrino, jog darbuotojai turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones - šalmus, diržus, reikalingus darbui aukštyje, akcentuotina, kad ne šios bylos dalykas yra aiškintis, ar tie UAB „L.“ darbuotojai, kuriems buvo priskirti įvairaus pobūdžio darbai aukštyje, turėjo tokias priemones ar jų neturėjo, o tai, kad jų neturėjo obliuotojas ir pagalbinis darbininkas, yra visiškai paaiškinama jų darbo pobūdžiu ir jiems pavestų darbinių funkcijų nesusijimu su darbu aukštyje. Be to, kaltinamasis ir byloje apklausti liudytojai yra parodę, kad kitais atvejais, iškilus ne tos specializacijos darbuotojams poreikiui atlikti kokį nors darbą aukštyje, A. N. pats to darbo atlikimui juos instruktuodavo vietoje ir išduodavo reikiamas tam kartui apsaugos priemones. Ar taip išties būdavo, ar tai būdavo būtina, jeigu nuo platformos nebūtų buvęs nuimtas aptvaras ir kaip būtų buvę šiuo atveju, jei A. G. ir M. D. būtų informavę apie gedimą ir savo ketinimus jį pašalinti A. N. – netikslinga gilintis, nes tai būtų tik hipotezės, kuriomis nuosprendis, reikalaujantis konkrečiais įrodymais pagrįsti kaltinamojo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, negali būti grindžiamas.

Panašiai teismas vertina ir prokurorės nei nukentėjusiųjų atstovo svarstymus, kad į nelaimingą įvykį sukėlusią situaciją A. G. pateko, priverstas įmonėje nusistovėjusios apmokėjimo už darbą tvarkos, pagal kurią prie pastovios atlyginimo dalies buvo pridedama priemoka už didesnį pagamintą produkcijos kiekį. Teisės aktai nedraudžia darbdaviams, siekiantiems drausminti ir motyvuoti savo darbuotojus darbo metu dirbti kuo našiau, nustatyti tokios apmokėjimo už darbą tvarkos, kitame kontekste tai greičiausiai būtų vertinama kaip tinkama motyvacinė priemonė, suteikianti darbuotojui teisę rinktis, ar dirbti neskubant, ar pasistengti labiau ir jausti tiesioginę tokio stengimosi naudą. Šioje byloje nenustatyta, kad tokios apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymas įpareigojo darbuotojus beatodairiškai siekti vien tik kuo našesnio darbo, nebepaisant nei savo pačių, nei kitų darbuotojų saugumo, ir nepranešant vadovams apie našiam darbui iškilusias kliūtis.

Byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. N., sužinojęs apie nelaimingą atsitikimą A. G. ir atskubėjęs į įvykio vietą, neiškvietė ten pat medikų, o suorganizavo A. G. parvežimą namo, kur perdavė jį artimiesiems ir, kaip teismas pripažįsta esant įrodyta V. G. parodymais ir juos netiesiogiai patvirtinančiais nukentėjusiųjų A. G. brolių parodymais, paprašė A. G. medikams nurodyti, kad trauma įvyko buityje. Kad A. G. taip nurodė, patvirtina ir objektyvūs įrodymai – įrašas medicinos dokumentuose. Ši aplinkybė rodo kaltinamojo siekimą paslėpti galimo teisės aktų pažeidimo ar net nusikalstamos veikos požymius, dar nežinant, kokio sunkumo pasekmes sukels šis nelaimingas atsitikimas, ką valstybės institucijos pripažins atsakingu už jo kilimą ir kitų svarbių aplinkybių. Akivaizdu, kad ilgametę darbo medienos pramonėje patirtį turintis ir kvalifikuotas specialistas, gamybos vadovas šiuo atveju pasielgė netinkamai ir ne pagal teisės aktų, tame tarpe ir vidinių UAB „L.“ dokumentų, nustatančių, kaip turi būti suteikiama medicininė pagalba darbe sužalotam darbuotojui, reikalavimus. Vis dėl to vien ši byloje nustatyta aplinkybė nepaneigia anksčiau išdėstytų teismo išvadų, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. G. sužalojimu, pasibaigusiu jo mirtimi, yra susiję paties A. G. veiksmai. Iš byloje turimų teismo medicinos specialistų ir ekspertizės bei deontologinės ekspertizės išvadų nustatyta, kad A. G. mirties priežastis buvo jo kritimas iš aukščio ir dėl to įvykę jo kūno sužalojimai, kurių vienoks ar kitoks gabenimas į ligoninę nei pakeitė, nei padidino, todėl vien netinkamas pasirūpinimas medicininės pagalbos suteikimu nukentėjusiajam nesudaro nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas A. N., sudėties, o kito nusikaltimo sudėties irgi nesudaro, nes kaltinamasis nepaliko A. G. pavojingoje gyvybei padėtyje, organizavo medicininės pagalbos jam suteikimą, iki kol įsitikino, kad šią pareigą iš jo perėmė A. G. artimieji. Dėl šių priežasčių čia aptariami A. N. veiksmai nesudaro jo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, tačiau gali būti pripažinti vienu iš pagrindų civiliniam procesui, apimančiam daug platesnę bei baudžiamoji darbdavio atsakomybę už asmens gyvybei ir sveikatai padarytą žalą.

Šioje byloje buvo labai išsamiai analizuojamos medicininės A. G. mirties priežastys, siekiant išsiaiškinti, ar tai įvyko tik dėl jo sužalojimo, ar ir dėl netinkamo medicininės pagalbos jam suteikimo. Gydymo įstaigų ir gydytojų atsakomybė byloje surinktais įrodymais nebuvo pagrįsta ir ji nėra šios bylos dalykas. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti gydytojai ekspertai ir atliktos deontologinės ekspertizės išvados patvirtino, jog pagrindinė A. G. mirties priežastis buvo jo nukritus iš aukštumos patirta trauma ir vėliau įvykusios jos komplikacijos; tai teismas pripažįsta pakankamai sunkiomis pasekmėmis, atitinkančiomis BK 176 straipsnio 1 dalies turinį. Kadangi A. N. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas nepadaręs šios nusikalstamos veikos dėl kitų priežasčių, dėl šių aplinkybių plačiau nebepasisakytina.

Vadovaujantis visu tuo, kas čia išdėstyta, kaltinamasis išteisinamas, nenustačius jo veikoje visų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. šioje byloje buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl nelaimingo atsitikimo B. O. G. sūnui ir kitų nukentėjusiųjų broliui A. G., pasibaigusio jo mirtimi, jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civiliniu ieškiniu B. O. G. prašė priteisti jai 50 000 Eur, o kiti keturi nukentėjusieji – po 15 000 Eur.

Kadangi šioje byloje kaltinamasis A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių, nebegali būti sprendžiamas ir nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys, kadangi jis, nors ir reiškiamas ne kaltinamajam, o už jo veiksmus atsakingai uždarajai akcinei bendrovei „L.“, tačiau jo patenkinimas šioje byloje gali būti grindžiamas tik kaltinamojo A. N. pripažinimu kaltu. Teismui nusprendus, kad kaltinamojo kaltės nėra, t.y., jis nepadarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys šioje byloje paliekamas nenagrinėtu, o civiliniams ieškovams išaiškinama, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo UAB „L.“ ar kitiems atsakingiems už žalos padarymą asmenims, tame tarpe ir remiantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo

Paliekant nenagrinėtą civilinį ieškinį, turi būti panaikintos ir jo užtikrinimui bylos nagrinėjimo metu taikytos priemonės - civilinio atsakovo UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį turtą – automobilius „MAN TGL12.210“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „MAN 26.464 DFLK“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „Renault Trafic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „Renault Trafic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „O. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „O. M.“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); priekabas: „BORO“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini); , VIN: (duomenys neskelbtini); ir „ATC SPZOO“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini);, VIN: (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020012514).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. šioje byloje yra pateikę prašymą dėl jų patirtų 3 630,00 Eur advokato A. A. jiems suteiktos pagalbos apmokėjimo išlaidų priteisimo jiems iš kaltinamojo A. N. ir civilinio atsakovo UAB „L.“. Civilinis atsakovas UAB „L.“ irgi pateikė prašymą dėl tokio pat dydžio (3 630,00 Eur) išlaidų priteisimo advokato Eligijaus Karbausko suteiktoms šiame procese paslaugoms apmokėti. Abiejų šalių prašymai yra pagrįsti prie jų pridėtais dokumentais, patvirtinančiais šių sumų sumokėjimą teisininkams profesionalams. Atsižvelgiant į ilgą šios bylos proceso trukmę, jo sudėtingumą, dideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant civilinius ieškovus ir civilinį atsakovą, šios šalių išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytas tokio užmokesčio ribas.

Kadangi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštas civilinis ieškinys šioje byloje paliekamas nenagrinėtu, vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas neturi pagrindo priteisti jiems advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų nei iš kaltinamojo, nei iš civilinio atsakovo, todėl šis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimas netenkinamas.

Dėl civilinio atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra konkrečiai pasisakyta, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, ir jeigu tos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos neprieštarauja baudžiamojo proceso kodekso normoms. Klausimas dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo civiliniam atsakovui, nereglamentuotas BPK normomis, yra reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kur nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato (...), dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (...). Tai, kad civilinis ieškinys šiuo atveju buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir todėl nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų proceso išlaidų atlyginimo valstybei, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, neturi reikšmės šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui ir antrosios šalies. Nors šiuo atveju nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinys kaltinamajam ir civiliniam atsakovui buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas, procesas dėl jo, vykęs ir pareikalavęs išlaidų, baudžiamojoje byloje yra baigtas, todėl ir šio proceso metu susidariusių išlaidų priteisimo klausimas turi būti išspręstas. Pagal analogiją vadovaujantis taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, prieinama išvados, kad ir civilinio atsakovo išlaidos, patirtos įgyvendinant savo teisės aktų nustatytą teisę gintis nuo pareikštų reikalavimų, pasitelkiant advokato pagalbą, turi būti atlyginamos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju civiliniam atsakovui UAB „L.“ iš civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. solidariai priteisiama 3630,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303straipsnio 2 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. civilinį ieškinį UAB „L.“ palikti nenagrinėtą.

B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. prašymo priteisti jiems advokato pagalbos išlaidas netenkinti.

Tenkinti civilinio atsakovo UAB „L.“ prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo ir priteisti jam iš civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. solidariai 3 630,00 Eur šių išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį turtą – automobilius „MAN TGL12.210“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „MAN 26.464 DFLK“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „Renault Trafic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „Renault Trafic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „O. M.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); „O. M.“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); priekabas: „BORO“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini); , VIN: (duomenys neskelbtini); ir „ATC SPZOO“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini);, VIN: (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020012514).

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinius diskus ( 2 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.