Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K. L. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. L. skundą dėl A. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. L. skundą, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kaltinimo padarius BK 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas motyvavo, kad tokia veika nenumatyta BK 407 straipsnyje. Dėl melagingų parodymų davimo byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo, todėl nenagrinėtina privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokios veikos palaikomas valstybinis kaltinimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pareiškėjas turi kreiptis į prokurorą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas prašo A. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymo, argumentuodamas tuo, jog neatitinka tikrovės ir turi šmeižimo požymių A. Š. apklausto kaip liudytojas, 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, administracinėje byloje dėl melagingo policijos iškvietimo, išsakyti teiginiai, jog apeliantas siekia jį iškraustyti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir reikalauja policijos tai padaryti.

BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, – baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kas reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir tokių pasekmių nori. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1-659/2017, dalyvavusio pareiškėjo ir kaip liudytojas apklausto A. Š. paaiškinimų turinį, skundžiamą nutartį vertina kaip teisingą bei neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir šiems visiškai pritaria.

Teismui nekyla jokių abejonių, jog kaip liudytojas apklaustas A. Š. posėdyje išsakė nuomonę apie esamus santykius su pareiškėju dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, ne pirmą kartą apelianto kviečiamus atvykti pareigūnus dėl A. Š. iškraustymo iš buto. Be to, pareiškėjo duoti paaiškinimai posėdyje dėl santykių su A. Š. pobūdžio, dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad jų gyvenimas greta, dvejų kambarių bute, yra įtemptas, emocingas ir objektyviai iššaukiantis konfliktines situacijas. Todėl vien A. Š. teiginiai apie pareiškėjo norą jį iškraustyti padedant policijai, beje atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byla dėl melagingo policijos iškvietimo nutraukta nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, nesudaro pagrindo jų vertinti kaip pavojingų ar pažeidusių BK 154 straipsnio 1 dalies saugomus teisinius gėrius.

Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 11 straipsnio 1 dalis). Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, tai kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti BK straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nėra duomenų, kad A. Š. teiginiai galėjo pažeminti pareiškėją arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, o tai yra tik A. Š. nuomonė apie santykius su pareiškėju. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuolatinių K. L. ir A. Š. nesutarimų pobūdį, pritaria apylinkės teismo motyvams, jog ginčijami A. Š. teiginiai pasakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. A. Š. subjektyvi nuomonė buvo išsakyta remiantis objektyviai egzistavusiais faktais, įvykiais, susijusiais su apeliantu.

BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. L. skundą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. Š. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, o kaltinimas dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra viešojo, o ne privataus kaltinimo objektas ir dalykas, todėl nenagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis).

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. Š. posėdyje išsakyti teiginiai, duoti parodymai yra tokia informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti K. L., arba pakirsti pasitikėjimą juo. Beje ginčo teiginių turinys tapo žinomas teismui, nagrinėjančiam bylą, bei su byla tiesiogiai susijusiems asmenims, todėl toks šių teiginių pateikimas nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme.

BPK 412¹ straipsnis numato, kada atsisakoma pradėti privataus kaltinimo procesą, o tokiu atveju yra priimama nutartis, kuri gali būti skundžiama BPK X dalyje numatyta tvarka. Taigi teisėjas, spręsdamas pradėti ar ne privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, posėdžio nerengia bei įrodymų tyrimo stadijai būdingų veiksmų neatlieka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog teismas priėmė nutartį jam nedalyvaujant ir pažeidė jo procesinę teisę teikti papildomus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo K. L. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.