- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- T-418-363/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16438-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nuteistasis
- G. V.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. prašymą dėl arešto bausmės atidėjimo pritaikius švelninančius nuteistojo teisinę padėtį įstatymo pakeitimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. nuteistas 2020-05-20 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 45 parų areštas; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta ? ir nustatyta sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2020-04-28 iki 2020-04-29, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, nuteistasis įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose 2020-07-14 gautas nuteistojo prašymas, kuriame nurodė, jog nuo 2020-07-01 įsigaliojo BK pakeitimai (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263) ir 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Mano, jog minėtas įstatymo pakeitimas (arešto bausmės atidėjimas) neabejotinai švelnina nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią ne tik pagal bendruosius principus, bet ir pagal paties pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies prasmę. Prašo maksimaliai taikyti galimus arešto bausmės vykdymo palengvinimus, t. y. atidėti arešto vykdymą minimaliam įstatymo numatytam laikui, nes realiai negali atlikti arešto, šiuo metu dėl susiklosčiusių sudėtingų aplinkybių gyvena (duomenys neskelbtini) su mažamete dukra po to, kai motina dėl alkoholio vartojimo atsisakė rūpintis dukra. Pažymėjo, kad ieško darbo ir turi dirbti, kad išlaikytų savo mažametę dukrą. Nurodė, jog susiklosčiusi situacija jį verčia į gyvenimą žiūrėti atsakingiau, rūpestingiau, žada, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant arešto bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu G. V. nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl arešto atidėjimo, nes dukra gyvena (duomenys neskelbtini), jos motina atsisakė gyventi krizių centre, vartoja alkoholį, vaiku nesirūpina, todėl vaikui viena galimybė, kad nepatekti į vaikų globos namus, buvo likti su juo. Nurodė, jog nė karto nebuvo teistas, dabar nubaustas už smurtavimą prieš sugyventinę, šiuo metu turi lankytis Probacijos skyriuje. Teigė, kad dukra neturi su kuo gyventi, neturi niekas galimybės ją prižiūrėti ir jeigu nebus patenkintas jo prašymas, vaikas pateks į vaikų globos namus.
Prokurorė L. Galič mano, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą, nors priežastys, kurias įvardijo nuteistais, pakankamai svarbios, jis rūpinasi mažamečiu vaiku, tačiau BK 75 straipsnis nenumato to galiojimo atgal ir tiesiog pats straipsnis taip suformuluotas ir gali būti taikomas tik tada, kai baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, sprendžiamas klausimas dėl bausmės paskyrimo, o šiuo metu teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, jau perduotas vykdymui ir bausmės vykdymo procese BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, todėl prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Nuo 2020-07-01 įsigaliojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
2020-05-20 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo G. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta arešto bausmė. Nuteistasis prieš kreipiantis į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu. Priėmus baudžiamąjį įsakymą, nuteistasis galėjo per 14 dienų jo gavimo dienos teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-06-06. Baudžiamojo įsakymo priėmimo metu dar negaliojo anksčiau minėta BK 75 straipsnio redakcija, o ankstesnė minėto straipsnio redakcija nenumatė arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Kadangi pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, akivaizdu, kad dabartinė BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turintis grįžtamąją galią, todėl svarstytinas klausimas dėl G. V. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.
Nuteistasis G. V. 2020-05-20 baudžiamuoju įsakymu pirmą kartą nuteistas arešto bausme, todėl jis faktiškai atitinka formalų BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą. Tačiau būtina atsižvelgti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
Nagrinėjamu atveju G. V. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-05-20 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas arešto bausme už nesunkų tyčinį nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, šiuo matu nedirba, kaip pats teigė ieškosi darbo, kad galėtų išlaikyti mažametę dukrą, 2020-04-27 baudžiamuoju įsakymu teistas už to paties pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, su kuria kartu nebegyvena, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Prašyme nurodė, jog vienas augina mažametę dukrą, motina ja nesirūpina ir jam atlikti arešto bausmę bus sudėtinga, nes niekas kitas vaiku nepasirūpins. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos, kuri šiuo metu gyvena nuteistasis su dukra, nustatyta, jog G. V. centre alkoholio nevartoja, laikosi taisyklių, rūpinasi dukra, jos auklėjimu, užimtumu, tenkina jos poreikius, ieškosi darbo, stengiasi pagerinti materialinę padėtį. Nurodyta, jog G. V. yra motyvuotas keisti gyvenimo būdą, spręsti kylančias problemas, lanko psichologo konsultacijas. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog nuteistasis nuo 2020-05-12 yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant G. V. arešto bausmės vykdymą trims mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), nes trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto) atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos, nei naudos. G. V. atidedant arešto bausmės vykdymą, jam paskiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatoma pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75, 362¹, 364 straipsniais
nutaria:
nuteistojo G. V. prašymą tenkinti.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, G. V. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-05-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, G. V.:
1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant G. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 iki 6.00 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.