Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-574-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
1A-432-574-2013
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00039-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė (pirm.), Regina Pocienė, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
P. M.
Advokatai
Danutė Giedraitienė
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-574/2013Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00039-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;1.1.8.1.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Pavelo Frolovo, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,nuteistajam P. M.,gynėjui advokatei Danutei Giedraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 145 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. LR BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės subendrintos bausmės dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmę – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė :

P. M. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, ir grasino sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, 2013 m. sausio 12 d., apie 10.00 val., dienos metu, atėjęs pas buvusią sugyventinę – A. P. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti savo sūnaus, po kilusio žodinio konflikto, kad per retai matosi su sūnumi, jau anksčiau ne vieną kartą būdamas gąsdinęs buvusią sugyventinę A. P. užkrėsti ją visokiomis ligomis, panaudojant švirkštą, virtuvėje stovėjusiai, veidu į langą nusisukusiai nukentėjusiajai A. P. su atsinešta švirkšto adata vieną kartą įdūrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai ne tik sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas taškinę durtinę žaizdelę dešiniame sėdmenyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir tokiais savo veiksmais pagrasindamas nukentėjusiąją A. P. užkrėsti ŽIV infekcija, sukeliančia AIDS ligą, kuri (nukentėjusioji A. P.) dėl ankstesnio kaltinamojo P. M. smurtavimo prieš jos asmenį ir nevienkartinių grasinimų ją nužudyti, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę, dar kartą atidedant bausmės vykdymą. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Jis su nukentėjusiąją turi 10 mėnesių sūnų, kuriam reikalinga tėvo parama, būdamas laisvėje jis išlaikė savo sūnų, sugyventinei padėdavo finansiškai. Nukentėjusioji teismo prašė, kad jį paleistų į laisvę, nes vienai auginti vaiką yra sunku, teisme ji teigė, kad jam atleidžia. Būdamas kalėjime jis pasimokė, pažada nedaryti jokių nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją sušvelninti.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas nuteistajam P. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

P. M. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas 2 kartus už panašaus pobūdžio nusikaltimus, tarp jų ir už fizinio smurto panaudojimą (b.l. 49). Pažymėtina, kad jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, buvo padarytos taip pat nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu (b.l. 52-53, 54-55). Nusikalstamas veikas už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, teistumas nėra išnykęs ir nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 58-59). Nurodytos aplinkybės rodo, kad P. M. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų. Todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsta.

P. M. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistajam pagrįstai paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nuteistajam P. M. paskirtos bausmės yra mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Apeliantas nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, ką nuosprendyje konstatavo iš pirmosios instancijos teismas, nors nuteistasis iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, buvo nenuoširdus ir siekė suklaidinti teismą, todėl pirmosios instancijos teismas kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis nurodo, kad turi 10 mėnesių sūnų, jog vaikui reikalinga jo parama, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis išlaikė savo sūnų, padėdavo sugyventinei finansiškai. Vien aplinkybė, jog nuteistasis turi sūnų, nėra pagrindas švelninti bausmę.

Apelianto teiginys, jog nukentėjusioji teismo prašė, kad jį paleistų į laisvę, nes vienai auginti vaiką yra sunku, neatitinka tikrovės. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie kartu nebegyvena, nukentėjusioji turi draugą, ką ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b.l. 83). Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad nuteistajam dovanoti gali tik dėl vaiko, prašė, kad jis pažadėtų, jog daugiau prie jos nesiartins (b.l. 83). Nukentėjusioji neprašė teismo, kad jį paleistų, šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai, nurodydama, kad jam dovanoti gali dėl vaiko, o teismas kaip nuspręs (b.l. 83).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. M. paskyrė tinkamą bausmę, kurią švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jurgita MačionytėTeisėjai Regina PocienėPavelas Frolovas