- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1-79-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00039-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- P. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. balandžio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., 145 str. 2d.-1m. ir 2 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 2012m. liepos 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, abu teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 145 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. M., smurtaudamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, ir grasino sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2013m. sausio 12d., apie 10⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis P. M., atėjęs pas buvusią sugyventinę-pil. A. P. į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), aplankyti savo sūnaus, po kilusio žodinio konflikto, kad per retai matosi su sūnumi, jau anksčiau ne vieną kartą būdamas gasdinęs buvusią sugyventinę A. P. užkrėsti ją visokiomis ligomis, panaudojant švirkštą, virtuvėje stovėjusiai, veidu į langą nusisukusiai nukentėjusiajai A. P. su atsinešta švirkšto adata vieną kartą įdūrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai ne tik sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas taškinę durtinę žaizdelę dešiniame sėdmenyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir tokiais savo veiksmais pagrasindamas nukentėjusiąją A. P. užkrėsti ŽIV infekcija, sukeliančia AIDS ligą, kuri(nukentėjusioji A. P.) dėl ankstesnio kaltinamojo P. M. smurtavimo prieš jos asmenį ir nevienkartinių grasinimų ją nužudyti turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis P. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, iš esmės prisipažino ir parodė, kad jis su buvusia sugyventine A. P., su kuria apie dvejus su pusę metų su pertraukomis gyveno kartu, turi bendrą sūnų Karolį. Tikslios datos neatsimena, galimai 2013m. sausio 12d. jis buvo nuėjęs pas buvusią sugyventinę A. P. aplankyti savo sūnaus. Su savimi buvo pasiėmęs švirkštą su adata, norėdamas savo buvusią sugyventinę tik pagasdinti, nes buvo supykęs ant A. P., kad ji neleidžia jam dažnai matytis su sūnumi. Dėl bendravimo sūnumi ir anksčiau tarp jų būdavo iškilę konfliktai. Pažaidęs su vaiku kambaryje, jis nuėjo į virtuvę, kur buvo A. P., kuriai parodė turėtą švirkštą su adata ir pasakė, kad šis švirkštas yra skirtas jai, ir vėl grįžo į kambarį. Po to kambaryje tarp jo ir buvusios sugyventinės A. P. vėl įvyko žodinis barnis dėl sūnaus. A. P. nuėjus į virtuvę parūkyti, jis nuėjo į koridorių apsirengti. Apsirengęs, atėjo į virtuvę, kur A. P., nugara stovėdama į duris, rūkė. Tuomet jis, priėjęs prie buvusios sugyventinės, su anksčiau parodytu švirkštu įdūrė A. P. į sėdmenis ir pasakė žodžius: „ laimingo gyvenimo durne “, po ko, juokdamasis, išėjo. Švirkštą su adata išmetė į Šventosios upę. Jis neketino savo buvusios sugyventinės Aušros užkrėsti kokia nors liga, nes į švirkštą įstatyta adata buvo nauja, niekuo neužkrėsta. Ankščiau yra kalbėjęs su A. P. apie užkrečiamas ligas, buvo kalba apie užsikrėtimą, ir panaudojant švirkštą Durdamas su švirkštu į sėdmenis, jis tokiu būdu tik pajuokavo su Aušra ir gailisi ją taip išgąsdinęs.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 145 str. 1d., iš esmės ir pripažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-10), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 18) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. kaltinamojo P. M. rašyto laiško nukentėjusiajai A. P. kopija(b.l. 20), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 21-22) ir fotolentelėmis lprie minėto protokolo(b.l. 23-24), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 16) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji A. P., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad P. M., kurį ji pažįsta virš dviejų metų, yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo ji turi bendrą vaiką-sūnų. Anksčiau tarp jos ir P. M. yra buvęs ne vienas konfliktas dėl bendravimo su sūnumi, buvusiam sugyventiniui priekaištaujant ir dėl jos asmeninio gyvenimo. Tikslios datos neatsimena, galimai 2013m. sausio 12d., pas ją į namus atėjo buvęs sugyventinis P. M. aplankyti savo sūnaus. Pažaidęs su vaiku kambaryje, P. M. atėjo į virtuvę, kur ji rūkė. P, M. parodė jai rankose laikytą švirkštą su adata, kurį demonstruodamas, pasakė „ ar žinai kas čia“, „ žinok čia tau skirta “. Po kurio tai laiko, ji, pabuvusi prie kompiuterio tame kambaryje, kur buvo ir jos buvęs sugyventinis P. M. su sūnumi, ji vėl nuėjo į virtuvę parūkyti. Girdėjo, kaip P. M. koridoriuje rengėsi, galvodama, kad jis kaip paprastai ruošiasi eiti į parduotuvę, Stovėdama nugara į duris, išgirdo link jos artėjančius žingsnius, po ko pajuto dūrį į dešinįjį sėdmenį, o atsisukusi pamatė, kad P. M. jai įdūrė su švirkštu, kurį prieš tai jai demonstravo. Įdūręs, P. M. jai pasakė žodžius „ laimingo gyvenimo kale “ ir, juokdamasis, išėjo. Po dūrio ji juto baimę, paniką, nežinojo kaip turi elgtis, nes dar prieš Naujuosius metus P. M., lankydamas vaiką, jos yra klausęs „ ar tu nori sirgti visokiomis ligomis, kaip ŽIV, AIDS “, ir „ tai nieko nereiškia, tik reikia iš narkomanų paimti švirkštą ir įdurti “. Apie tai, kad P. M. ją gali užkrėsti visokiomis ligomi, panaudojant švirkštą, jis jai yra sakęs kelis kartus. Ji buvo labai išsigandusi dėl savęs ir dėl savo sūnaus bei galimų pasekmių, kurios gali atsirasti po P. M. įdūrimo su švirkštu. Tai jau nebe pirmas kartas, kai jos buvęs sugyventinis P. M. jai grasina susidorojimu ir prieš ją smurtauja, už ką jis jau buvo teisiamas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra devynių aukštų daugiabučiame gyvenamajame name, antrame aukšte esantis butas Nr. 203 adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-10).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. P. 2013m. sausio 23d. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kaltinamojo P. M. jai rašytą laišką, kuriame kaltinamasis neneigia su švirkštu dūręs nukentėjusiajai, paaiškindamas, kad jis jos niekuo neužkrėtė, o tik tokiu būdu pajuokavo(b.l. 18, 20).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji A. P. parodė vietą virtuvėje savo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis P. M., 2012m. sausio 12d. atėjęs pas ją į namus aplankyti savo sūnaus, parodė rankoje laikytą su savimi atsineštą švirkštą su užkimšta adata, pasakydamas žodžius „ ar žinai kas čia “,
„ žinok čia tau skirta “, o po to parodė vietą virtuvėje, kur ji stovėjo nusisukusi nugara į duris, kai įėjęs į virtuvę kaltinamasis P. M. įdūrė jai į dešinįjį sėdmenį(b.l. 21-24). Šie nukentėjusiosios duoti parodymai visškai sutapo tiek su paties kaltinamojo P. M. aiškinamomis įvykio aplinkybėmis, tiek ir su teismo medicinos eksperto fiksuota sužalojimo vieta nukentėjusiosios A. P. kūne, atlikus jos medicininę apžiūrą(b.l. 16).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2013m. sausio 14d. atlikus nukentėjusiosios A. P. medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad konstatuotas sužalojimas, t.y. taškinė durtinė žaizdelė dešiniame sėdmenyje, buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu duriančiu daiktu prieš 1-3 paras iki apžiūros, kuo galėjo būti švirkšto adata. Nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo P. M. iki jo suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka ir nukentėjusiosios A. P., kaip buvusių sugyventinių, turinčių bendrą sūnų Karolį, gim. 2012m. gegužės 02d.(b.l. 18-19), vykdavo pastovūs tarpusavio barniai ir nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi, kaltinamajam priekaištaujant ir dėl nukentėjusiosios asmeninio gyvenimo, o tarpusavio santykių aiškinimasis paprastai baigdavosi fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu ar grasinimais su ja susidoroti, už ką kaltinamasis P. M. jau ne vieną kartą buvo teisiamas(b.l. 52-55). Eilinis buvusių sugyventinių konfliktas įvyko ir 2013m. sausio 12d., kada kaltinamasis P. M. atėjo pas nukentėjusiąją A. P. aplankyti savo sūnaus. Kaltinamasis P. M. su savimi atsinešė ir švirkštą su adata, jau iš anksto galvodamas pagasdinti savo buvusią sugyventinę A. P., ant kurios labai pyko už tai, kad tik retai gali aplankyti savo sūnų, kartu priekaištaudamas, kodėl ji ne viena, o gyvena su kitu sugyventiniu, kuris negalės pasirūpinti ir tinkamai auklėti jų bendro vaiko. Po kilusio žodinio konflikto kaltinamasis P. M. užsipuolė virtuvėje rūkusią nukentėjusiąją A. P., kuriai buvusiai nusisukusiai veidu į langą kaltinamasis su atsineštu švirkštu vieną kartą įdūrė į sėdmenis. Pasak nukentėjusiosios A. P., kaltinamasis P. M. tą dieną dar prieš konfliktą jai rodęs su savimi atsineštą švirkštą ir sakęs, kad šis švirkštas yra skirtas jai. Kaltinamasis P. M., lankydamas savo vaiką, nukentėjusiosios A. P. teigimu, ir anksčiau ne vieną kartą jos yra klausęs, ar ji norinti sirgti visokiomis užkrečiamomis ligomis, ją gasdindamas šiomis ligomis užkrėsti, panaudojant švirkštą, todėl po dūrio su švirkštu į sėdmenis ji juto baimę, paniką, nežinojo kaip turi elgtis, būdama įsitikinusi, kad kaltinamasis nejuokavo. Šias aplinkybes nukentėjusioji A. P. visą laiką aiškina tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu paties kaltinamojo P. M. duoti parodymai, aiškinant tai, kad jis, su atsineštu švirkštu durdamas savo buvusiai sugyventinei-nukentėjusiajai A. P. į sėdmenis, pajuokavo, norėdamas ją tik pagasdinti, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003m. gegužės 23d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „ Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo “ 6.7 punktu sunkiam sveikatos sutrikdymui yra prilyginamas ir susargdinimas sunkia nepagydoma liga, prie kurių yra priskiriama ir ŽIV infekcija, sukeliančia AIDS ligą, kuria galima užsikrėsti, panaudojant švirkštą, o nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 1d., yra laikytinas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, t.y. nuo tam tikrų grasinamų žodžių pareiškimo ar veiksmų alikimo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo P. M., kaip asmens, turinčio psichikos sveikatos, problemų, asmenybę, jo nenuspėjamą elgesį ir veiksmus, kuris prieš nuketėjusiąją A, P. ne tik smurtavo, bet ir ne vieną kartą yra jai grasinęs fiziniu susidorojimu, laikytina, kad dėl ankstesnių grasinimų ar gasdinimų nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu pastaroji po įdūrimo su švirkštu į sėdmenis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamojo P. M. grasinimas sunkiai sutrikdyto jos sveikatą yra visiškai realus ir gali būti įvykdytas. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo P. M. padaryti nusikalstami veiksmai jo buvusios sugyventinės-nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas pieš jį smurtaujant, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., požymius, t.y. grasinimas sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3
Kaltinamasis P. M. padarė du nusikaltimus, kurie abu baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam P. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas du kartus už fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiosios A. P. asmenį ir grasinimus susidorojimu su nukentėjusiąją, tačiau jis, kiekvieną kartą atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, būdamas paliktas laisvėje, vėl nusikalto, padarydamas naujas pavojingas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Visa tai rodo kaltinamojo P. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo P. M. atžvilgiu byloje nėra. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. M. iš esmės ir pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tačiau jis, byloje prieštaringai aiškindamas kai kurias jam inktriminuojamų nusikalstamų veiksmų aplinkybes ir nenorėdamas sutikti su visa jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų apimtimi, buvo nenuoširdus ir siekė suklaidinti teismą, tokiu būdu norėdamas sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl toks kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Kadangi kaltinamasis P. M., sistemingai grasindamas ir naudodamas fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę-nukentėjusiąją A. P., kuri dėl nenuspėjamo ir agresyvaus kaltinamojo elgesio pastoviai jautėsi nesaugi, patirdama nuolatinį stresą, vidinę įtampą ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, ne tik ignoravo visuomenėje priimtas socialines normas, bet ir nuolatos kėlė diskomfortą šeimoje, kurioje auga jų bendras vaikas-mažametis sūnus, teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo P. M., kaip asmens, ne vieną kartą buvusio teisto už smurtinius nusikaltimus, asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip pavojingas visuomenei asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo P. M. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam P. M., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kartu atsižvelgiant į paties kaltinamojo sveikatos būklę ir į teismo posėdyje išreikštą pačios nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam P. M. taikymo ir įvertinus tai, kad kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai jokių pasekmių nesukėlė, galutinę subendrintą bausmę paskiriant mažesnę, nei galimos skirti bausmės už sunkesnįjį iš padarytų nusikaltimų vidurkis(LR BK 61 str.). Paskirtina galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam P. M. dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina ir su paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi pagal ankstesnįjį nuosprendį(LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.)
Kadangi kaltinamajam P. M., kaip suimtam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), jo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 145 str. 1d., ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
-pagal LR BK 145 str. 1d.-laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
LR BK 63 str. 1-2d.d. ir 5d. 1p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 64 str. 1 ir 3d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2012m. liepos 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės subendrintos bausmės dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013m. sausio 12d., t.y. kaltinamojo P. M. sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam P. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.