- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- eB2-1778-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00564-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) M. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NT Statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NT Statyba“ (toliau – bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „AdMinus“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 19 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis patikslintas.
3. 2025 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi BUAB „NT Statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „NT Statyba“).
4. Teisme gautas pareiškėjo (kreditoriaus) M. K. (toliau – pareiškėjas, kreditorius) prašymas dėl jo 9 280 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Be kita ko, pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Nemokumo administratorė UAB „AdMinus“ atsiliepimu prašo teismo netenkinti pareiškėjo M. K. prašymo patvirtinti jo 9 280 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
6. Nurodo, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi visi mokėjimai pagal pareiškėjo išrašytas sąskaitas faktūras buvo atlikti ir pagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais. Pareiškėjas nebuvo bendrovės darbuotojas, veiklą vykdė pagal verslo liudijimą ir individualią veiklą. Atlikus bendrovės dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad yra kreditoriaus išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta „apmokėta grynaisiais pinigais“, taip pat UAB „NT Statyba“ apyvartos žiniaraščiuose užfiksuoti įrašai apie lėšų išmokėjimą. Atsižvelgiant į bendrovės turimus duomenis, darytina išvada, kad bendrovė su pareiškėju yra visiškai atsiskaičiusi.
Dėl kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumo.
7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančio juridinio asmens administratorius pagal kreditoriaus bei bankrutuojančio juridinio asmens pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
10. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
11. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo patvirtinti 9 280 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia jo išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Nors sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jose įrašytos sumos pareiškėjui buvo sumokėtos grynaisiais pinigais, pareiškėjas teigia šių sumų faktiškai negavęs.
12. Nemokumo administratorė su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad bendrovė su pareiškėju yra atsiskaičiusi, o tai patvirtina pirminiai buhalterinės apskaitos duomenys. Administratorės vertinimu, pareiškėjas savo finansinį reikalavimą iš esmės grindžia vien subjektyviais teiginiais.
13. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad kreditorius M. K. bendrovės atžvilgiu išrašė šias sąskaitas faktūras: 1) 2024 m. balandžio 18 d. sąskaitą faktūrą serija M.K. Nr. 2024/04/18 4 480 Eur sumai; 2) 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą serija M.K. Nr. 2024/05/31 2 800 Eur sumai; 3) 2024 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą serija M.K. Nr. 2024/06/28 2 000 Eur sumai. Pažymėtina, kad visų nurodytų sąskaitų faktūrų kairiajame apatiniame kampe yra įrašas „apmokėta grynaisiais pinigais“.
14. Byloje pateikta bendrovės avanso apyskaita taip pat patvirtina, kad kreditoriui M. K. buvo išmokėtos šios sumos: 1) 4 480 Eur (eil. Nr. 7); 2) 2 800 Eur (eil. Nr. 9); 3) 2 000 Eur (eil. Nr. 12).
15. Iš bendrovės 2024 m. metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos duomenų matyti, kad kreditoriui buvo du kartus išmokėta po 4 480 Eur, iš viso – 8 960 Eur.
16. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus jų visumoje, sprendžia, kad jų pakanka daryti išvadą, jog bendrovė su kreditoriumi yra tinkamai atsiskaičiusi. Sutiktina su nemokumo administratore, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) savo išaiškinimuose dėl dokumentų išrašymo reikalavimų yra nustačiusi, jog vykdant individualią veiklą privaloma išrašyti sąskaitą faktūrą, o vykdant veiklą pagal verslo liudijimą išrašoma sąskaita faktūra, tuo tarpu pirkimo–pardavimo kvitas klientui išduodamas tik jo prašymu. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose aiškiai nurodyta, kad bendrovė atsiskaitė grynaisiais pinigais, o šias aplinkybes papildomai patvirtina bendrovės avanso apyskaita bei VMI deklaruoti duomenys apie išmokėtas sumas.
17. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius iš esmės nepateikia jokių konkrečių paaiškinimų ar faktinių aplinkybių apie jį ir bendrovę siejusius teisinius santykius, atsiskaitymo tvarką ar kitas reikšmingas aplinkybes, o apsiriboja deklaratyviu teiginiu, jog nurodytų sumų negavo.
18. Taip pat kreditorius nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo suinteresuotas skolos iš bendrovės atgavimu ar ėmėsi aktyvių veiksmų šiai skolai išsiieškoti. Pažymėtina, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2024 m. balandžio–birželio mėn., tuo tarpu bendrovei bankroto byla iškelta tik 2025 m. liepos 23 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sąskaitų faktūrų išrašymo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį kreditorius būtų kreipęsis į bendrovę dėl skolos grąžinimo, teikęs pretenzijas ar kitaip reikalavęs atsiskaityti. Tokios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus teiginių, kad bendrovė su juo neatsiskaitė, pagrįstumo ir patikimumo.
19. Kreditoriaus teiginiai, kad sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nesutampa su VMI deklaruotais duomenimis, nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais. Iš tiesų nustatyta, kad pagal VMI duomenis deklaruota bendra 8 960 Eur suma, tuo tarpu pagal sąskaitas faktūras ir bendrovės avanso apyskaitą kreditoriui išmokėta 9 280 Eur dydžio suma. Vis dėlto sutiktina su nemokumo administratorės pozicija, kad VMI duomenys yra mokestinio deklaravimo pobūdžio ir gali neatspindėti visų faktiškai tarp šalių įvykdytų atsiskaitymų ar jų apskaitos momento. Šie duomenys savaime nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių bei skolininko prievolės atsiskaityti pagal pirminius apskaitos dokumentus. Atitinkamai, VMI teikti deklaracijų duomenys nepaneigia sąskaitų faktūrų ir avanso apyskaitų, kaip pirminių apskaitos dokumentų, įrodomosios galios.
20. Pažymėtina ir tai, kad VMI 2025 m. spalio 9 d. atsakyme į kreditoriaus paklausimą nurodė, jog preliminarioje deklaracijoje pateikti duomenys nėra galutiniai, todėl gyventojas juos privalo pats įvertinti, papildyti ar patikslinti, jei turi tikslesnius ar papildomus duomenis. Už tinkamą mokestinių prievolių įvykdymą, įskaitant mokesčių deklaravimą, sumokėjimą ir deklaruojamų duomenų pagrindimą, atsako pats mokesčių mokėtojas. Šiuo atveju ši pareiga tenka bendrovei. Kita vertus, kaip minėta, vien aplinkybė, kad VMI deklaruotos sumos nesutapo su sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, nėra pagrindas teigti, kad bendrovė neatsiskaitė su kreditoriumi pagal išrašytas sąskaitas faktūras.
Motyvuojamoji dalis
21. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių aiškių, patikimų ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo reiškiamą finansinį reikalavimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina bendrovės atsiskaitymo su kreditoriumi faktą, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti pareiškėjo 9 280 Eur dydžio finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje.
22. Netenkinus kreditoriaus pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus, įskaitant procesinių palūkanų priteisimą. Kita vertus, iškėlus bankroto bylą, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nebeskaičiuojamos procesinės palūkanos ir kiti su prievolės vykdymo termino praleidimu susiję mokėjimai, todėl tokie reikalavimai šioje situacijoje apskritai negali būti tenkinami (JANĮ 28 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
23. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus prašymas netenkinamas, kreditoriui taip pat nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. K. prašymą atmesti.
Atsisakyti patvirtinti pareiškėjo M. K. finansinį reikalavimą bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „NT Statyba“ kreditorių sąraše.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.