Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-159-212/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
e2S-159-212/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17387-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
L. G.
Ieškovas
D. V.
Civilinė byla Nr. e2S-159-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17387-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.1; 3.3.2.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. G., institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Nurodė, kad šalys nebuvo susituokusios, nuo 2011 m. gyveno kartu, o 2013 m. spalio 27 d. jiems gimė dukra E. V..Šalių santykiai nutrūko ir nuo 2015 m. balandžio 6 d. gyveno atskirai. Atsakovė kerštaudama trukdė jam įvairiais būdais bendrauti su dukra E.. Ji atsisakė, leisti susitikti su dukra, tokiu būdu ribojo jo galimybę matytis su dukra, todėl prašė teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarką teismo sprendimu.Ieškovas 2016 m. lapkričio 14 d. atsisakė nuo ieškinio. Nurodė, kad atsakovė gyvena su dukra Airijoje, neketina grįžti į Lietuvą ir dėl konfliktiškų santykių jis negalės pasimatyti su dukra. Net teismui priėmus sprendimą dėl bendravimo su dukra nustatymo bus sudėtinga jį vykdyti, nes jis neturi tiek lėšų, kad galėtų kreiptis į Airiją dėl sprendimo vykdymo. Be to, jis ilgai negalės išvykti iš Lietuvos dėl teismo priimto nuosprendžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-139-842/2016 nutraukė; atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Nurodė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o civilinė byla Nr. e2-139-842/2016 nutrauktina. Bylinėjimosi išlaidos – 280 Eur susidarė už atsakovei L. G. advokato suteiktas teisines paslaugas byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu šalių vaiku nustatymo. Ieškovas atsisakė ieškinio ir nurodė atsisakymo priežastis. Teismas vertino, kad iš esmės ieškovas procesą inicijavo pagrįstai, byla nutraukiama šalims sprendimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku taip ir nesuradus. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šalių elgesį procese, teismas nusprendė, kad kiekvienai iš šalių turėtų likti jų patirtos atstovavimo išlaidos teisme, todėl atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas 280 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų jau po bylos iškėlimo ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pagal CPK 93 str. 4 d. atsakovės nesąžiningų veiksmų, t. y. atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Nors pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovas iš esmės procesą inicijavo pagrįstai, tačiau tokia teismo išvada yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta bei rodanti teisėjos galimą išankstinį šališkumą dėl ginčo. Atsakovės vertinimu, ieškovas į teismą kreipėsi visiškai nepagrįstai, kadangi atsakovė ieškovui niekada nedraudė ir nedraudžia bendrauti su dukra. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovės elgesys proceso metu būtų netinkamas ir dėl to būtų netikslingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo patikrinimas, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, nutartį motyvuodamas tuo, jog iš esmės ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu šalių vaiku nustatymo, byla buvo nutraukiama taip ir nenustačius bendravimo tvarkos su vaiku.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir laiko juos pagrįstais.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku nustatymu. Ieškovas nurodė, kad dukros E. V. gyvenamoji vieta yra nustatyta Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2077-356/2015, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. Ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dažnai būna komandiruotėje, o Lietuvoje kas mėnesį būna tik pora savaičių. Grįždamas į Lietuvą visada atveža dukrai lauktuvių ir nori su ja susitikti, tačiau atsakovė dažnai neleidžia susitikti su dukra ir taip riboja jo galimybę matytis su dukra. Dėl šių priežasčių prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji su dukra gyvena Airijoje, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra netinkama. Ieškovas, norėdamas pasimatyti su dukra, turėtų atvykti į Airiją. Atsakovės atstovas 2016 m. birželio 23 d. į bylą pateikė įrodymus, jog 2015 m. lapkričio 22 d. atsakovė su dukra išvyko į Airiją. Ieškovas 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Nurodė, kad su atsakove dėl jos konfliktiško būdo negali susitarti gražiuoju. Lietuvos teismams nustačius bendravimo su dukra tvarką, jos vykdymas bus apsunkintas, nes jis ir toliau negalės matytis su dukra. Dėl teismo spendimo pripažinimo, turėtų kreiptis į Airijos kompetentingas institucijas, o tam reikalingų lėšų jis neturi. Taip pat pažymėjo, jog dėl teismo priimto nuosprendžio, jis ilgai negalės išvykti iš Lietuvos.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (CPK) 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius pareikštų reikalavimų.CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiima ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).Apeliantė nurodo, jog jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl teismas turėjo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ji elgėsi procese sąžiningai.Iš pateikto ieškovo prašymo matyti, kad jis atsisakė ieškinio reikalavimų jau po bylos iškėlimo ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą įvertino aplinkybių visumą – ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai konfliktiški ir atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukra. Ieškovas kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių prašydamas pagalbos, kad jam būtų leista bendrauti su vaiku.Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, išvykdama su dukrą į Airiją, apie tai informavo vaiko tėvą, t. y. ieškovą, kad nurodė savo adresą ir pan. Ieškovui inicijavus bylą teisme, atsakovė ignoravo ieškovo siunčiamas žinutes, nebendravo su juo ir nesprendė geranoriškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tai patvirtina į bylą pateiktos telefoninių skambučių ir siunčiamų žinučių suvestinės bei pačios žinutės.Atsakovės teiginio, jog ji neprieštarauja tėvo ir dukros bendravimui, nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek ir po to, neleido ieškovui bendrauti su dukra, neteikė jokių pasiūlymų dėl ieškovo bendravimo su dukra. Taigi, atsakovės elgesys sąlygojo ieškovo kreipimąsi į teismą, kuris pripažintinas sąžiningu per visą procesą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 338 straipsniai).Apeliantė pateikė teismui prašymą dėl papildomo dokumento prijungimo. Apeliantė prašo priimti į bylą ieškovo atstovo advokato padėjėjo S. S. raginimą, kuriame nurodoma, kad šalims nesutarus dėl vaiko bendravimo tvarkos, ieškovas ketina kreiptis į teismą. Teigia, kad šis įrodymas turi reikšmės sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą. Kaip žinia, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, apeliantės pateiktas raginimas nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji priimti atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėja Zina Mickevičiūtė