Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-72-882/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
AN2-72-882/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00080-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Advokatai
Nerijus Kirkilas
Kategorijos
  • 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-72-882/2024
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00080-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. V. 2024 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-2581-2024 skyrė R. N. 520 Eur baudą už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, t. y. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. atstovo advokato Nerijaus Kirkilo skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-2581-2024 panaikinimo, patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad R. N. kaltė dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neįrodyta.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-2581-2024.

Atsiliepimas

3.1. Skunde nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas R. N. žinojo arba turėjo žinoti, kokius duomenis apie automobilį vairavusį asmenį privalėjo nurodyti ir, nors pateikė tik dalį prašomų duomenų, jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne už tai, o už tai, kad nepateikė jokių duomenų apie automobilį vairavusį asmenį – kitaip tariant, ignoravo policijos 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kadangi Institucija nei teigia, kad R. N. ignoravo policijos pranešimą, nei R. N. inkriminuotu kaltinimu buvo konkretizuota kokios apimties duomenų jis nepateikė. Įtarimo, pareikšto 2024 m. sausio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 39-ANR_P-l 1726-2024, bei kaltinimo administracinio nusižengimo padarymu, suformuluoto 2024 m. kovo 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR N-2581-2024, turiniuose yra nurodyta, kad: „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023-11-10 06:05 nusižengimo (-ų) tipas (-ai) - Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas <...>“. Taigi, įtarimo bei kaltinimo turiniuose aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad juridinio asmens vadovas nepateikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 611 straipsnyje nustatytų duomenų, tai yra R. N. nebuvo Šiaulių aps. VPK ANBNS 2024 m. kovo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2581-2024 pripažintas kaltu nepateikęs visų LR ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų, o suformuluotame kaltinime nurodyta aplinkybė dėl duomenų, numatytų LR ANK 611 straipsnyje, nepateikimo apima visus pareigos, numatytos nevykdymo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, nevykdymo atvejus, ir tokius, kai pateikiami ne visi asmens duomenys, ir tokius, kai pateikiami kelių asmenų duomenys, ir tokius, kai asmens duomenys visai nepateikiami.

3.2. Teigia, kad R. N. procesinės teisės dėl Institucijos 2024 m. kovo 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 40- ANR_N-2581-2024 suformuluoto kaltinimo pažeistos nebuvo, tačiau, jei jau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai šias byloje esančias faktines aplinkybes traktavo kitaip, tai turėjo nenutraukti administracinio nusižengimo teisenos, o grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą tikslinti pareikštą įtarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo.

3.3. Nurodo, kad teismas konstatavo, kad administracinis nusižengimas numatytas, LR ANK 431 straipsnio 2 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o institucijos atstovas neįrodinėjo ir neįrodė, jog R. N., rašydamas ir 2023 m. lapkričio 20 d. 12 val. 16 min. išsiųsdamas elektroninį laišką Lietuvos kelių policijos tarnybai, būtų veikęs tiesiogine tyčia, tai yra siekęs sutrukdyti išsiaiškinti padarytą administracinį nusižengimą, ir dėl to nenurodęs prašomų duomenų. Be to, konstatavo, jog, jei Lietuvos kelių policijos tarnyba būtų gavusi pareiškėjo siųstus duomenis, tai tikėtina, kad ji būtų bendradarbiavusi su pareiškėju, kuris tikėtina būtų pateikęs visus reikalaujamus asmens duomenis, o esant neaiškioms aplinkybėms, kai pareiškėjo siųstas laiškas taip ir nenukeliavo Lietuvos kelių policijos tarnybai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, interpretuojami pareiškėjo naudai, tačiau Institucija nesutinka su tokia teismo pozicija, kadangi nei ANK, nei SEAKĮ nėra jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti reikalavimo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nurodyti ANK 611 straipsnyje nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę. Paminėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį asmeniui kyla vien dėl to, jog pastarasis neįvykdo laiku minėtos pareigos pateikti visu nustatytus duomenis, nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio asmens motyvų ir esamų įsitikinimų dėl įstatyme numatytos imperatyvios pareigos pateikti visus nustatytus duomenis. Teigia, kad vien tai, kad R. N. galimai buvo įsitikinęs, kad tik tokios apimties duomenų užteks minėtai pareigai įvykdyti, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos sprendimą dėl R. N. nubaudimo pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

3.4. Cituoja teismų praktiką ir teigia, kad R. N., nors ir bandė bendradarbiauti su Institucija, tačiau tinkamai aptartos pareigos neatliko ir tokia išvada yra grindžiama keliais argumentais. R. N. 2023 m. lapkričio 20 d. išsiųsdamas el. laišką nurodė tik vardą, pavardę ir gimimo metus. Kiti ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardyti privalomi pateikti duomenys nebuvo nurodyti. Taigi, akivaizdu, kad R. N. konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga ar užtektina, kad leistų tinkamai išaiškinti tiriamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymi, kad iki 2024 m. gegužės 29 d. administracinio nusižengimo byloje, kuri tiriama dėl 2023 m. lapkričio 10 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, padaryto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) R. N. vis dar nėra pateikęs ir už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dar nėra patrauktas atsakomybėn kaltas asmuo, taigi teismo nurodyti argumentai dėl R. N. tikėtino noro bendradarbiauti (kooperuotis) ir transporto priemonės savininko įstatymo nustatytą pareigą vykdyti sąžiningai ir iš tikrųjų padėti nustatyti tiesą byloje, nepasitvirtino.

3.5. Cituoja teismų praktiką ir teigia, kad remiantis nurodytomis teisės normomis bei suformuota teismų praktika, nustatant, ar buvo padaryta priešinga teisei pavojinga veika, ar įstatymui nusižengta nebuvo, nėra svarbu, ar buvo pateikti ne visi asmens duomenys, ar buvo pateikti kelių asmenų duomenys, ar asmens duomenys visai nebuvo pateikti. Šios aplinkybės svarbios tik nustatinėjant asmens, padariusio administracinį nusižengimą, kaltės formą. Sutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išvada, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padaromas neveikimu, tačiau nesutinka su Teismo pozicija, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kadangi nustatinėjant subjekto, neįvykdžiusio SEAKĮ nustatytų reikalavimų, kaltės formą svarbu nustatyti jo psichinį santykį ne su motyvais bei tikslais dėl tiriamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio jo yra prašoma duomenų apie asmenį, o psichinį santykį su pareigos, numatytos SEAKĮ, nevykdymu. Nurodo, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra, kad R. N. pateikė, bet ne visus prašomus duomenis, kai buvo jau baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, Institucijos nuomone, jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarė dėl nerūpestingumo, galvodamas, kad prašančiam pareigūnui šių duomenų turėtų pakakti ir nors nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

4. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą pareiškėjo R. N. atstovas advokatas Nerijus Kirkilas prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą bei priteisti R. N. naudai jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

4.1. Teigia, kad Institucija nurodo, kadangi institucijos nuomone pareiškėjo procesinės teisės dėl institucijos priimto nutarimo nebuvo pažeistos, tačiau, jei jau teismas bylos faktines aplinkybes traktavo kitaip, tai turėjo nenutraukti administracinio nusižengimo teisenos, o grąžinti bylą institucijai tikslinti pareikštą įtarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Su tokia institucijos pozicija nesutiktina, kadangi ji nėra išsamiai pagrįsta bei yra pavėluota. Pareiškėjo 2023-11-20 elektroninis laiškas, išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) apie transporto priemonę vairavusį asmenį, institucijai buvo pateiktas kartu su pareiškėjo 2024-03-28 išsiųstu skundu institucijai. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėta 2024-05-07. Taigi, institucijai gavus pareiškėjo 2024-03-28 skundą, tapo žinoma, kad pareiškėjas laiku - per vieną parą išsiuntė transporto priemonę vairavusio asmens duomenis bei nurodė vieną iš esminių pažeidimą identifikuojančių duomenų, kokiam pažeidimui būtent yra teikiami pareiškėjo nurodomi duomenys - ROIK numerį 23225758558, t. y. tokį patį ROIK numerį, kuris buvo nurodytas iš Administracinių nusižengimų registro (duomenys neskelbtini) gautame 2023-11-17 pranešime pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Institucija bylos nagrinėjimo metu pripažino tinkamu pareiškėjo pateiktos informacijos apie vairavusį asmenį išsiuntimą elektroniniu laišku ir jo neginčijo. Iš šio darytina išvada, kad institucija nuo pareiškėjo skundo gavimo 2024-03-28 iki 2024-05-07 teismo posėdžio turėjo daugiau nei mėnesį laiko imtis visų papildomų priemonių ir aktyviai rinkti papildomus įrodymus siekiant nustatyti tikrąjį asmenį, vairavusį transporto priemonę, tačiau tokių veiksmų, kaip įsakmiai ir imperatyviai reikalauja ANK 567 str. 1 d., neatliko. Vieša šios bylos kontekstui aktuali teisminė praktika patvirtina, kad institucijos tirdamos analogiškus nusižengimus praktikoje taiko pakartotinio/patikslinančio duomenų surinkimo modelius, tačiau šios bylos atveju institucija taip nepasielgė. Institucija į bylą nepateikė jokių duomenų, kodėl iki šiol Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens nustatyti nepavyko, kodėl nepavyko gauti papildomų duomenų apie asmenį, padariusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir ar gauti papildomus duomenis nėra galimybės, nors turėjo dalinę informaciją apie pažeidėjo duomenis - vardą, pavardę, gimimo metus ir ROIK numerį (duomenys neskelbtini).

4.2. Teigia, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi, šios teisės normos paskirtis institucijai yra imperatyvi. Tačiau kaip matyti iš byloje (ne)esančių duomenų, institucija tirdama Kelių eismo pažeidimą, nebuvo aktyvi renkant ir tiriant įrodymus.

Šalies argumentai

4.3. Nurodo, kad Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija pareigūnams nebuvo reikšminga ar užtektina, kad leistų tinkamai išaiškinti tiriamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš vienos pusės, tokią institucijos motyvo formuluotę galima suprasti kaip, kad institucija vis tik buvo gavusi pareiškėjo siųstą informaciją apie transporto priemonę valdžiusį asmenį, tačiau iš kitos pusės, šis motyvas prieštarauja institucijos surašyto 2024-03-12 nutarimo turiniui ir iš Kelių policijos valdybos gauto pranešimo Nr. 5-S-12752 turiniui, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad pareiškėjas atitinkamai jokios informacijos nepateikė ir kad pareiškėjas 2023-10-20 el. paštu nepateikė Lietuvos kelių policijos tarnybai jokios informacijos. Iš šio daro išvadą, kad institucijos pozicija dėl pareiškėjo išsiųstų duomenų (ne)pateikimo yra nenuosekli. Kartu pažymi ir tai, kad institucija apeliaciniame skunde visiškai nepasisako ir bylos kontekste nevertina apie pareiškėjo elektroniniame laiške adresu (duomenys neskelbtini) nurodytą ROIK numerį (duomenys neskelbtini) ir jo reikšmę tiriant 2023-11-10 Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

4.4. Teigia, kad Institucijos nurodyta (cituojama) Vilniaus apygardos teismo 2024-05-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-153-1058/2024, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-02-25 nutartis Nr. 2AT-10-1073/2021 nėra aktualios šiam ginčui ir jomis remtis nėra pagrindo, kadangi nurodytos bylos ratio decidendi šiai bylai yra netapačios, kadangi nurodytų nutarčių bylose nagrinėjami administraciniai nusižengimai atitinkamai nepateikus jokių duomenų ir kai transporto priemonę galimai vairavo keli asmenys.

4.5. Teigia, kad Institucija nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pareiškėjas, vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, jau buvo baustas pagal ANK 431 str. 1 d., ir tai tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas žinojo kokius duomenis turėjo pateikti. Į tai atkreipia dėmesį, kad institucija prie apeliacinio skundo nepridėjo minėto išrašo, todėl pareiškėjas negali tinkamai atsikirsti į šį motyvą, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl pakartotinumo nebuvo, be to, pareiškėjas vykdydamas Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime nurodytus reikalavimus veikė aktyviai ir jam jau buvo žinomos duomenų nepateikimo pasekmės.

4.6. Nurodo, kad nors apeliaciniame skunde institucija ir nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, ir nurodo, kad pareiškėjas veikė nerūpestingai, tačiau nerūpestingumas nėra viena iš kaltės formų. Taip pat nėra pagrindo sutikti su institucijos teiginiu, kad institucijos atstovui nereikėjo įrodinėti, kad pareiškėjas veikė tyčia. Priešingai, tiriant pareiškėjo administracinį nusižengimą ir nagrinėjant bylą, įrodinėjimo pareigos institucija negali perkelti pareiškėjui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis), kas šioje byloje nebuvo tinkamai ir leistinai įrodyta.

4.7. Pažymi, kad pareiškėjas eliminavo ne visų pateiktų duomenų trūkumą ir 2024-06-12 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) be papildomo institucijos pranešimo dėl duomenų patikslinimo pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie 2023-11-10 transporto priemonę vairavusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo buvo panaikintas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo R. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta.

6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų reikalavimų nevykdymą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Taigi šios teisės normos dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą – SEAKĮ, todėl jos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju R. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad pakartotinai nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų.

7. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju aktualios ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šioje dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, o šis ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

9. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ir iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. N. iš esmės teigia, jog bendradarbiavo su Institucija, kadangi pateikė kai kuriuos duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – t. y. vairavusio asmens vardą, pavardę, gimimo metus ir elektroninio pašto adresą.

10. Nesutiktina su skundžiamo nutarimo motyvu, kad Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas neįrodinėjo (ir neįrodė), kad pareiškėjas, rašydamas ir 2023 m. lapkričio 20 d. 12 val. 16 min. išsiųsdamas elektroninį laišką Lietuvos kelių policijos tarnybai, kurio, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos, šie dėl nežinomų priežasčių negavo, būtų veikęs tiesiogine tyčia, t. y. siekęs sutrukdyti išsiaiškinti (2023 m. lapkričio 10 d. 6 val. 05 min.) padarytą administracinį nusižengimą, ir dėl to nenurodęs prašomų duomenų. Sutiktina su skundo argumentu ir kaip matyti iš R. N. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, 2023 m. vasario 17 d. R. N. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už pažeidimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, R. N., analogišką pažeidimą padariusiam nepraėjus nei metams, turėjo būti žinoma, kokius duomenis jis privalo pateikti Institucijai. Be to, iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. N. 2023 m. lapkričio 17 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame taip pat yra aiškiai nurodyta, kokius konkrečius duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį R. N. įmonei priklausantį automobilį, reikia pranešti administracinį nusižengimą tiriančiai institucijai. Darytina išvada, kad R. N. sąmoningai nurodė tik dalį duomenų apie administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį asmenį.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl R. N. tikėtino noro bendradarbiauti (kooperuotis) ir transporto priemonės savininko įstatymo nustatytą pareigą vykdyti sąžiningai ir iš tikrųjų padėti nustatyti tiesą byloje, nepasitvirtino, kadangi apeliacinio skundo surašymo dienai R. N. vis dar nebuvo pateikęs duomenų apie vairavusį asmenį ir už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dar nėra patrauktas atsakomybėn kaltas asmuo. Tai patvirtina ir atsiliepime nurodyta R. N. atstovo advokato aplinkybė, kad pareiškėjas eliminavo ne visų pateiktų duomenų trūkumą ir 2024 m. birželio 12 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) be papildomo Institucijos pranešimo dėl duomenų patikslinimo pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie 2023 m. lapkričio 10 d. transporto priemonę vairavusį asmenį (atkreipiamas dėmesys, kad nors atstovas advokatas nurodo, kad pridedamas tai patvirtinantis elektroninis laiškas, tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad jei pareiškėjas iš tikrųjų visus trūkstamus duomenis vis tik pateikė Institucijai, jis tai padarė tik tuomet, kai Institucija pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. N. atžvilgiu buvo nutraukta. Aukštesniojo teismo vertinimu, duomenų pateikimas tik įvertinus galimybę, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti priimtas nepalankus sprendimas apeliacinės instancijos teisme, negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimas su Institucija ir pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimas.

12. Be kita ko, pareiškėjo atstovo advokato atsiliepime nurodoma, kad pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis), kas šioje byloje nebuvo tinkamai ir leistinai įrodyta. Iš esmės sutiktina su atstovu advokatu, kad įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nei ši nuostata, nei pareiškėjo atstovo advokato akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas bei ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis draudžiama perkelti įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti, kadangi esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020). R. N., nurodydamas tik dalį duomenų apie administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį jo įmonei priklausantį automobilį, anksčiau minėtos pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad R. N. nubaustas ne už tai, jog pateikė ne visus reikiamus duomenis apie automobilį vairavusį asmenį, pareiškėjas yra nubaustas už tai, kad nepateikė jokių duomenų apie automobilį vairavusį asmenį – kitaip tariant, ignoravo policijos 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo motyvu aukštesnės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo, kadangi ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodyta, kokius duomenis transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo pateikti administracinį nusižengimą nagrinėjančiai institucijai ir minėtame straipsnyje nenumatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurioms esant transporto priemonės savininkas (valdytojas) galėtų pateikti tik dalį duomenų apie jam priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 611 straipsnio 2 dalyje nenurodoma, kad galima pateikti bet kokius duomenis savo nuožiūra, o imperatyviai numatyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją) <...>. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurią nurodo ir Institucija savo apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

13. Atsiliepime atstovas advokatas nesutinka su anksčiau paminėta Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika ir teigia, kad nurodytų nutarčių bylose nagrinėjami administraciniai nusižengimai atitinkamai nepateikus jokių duomenų ir kai transporto priemonę galimai vairavo keli asmenys. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pasisakant administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021, ginčo dalykas nebuvo tai, kiek žmonių galėjo vairuoti automobilį, o tai, kad transporto priemonės savininkas tinkamai neatliko pareigos pranešti institucijai apie jam priklausančios transporto priemonės vairavimą, kadangi nurodė tik galimai galėjusių vairuoti jam priklausantį automobilį asmenų vardus ir pavardes. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, nenurodant visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimas. Vadinasi transporto priemonės savininkui kyla pareiga nurodyti visą įstatyme reikalaujamą informaciją ir tokios pareigos neatlikimas (nenurodant apskritai jokių duomenų arba nurodant tik dalį jų) užtraukia administracinę atsakomybę.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimo išvadomis. Aptartų aplinkybių visuma ir suformuota teismų praktika šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad R. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai, įvertinus atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą paskiriant jam sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas yra naikintinas ir paliktinas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-2581-2024.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-2581-2024.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Sadauskas