- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-03
- Bylos Nr.
- 1-100-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00740-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) elektriku, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. B. kaltinamas davęs melagingus parodymus, apklausiamas teisme kaip liudytojas, tai yra, kad 2016 m. sausio 27 d. Varėnos m. Aušros g. 15, Varėnos rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-103-547/2016, apklausiamas kaip liudytojas, būdamas prisiekęs ir pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2015-08-17 ir 2015-08-21 jis nesilankė VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją N. P., nors medicininiuose dokumentuose - jo ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje yra padaryti gydytojos N. P. įrašai, ir jų pagrindu 2015-08-17 išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas EE Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje prokuroras Kostas Vinerskas palaikė kaltinimą, nurodė, kad kaltinamasis duodamas parodymus kategoriškai neigė, jog buvo gydytas gydytojos P.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės, nurodė, kad neturėjo tikslo ar išankstinės tyčios meluoti, parodymus davė tokius, aplinkybes nurodė tokias, kaip jam tuo metu atrodė, kadangi visko neprisiminė, ką civilinės bylos nagrinėjimo metu ir išsakė. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas Giedrius Bučinskas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie pagrįstų kaltinamojo kaltę, būtina vadovautis principu, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje turėtų būti įvertinta ne tik nusikaltimo objektyvioji pusė, bet ir kaltinamojo psichinis santykis su duodamais parodymais, jo tyčios nebuvimas bei tokios aplinkybės - kaip laiko tarpas nuo įvykusio fakto (5 mėnesiai), kiek laiko matė gydytoją, gydytojos išvaizdos pasikeitimą, ar žmogus kategoriškai teigė duodamas parodymus.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. P. paaiškino, jog kai kaltinamasis buvo pakviestas liudyti civilinėje byloje, jo buvo paklausta, ar jis buvo pas ją, o jis pasakė, kad nebuvo, o buvo pas gydytoją M. Ji bandė sakyti, kad tuo metu ši gydytoja atostogavo, bet į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, gyd. I. tai galėjo patvirtinti jau tame pačiame posėdyje pažiūrėjęs darbo grafikus. Taip pat jo paprašė patvirtinti, ar jo parašas yra medicininiuose dokumentuose, jis atsakė, kad taip, tai jo parašas. Jis pasakė, kad turėjo nedarbingumą ir už jį gavo išmoką. Ji dar bandė sakyti, kad ji nusidažė ir nusikirpo plaukus, kad su gydytojo chalatu ji atrodo kitaip, dažnai pacientai, kai jiems bloga, skauda, neatsimena kaip atrodo gydytojas, tačiau posėdyje civilinės bylos nebuvo į tai atkreiptas dėmesys. Iš tikrųjų nuo to laiko, kai jis pas ją lankėsi, ji pasikeitė, pasikeitė fizinė išvaizda ir tą bandė pasakyti, paaiškinti tame teismo posėdyje. Su R. B. - pacientu bendravo du kartus, tai buvo trumpi vizitai, nes buvo ligos (nedarbingumo) tęsinys. R. B. galėjo jos neatpažinti. Ji turėtų būti labai pikta ant kaltinamojo, nes dėl tokio jo liudijimo ji labai nukentėjo, bet sąžiningai sako, kad jis galėjo jos neatpažinti, todėl davė tokius parodymus toje civilinėje byloje, nes daugelis žmonių neatpažįsta gydytojų kai jie nevilki chalatų. Ji pati ne visada atsimena gydytoją, nors dėl vaiko ligos tenka lankytis pas įvairius specialistus, bet ne visus juos atsimena ir atpažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo paaiškinimus bei liudytojo parodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma nepakankama R. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas nustatė, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog R. B. 2016 m. sausio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-103-547/2016, buvo apklausiamas kaip liudytojas, būdamas prisiekęs ir pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus apie tai, kad 2015-08-17 ir 2015-08-21 jis (galbūt) nesilankė VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją N. P., nors medicininiuose dokumentuose (ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje) yra padaryti gydytojos N. P. įrašai apie tai, kad 2015-08-17 ir 2015-08-21 R. B. lankėsi VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją N. P.. Pats kaltinamasis yra davęs parodymus apie tai, kad jis vėliau prisiminė, jog lankėsi ne pas savo gydytoją. Ši, rašytiniais, byloje esančiais dokumentais (liudytojos N. B. apklausos protokolu, b. l. 44-45 ir kt.) įrodyta aplinkybė - faktas, kad kaltinamasis tikrai lankėsi pas gydytoją P., dėl kurio nei teismui, nei proceso dalyviams abejonių nekyla, atitinka objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, tačiau to nepakanka, kad asmuo būtų pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-471-319/2016).
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad nepakanka duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis R. B. suprasdamas veikos pavojingumą, norėjo, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje, t. y. neįrodyta, kad kaltinamasis duodamas parodymus kaip liudytojas, veikė tiesiogine tyčia. Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-547/2016 (toliau – civilinė byla), kuris įsiteisėjo 2016-09-19 matyti, kad buvo nagrinėjamas ieškovės N. P. ieškinys atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų priteisimo ir kt., kuriame konstatuota, kad liudytojo R. B. parodymais jis 2015-08-21 pas gydytoją N. P. nesilankė (teismas vadovavosi šiais parodymais), kad buvo atliktas neplaninis auditas, siekiant išanalizuoti aplinkybes, susijusias su šeimos gydytojos N. P. 2015-08-21 pacientams R. B. ir kt. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nedarbingumo nustatymu ir kt., po kurio buvo konstatuota, jog pacientų R. B. ir kt. apsilankymai yra atžymėti tik asmens sveikatos istorijose, o asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje atžymų apie šiuos apsilankymus nėra. Ieškinio dalykas buvo ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, kai prieš tai per 1 metus yra taikyta drausminė nuobauda.
Sprendžiant ar kaltinamasis duodamas parodymus kaip liudytojas, veikė tiesiogine tyčia yra svarbios parodymų davimo aplinkybės ir kontekstas. Iš R. B. paaiškinimų, jis nežinojo kodėl ir dėl kokių aplinkybių buvo kviečiamas liudyti civilinėje byloje, kas yra realiai tikėtina, nes civilinė byla buvo užvesta gydytojos N. P. iniciatyva ir joje sprendėsi tik jai aktualūs klausimai. Atitinkamai dėl šios priežasties teismas laiko, kad kaltinamasis neturėjo ir negalėjo turėti asmeninio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, atitinkamai nežinojo kaip ir kokiu būdu jo parodymai gali lemti civilinės bylos baigtį. Teismas išanalizavęs kaltinamojo 2016-01-27 teismo posėdyje civilinėje byloje pasakytus, apžiūros protokole (stenogramoje) (b. l. 64-70) užfiksuotus konkrečius žodžius, sakinius, nustatė, kad R. B., galimai matydamas posėdžių salėje jo apklausos metu dalyvaujančią gydytoją N. P. (jos išvaizdą), pasakė, kad „o pas va šitą gydytoją nebuvęs“, prieš tai pasakydamas, kad yra buvęs pas gydytojas J. ir M, tačiau ieškovės atstovui parodžius jo parašus dokumente, pasakė „nu žinokit, neatsimenu <…> nežinau“. Po to R. B. patvirtino, kad pažįsta gydytojus J., M, I. (atsakovo atstovas), o atsakovo atstovas iš šių parodymų tariamai įsitikino, kad liudytojas nebuvo pas gydytoją P.. Po to R. B. pasakė: „aš va kur sakau pažįstu gydytoją poną I., tai aš žinau, galiu sakyti, kad pas jį buvęs“. Vėliau į ieškovės atstovo klausimą „o šita gydytoja taip pat nerašė jums biuletenio?“ liudytojas (kaltinamasis) atsakė „nerašė, nu aš nežinau…“. Po to kai iš posėdžių salės išėjo liudytojas R. B., atsakovo atstovas liudytojo parodymus suprato kaip jo buvusios darbuotojos (ieškovės) nusikalstamą veiką (jeigu tikėti liudytojo parodymais) arba liudytojo klydimą. Teismas daro išvadą, kad 2016-01-27 liudytojui proceso dalyvių bei teisėjos uždavinėjami patikslinantys klausimai nepadėjo išsiaiškinti aplinkybės ar R. B. tikrai lankėsi pas gydytoją P.. Apibendrindamas šių liudytojo parodymų civilinėje byloje turinį darytina išvada, kad liudytojas R. B. jo apklausos metu tikrai žinojo ir galėjo patvirtinti tik aplinkybę, kad buvo pas jam pažįstamus gydytojus J., M, I., tačiau negalėjo kategoriškai patvirtinti aplinkybės, kad nebuvo pas gydytoją P., tai rodo jo kalboje įterpti žodžiai „neatsimenu, nežinau“. Teismas ir kiti proceso dalyviai turėjo suprasti, kad pats liudytojas abejoja ir iš tiesų nežino ar buvo pas konkrečią gydytoją ir liudytojo parodymų nelaikyti kaip fakto. Liudytojo parodymai, jog jis negali patvirtinti, kad lankėsi pas jam nepažįstamą gydytoją neprilygsta tvirtinimui, kad jis tikrai nebuvo pas gydytoją P. ir toks liudytojo abejojimas savo paties parodymais, negalėjimas iš atminties atgaminti buvusių įvykių negali būti pripažįstamas nusikaltimu.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, išklausęs proceso dalyvių parodymus teismas įsitikino, kad liudytojo parodymų esmė buvo ta, kad jis nepamena ar buvo pas gydytoją P., o negalėjimas atsiminti buvusių įvykių, atsiminti gydytojos išvaizdos arba pavardės negali būti laikoma liudytojo priesaikos (b. l. 33) sulaužymu, sąmoningu netiesos sakymu ar melagingais parodymais, atitinkamai už tai taikant baudžiamąją atsakomybę. Be to, kaip jau nustatyta, liudytojas neturėjo asmeninio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, taip pat nežinojo kaip ir kokiu būdu jo parodymai gali lemti civilinės bylos baigtį, atitinkamai negalėjo suvokti ir nesuvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Nors liudytojas parodymais nepatvirtino kitais duomenimis įrodyto objektyvios tikrovės fakto, kad iš tiesų lankėsi pas gydytoją P., tačiau jo parodymuose nenustatyta melagingumo, atvirkščiai – jis negalėdamas atsiminti buvusių įvykių, sakydamas „neatsimenu, nežinau“ sakė tiesą, nes visiškai realu, kad sergantis žmogus, nusiųstas ne pas savo šeimos gydytoją (jo gydytojui esant atostogose), tik trumpam vizitui dėl nedarbingumo lapelio pratęsimo, faktiškai praėjus 5 mėnesiams nuo vizito gali neatsiminti konkrečios, jį priėmusios gydytojos. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. P. parodė, kad R. B. 2016-01-27 tikrai galėjo jos neatpažinti, kadangi vizito metu ji buvo su gydytojo chalatu, taip pat per laiką nuo vizito 2015-08-21 iki 2016-01-27 pasikeitė ir jos išvaizda (plaukų spalva bei ilgis), o tai tik patvirtina aplinkybę, kad R. B. 2016-01-27 apklausos metu neapsimetinėjo, nenuslėpė, o tikrai neatsiminė ir todėl nepatvirtino 2015-08-21 vizito pas gydytoją P.. Be to, kaltinamasis dirba elektriko darbą, kuris nesusijęs su žmonių aptarnavimu, jų atpažinimu, neturintis teisinio išsilavinimo, yra įgijęs profesinį (specialų vidurinį išsilavinimą), veikos padarymo metu jam buvo 58 metai, todėl laikytina, kad kaltinamojo gebėjimai įsidėmėti ir atsiminti kiekvieną vizitą pas konkretų gydytoją yra menkesni negu vidutinio suaugusiojo. Teismas, įvertinęs tieks teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra įrodyta nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, būtinasis nusikaltimo sudėties elementas, todėl kaltinamasis R. B. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
R. B. 2017-03-23 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
išteisinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nepadariusį veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Panaikinti R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.