Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2343-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
A2.6.-2343-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01803-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2343-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01803-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 26 d., 13.50 val., Kaune, Raudondvario pl. 232, J. V., vairuodamas transporto priemonę BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuotoje nuokalnėje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą ir dėžę. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio barstomo smėlio saugojimo dėžė. J. V. apie eismo įvykį policijai nepranešė, nesant apgadinto turto savininkui įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau neigė iš jo pasišalinęs. Nurodė, kad dėl šlapdribos ir slidžios kelio dangos, nesuvaldė automobilio nuokalnėje ir posūkyje bei atsitrenkė į kelio barstymui skirto smėlio dėžę. Manė, kad automobilis toje vietoje gali kelti pavojų eismo saugumui, todėl jį patraukė ir nuvažiavo prie VĮ „Regitra“, kur jį paliko neužrakintą. Vėliau išvažiavo, bet greitai grįžo. Negalėjo paaiškinti, kodėl nepaskambino į policiją ir nepranešė apie eismo įvykį, teisindamasis žioplumu. Teigė, kad dėl apgadintos dėžės jam pretenzijų nukentėjusysis nereiškia, nors pripažino, kad iš karto po eismo įvykio jam nebuvo žinoma ar nukentėjusysis jų neturės.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2016-02-26 buvo gautas pranešimas, kad kylant į Romaninių kalną yra įvykęs eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo rasta apgadinta metalinė dėžė su žvyru. Automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo. Nusileidus nuo kalno, prie VĮ „Regitra“, Raudondvario pl. 234, buvo rastas stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairuotojo nebuvo. Matėsi, kad automobilis yra po eismo įvykio, kadangi priekyje matėsi oranžinės spalvos dažai (tokios pat spalvos dažai kaip ir dėžės su žvyru) (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2016-02-26 apie 13.50 val., Raudondvario pl. 232 prie VĮ „Regitra“ įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Šilainių pl. pusės vingiuota nuokalne, nuvažiavo nuo kelio į kairę, kai kelio vingis į dešinę ir atsitrenkė į keliams barstyti skirtą smėlio dėžę, ją visiškai sulaužydamas. BMW automobilį vairavęs asmuo patraukė jį iki Raudondvario pl. 234 aikštelės ir ten palikęs neužrakintą iš eismo įvykio vietos pasišalino. Forminant eismo įvyki, prie policijos pareigūnų priėjo J. V., kuris prisipažino, kad tai jis vairuodamas dukters automobilį sukėlė eismo įvykį (b. l. 5), J. V. paaiškinimas (b. l. 6), M. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji kartu su J. V. važiavo iš ligoninės, sėdėjo keleivio vietoje, prie vairuotojo. Įvykus eismo įvykiui išlipo iš mašinos, apžiūrėjo situaciją ir pasitarusi bėgo susitikti su pas ją atvykstančiu A. S., su kuriuo vėliau ir atvažiavo į eismo įvykio vietą. Automobilį BMW iš eismo įvykio vietos patraukė J. V. ir A. S., kad automobilis nenuriedėtų nuo kalno. Eismo įvykio metu automobilį vairavo J. V. (b. l. 7), A. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jam paskambino M. B. ir paprašė atvažiuoti padėti, nes su Jonu padarė avariją. Susitikę, kartu su jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į eismo įvykio vietą, kur padėjo Jonui ištempti automobilį, kurį Jonas vėliau pastatė prie VĮ „Regitra“ esančioje aikštelėje (b. l. 8), L. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-02-26 jai priklausantį automobilį davė tėčiui J. V. (b. l. 9), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobiliui ir smėlio dėžei padaryti apgadinimai (b. l. 10-15), eismo įvykio vietos schemos, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 18; 19), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 23-29).

Kaip matyti, J. V. neneigia apgadinęs smėlio dėžės, tačiau teigia, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokius jo teiginius akivaizdžiai paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, patvirtinantys, kad J. V. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir apie tai, kad apgadino smėlio dėžę nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga J. V. pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės kontaktas kliudant kelio barstymui skirto smėlio dėžę, buvo stiprus. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad dėžė buvo akivaizdžiai sugadinta, taip pat ženkliai buvo apgadintas ir J. V. vairuotas automobilis, todėl nekyla jokių abejonių, kad J. V. suprato, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad J. V., atsitrenkęs į smėlio dėžę, ją apgadino, todėl nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teisme gautas UAB „Kauno švara“ raštas, kuriame nurodoma, kad įmonė dėl padarytos žalos, t.y. aplankstytos smėlio dėžės, pretenzijų nereiškia, tačiau ši aplinkybė, t.y. kad savininkas, atsižvelgdamas į turto paskirtį, būklę, dislokacijos vietą, apgadinimo aplinkybes, dėl apgadinimų kaltininkui jokių pretenzijų nereiškia, J. V. iš karto po eismo įvykio nebuvo žinoma ir aptarta, todėl atsiradusios pareigos pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai neeliminuoja. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą, taip pat ir tai, ar nukentėjusysis dėl apgadinto turto reiškia pretenzijas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-421-116/2014 ir kt.).

Taigi, esant tokioms aplinkybės, atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pranešti apie apgadintą smėlio dėžę nukentėjusiajam arba policijai, tačiau to nepadarė, bet žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją ignoravo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus. Ir nors, kaip teigia J. V., jis automobilį pastatė netoli įvykio vietos ir prie jo vėliau grįžo, tačiau automobilis buvo paliktas tokioje vietoje, kuri iš eismo įvykio vietos nėra matoma, ir jei ne kitų eismo dalyvių pastangos informuojant policiją apie eismo įvykį, kaltininkas galėjo būti ir nenustatytas. Taip pat, nors, kaip teigė J. V., palikti automobilį eismo įvykio vietoje buvo nesaugu, tačiau prieš patraukiant automobilį į vietą, kur ji nekeltų pavojaus eismo saugumui, jam nebuvo jokių kliūčių informuoti apie eismo įvykį policiją, tačiau jis to nepadarė.

Kaip minėta, traukiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad J. V. vairuodamas automobilį, vingiuotoje nuokalnėje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą ir smėlio dėžę. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio barstomo smėlio saugojimo dėžė. J. V. apie eismo įvykį policijai nepranešė, nesant apgadinto turto savininkui įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus, padarė pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas atsižvelgia į tai, jog J. V. neneigė atsitrenkęs į kelio barstymui skirtą smėlio dėžę, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo. Eismo įvykio metu apgadinta tik smėlio dėžė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis. Nukentėjusysis dėl apgadinto turto pretenzijų nereiškia. Praeityje asmuo nors baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau savo pobūdžiu jie nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, todėl teismas daro išvadą, kad J. V. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai tokios aplinkybės pripažįstamos pakankamomis švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (žr. LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.).

Teismas mano, kad J. V. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtina minimali bauda neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 31 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16055654095.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).