Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 str. 3 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, taikant LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui.

2) 2016-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 1 m. laisvės apribojimo; laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs.

3) 2017-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64(1) str., bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017-06-19 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) paimdamas iš L. M. jai priklausantį nešiojamą kompiuterį "HP Pavilion", 240 eurų vertės, pažadėdamas kompiuterį parduoti, o gautus pinigus už parduotą kompiuterį per valandą atiduoti L. M., tačiau savo pažado neketindamas tesėti, nei kompiuterio, nei pinigų negrąžino, tokiais tyčiniais veiksmais apgaule savo naudai užvaldė svetimą, nukentėjusiajai L. M. priklausantį 240 eurų vertės turtą.

L. M. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. vasaros pradžioje, gali būti birželio 19 d., jo paprašė parduoti kompiuterį, skelbime susirado žmogų, jo kontaktus, kuris sutiko nupirkti tą kompiuterį. Jis iš nukentėjusiosios paėmė kompiuterį prie Vilniaus dailės akademijos ir nuvažiavo susitikti galimu pirkėju, davė jam, jis pasakė, kad atsisės į automobilį patikrinti kompiuterį, ar apsimoka pirkti, ar ne. Tuo metu liko prie mašinos, užsidegė cigaretę, o žmogus atsisėdęs į automobilį, jį užsivedė ir išvažiavo. Tą pačią dieną nepranešė L., nes bijojo, kad paskambins policijai, jog jis pavogė kompiuterį. Po to su ja kontaktavo, rašė, kad atiduos skolą už tą kompiuterį, pasirašė vekselį. Kai buvo surinkęs dalį pinigų, pasiūlė jai susitikti, ji sutiko. Jis iš jos pusės gavo grasinimus susidoroti, nors buvo geranoriškai nusiteikęs atiduoti pinigus. Kompiuterį norėjęs pirkti žmogus atvažiavo tamsiai mėlynu automobiliu VW Passat, jo telefono numerio neišsisaugojo, nes buvo šokas, išgąstis, kad taip nutiko, ne kartą bandė skambinti tam žmogui, bet buvo išjungtas telefonas. Į policiją nesikreipė, nes negalėjo nurodyti kaip galėtų surasti, nes nei automobilio nr. nežinojo, nei telefono nr. neturėjo. Galėjo pažiūrėti paskutinius skambučius telefone ir rasti to žmogaus telefono nr. Nukentėjusiajai pinigų negražino, nes nenorėjo susitikti, grasino susidoroti. Nuo 2014-2015 m. turėjo daug problemų su antstoliais, tai norėjo jiems sumokėti ir jai rinko pinigus, kai paėmė kompiuterį, tai jau turėjau problemų su antstoliais. Sutinka su 240 eurų civiliniu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažinimo, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusioji L. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mėgino parduoti kompiuterį. Tuo metu jai parašė L. M., pasiūlė, kad gali padėti parduoti kompiuterį. 2017 m. birželio 19 d. jos su drauge nuvažiavo iki jo. Ten su juo buvo jo draugai. Apžiūrėjo kompiuterį. L. M. pasiėmė kompiuterį ir pasakė, kad po pusvalandžio bus su pinigais. Ir nepasirodė. Laukė jo valandą, dvi. Jam skambino su drauge, bet jo telefonas buvo tuo metu išjungtas. Jis neatsakė, jis kaip dingo. Po 3 dienų, jis tik atsakė, kad tokios aplinkybės, kad kompiuterio nebėra, kad taip atsitiko. Jis pasakė, kad nieko neaiškins, kad reikia susitikti, kad nutiko taip ir taip. Pasakė, kad susiklostė blogos aplinkybės. Buvo porą kartų susitikę keliose vietose, bet šiaip paklausti kada grąžins pinigus. Jis nieko nesakė apie pinigų grąžinimą. Jie susirašinėjo per internetą, jis žadėjo, kad dirba ir grąžins pinigus. Jis vis tik žadėjo. Pateikė civilinį ieškinį 240 eurų dėl turtinės žalos padarymo. Savo civilinį ieškinį palaiko. Lukas pasakė, kad ji nesikreiptų į policiją, nes nori gražiuoju susitarti.

Liudytoja G. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su L. ieškojo, po lombardus vaikščiojo, kas nupirks jos kompiuterį. Tuo momentu parašė L. ką L. veikia ir pasakė, kad padės parduoti kompiuterį. Tarėsi su juo susitikti, nes rado kam parduoti kompiuterį. Jos su juo susitiko, padavė kompiuterį. Jis išėjo ir sakė, kad bus po pusvalandžio, kad atneš pinigus. Jos jam skambino rašė, praėjo pusvalandis, valanda ir negalėjo su juo susisiekti, telefonas buvo išjungtas. Jis L. sakė, kad susiras darbą ir grąžins pinigus. Jos su L. prašė, kad eis kartu, bet jis neleido kartu eiti parduoti to kompiuterio.

Nukentėjusiosios L. M. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktuose išrašuose iš jos susirašinėjimo su L. M. (vartotojas įvardintas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp L. M. ir vartotojo, įvardinto (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonu vyko susirašinėjimas, jis klausinėja kompiuterio modelio , ar ji nenorėtų kompiuterio užstatyt lombarde, kiek norėtų už kompiuterį. L. M. atrašo, kad kompiuteris "HP Pavilion DV7", kad norėtų nemažiau 160 eurų, pati iš karto parduotų už 175 eurus. Susitaria, kad L. M. ištrins kompiuteryje asmeninius duomenis ir atvažiuos į miestą maždaug už valandos su puse, gal kiek greičiau. Tolesniame susirašinėjime: birželio 25 d., L. M. reikalauja grąžinti pinigus-260 eurų, siūlo grąžinti dalimis, nurodo banko sąskaitą ir, kad pinigai turėtų būti pervesti iki 27 d. Asmuo, įvardintas (duomenys neskelbtini) siūlo susitarti, nesikreipti į policiją, nes tokiu atveju ji nieko neatgaus (b.l. 13-19).

Policijos registrų išrašuose nėra duomenų, kad įtariamasis L. M. po įvykio būtų kreipęsis į policijos įstaigas dėl iš jo pagrobto L. M. priklausančio kompiuterio (b.l. 43-45, 46).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2017-09-18 protokole užfiksuota, kad L. M. atpažįsta L. M. kaip asmenį iš jos paėmusį kompiuterį (b.l. 39-42)

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Nors kaltinamasis nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog L. M. apgaule įgijo svetimą turtą.

Pagal byloje esančius įrodymus neginčijamai nustatyta, kad L. M. susitarė iš L. M. paimtą kompiuterį, jį parduoti konkrečiam L. M. žinomam žmogui, o pinigus perduoti L. M.. L. M. kompiuterį paėmė, tačiau po to nei pinigų, nei kompiuterio L. M. negrąžino. Dėl tokių aplinkybių L. M. parodė, kad kompiuterį prarado dėl vagystės, t. y. kai kompiuterį padavė galimam jo pirkėjui, šis su juo išvažiavo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo versija nėra įtikinama ir logiška dėl šių priežasčių. L. M. galimai dėl nusikalstamos veikos praradęs ne savo daiktą dėl šio įvykio nesikreipė į teisėsaugos institucijas; paėmęs kompiuterį iš L. M. neleido kartu su juo eiti nei liudytojai, nei L. M.; apie kompiuterio praradimą nepranešė L. M., vengė bendravimo su ja; neišsisaugojo kompiuterio pirkėjo telefono numerio, nors jį turėjo ir kelis kartus jam skambino; prašė L. M. nesikreipti į policiją; tuo metu turėjo problemų su antstoliais, kurie išieškojo iš jo pajamų ankstesnes skolas. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad L. M. paaiškinimai dėl kompiuterio vagystės neatitinka tikrovės. Priešingai, įvertinus nustatytas aplinkybes ir L. M. elgesį nusikaltimo darymo metu bei po jo, konstatuotina, kad jis turėjo motyvą padaryti nusikalstamą veiką bei tai, kad jis tyčia apgaulės būdu, suklaidindamas L. M. dėl to, kad neva parduosiąs jos kompiuterį, užvaldė L. M. priklausantį kompiuterį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis L. M. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. L. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas L. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau 3 kartus teistas, teistumas neišnykęs, teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 62-66), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, žymi turtinė žala nepadaryta, kaltinamasis dirba, žada atlyginti padarytą žalą. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis L. M. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga L. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu įpareigoti L. M. dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 6 mėn. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusioji L. M. pareiškė 240 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 29-30). Civilinis ieškinys pagrįstas, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam L. M. 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. M. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 240 eurų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. M. civilinį ieškinį dėl 240 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai L. M. iš L. M. 240 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.