Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas G. S., sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, nukentėjusiajam P. V.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2012-02-01 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. galutine bausme-laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6. 00 val.

2. 2012-05-08 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2012-02-01 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6. 00 val. su 20 MGL bauda;

3. 2012-08-02 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2012-05-08 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6. 00 val. su 20 MGL bauda; 2013-11-27 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. 2014-09-26 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi 20 MGL bauda pakeista dešimties parų areštu.

4. 2014-11-27 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 183 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

5. 2014-12-19 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d.187 str. 3 d., subendrinus bausmę su 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėn. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. apgaule užvaldė svetimą turtą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: G. Č. 2013-07-02, apie 14.25 val., Utenos m., prie Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio Utenio a. 4, turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti nukentėjusiojo P. V. turtą – automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, t.y. surašydamas 2013-07-02 paprastąjį vekselį ir pirkimo pardavimo sutartį, realiai neketindamas vykdyti prievolės, nukentėjusiajam P. V. melagingai žadėdamas iki 2013-08-02 sumokėti 9 000 Lt už automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą, tačiau turtinės prievolės neįvykdė, automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo P. V. turtą – automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės.

Kaltinamasis kaltu prisipažino neprisipažino, atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) G. Č. parodė, kad 2013-07-02 būdamas namuose, Lentupio g. 59, Švenčionių m., internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt pamatė parduodamą automobilį AUDI A6, 1999 m. Susiekė su automobilio savininku ir pasiūlė automobilį pirkti išsimokėtinai, t.y. 9 000 Lt sumokant per mėnesio laikotarpį. Automobilio savininkui sutikus jie tą pačią dieną, apie 14.00 val., susitiko Utenos mieste prie aikštės. Apžiūrėjo automobilį, tačiau dėl kainos nesiderėjo, nes savininkas sutiko dėl pirkimo išsimokėtinai. Abu nuėjo į pastatą ir ten surašė vekselį, kuriuo jis įsipareigojo iki 2013-08-02 sumokėti P. V. 9 000 Lt, tačiau transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje abipusiu susitarimu nurodė 5 000 Lt kainą, taip pat surašė ir sutikimą, kuriuo automobilio savininkas leido jam naudotis automobiliu. Jis turėjo pirkimo – pardavimo sutartį ir sutikimo pavyzdį, o P. V. - vekselio pavyzdį. Su P. V. pasirašytų dokumentų nebeturi, juos paliko nuomotame bute, Vilniuje. P. V. padavė jam automobilio raktelius, automobilio dokumentus, t.y. registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą ir žalią kortą. Įsėdo į automobilį ir važiavo į namus. Dėl automobilio perregistravimo susitarė, kad P. V. išregistruos automobilį, kai gaus pinigus. Teigė, kad automobilį pirko savo naudojimui, tačiau jam bevažiuojant į namus pradėjo stuksenti, kaisti automobilio variklis, todėl jis grįžęs į namus nusprendė automobilį parduoti. Įdėjo skelbimą į internetinį tinklalapį www.autogidas.lt. Jam paskambino P. V. ir paklausė, kodėl įdėtas skelbimas, kad parduodamas automobilis, o jis jam paaiškino, kad sugedo variklis, todėl jis nori automobilį parduoti. Dėl automobilio būklės pretenzijų P. V. neturi. Tos pačios dienos vakarą jis susitiko su jam paskambinusiu asmeniu Pabradės mieste, prie prekybos centro „NORFA“, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir pardavė automobilį už 4 500 Lt. Prisimena, kad pirkėjas buvo neaukštas, tamsių plaukų, tačiau nei vardo, nei pavardės neprisimena, su pirkėju sudarytų dokumentų (transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties) taip pat neturi. Tvirtina, kad tikslo apgauti P. V. neturėjo, ketino jam sumokėti visus pinigus sutartu laiku, tačiau jį atleido iš darbo. Jis gautų už automobilį pinigų P. V. nepervedė, nes už juos išsinuomavo butą Vilniuje ir ten įsidarbino, tikėjosi dirbdamas per kelis mėnesius surinks visus pinigus. Praėjus vekselyje nurodytam laikui P. V. jam skambino, tačiau jis neatsiliepė, vėliau pakeitė mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, kad P. V. su juo nesusiektų. Teigė, jog ir toliau ketino grąžinti P. V. pinigus, nors nebeturėjo P. V. telefono numerio, tačiau manė, kad P. V. jį kaip nors susiras. Jis pasižada sumokėti P. V. visą 9 000 Lt pinigų sumą, tačiau šiuo metu pinigų neturi (1 tomas, b. l. 36-38, 40-41). Papildydamas ir tikslindamas savo parodymus pažymėjo, kad jo antstoliai ieško nuo tada, kai suėjo jam 18 metų, turi finansinių įsiskolinimų. 2013-07-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku tvarkė kelius, gaudavo apie 1 200 Lt atlyginimo, tačiau atskaičius mokesčius ir dalį pinigų pasiėmus antstoliui gaudavo apie 950 Lt. Po tai, kai 2013-07-02 įsigijo automobilį iš P. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dar kelias dienas, vėliau iš darbo išėjo, gavo 400 Lt. Teigė, kad automobilį iš P. V. įsigijo tam, kad turėtų su kuo važinėtis Vilniuje, nors tuo metu teisės vairuoti ir neturėjo, automobilį turėjo vairuoti jo draugas K. J.. Iš P. V. automobilį pirko už 9 000 Lt, nors iš tikrųjų vertas buvo apie 4 500 Lt dėl to, jog jis sutiko automobilį parduoti surašant vekselį. Žiūrėdamas į skelbimą matė, kad P. V. skelbimas yra įdėtas seniai, nurodyta neprotinga kaina. Skambindamas telefonu P. V. iš karto žinojo, kad siūlys automobilį parduoti surašant vekselį, nes tiek pinigų tuo metu neturėjo, o pirkdamas automobilį neturėjo galimybių per vieną mėnesį P. V. sumokėti 9 000 Lt, t.y. tiek, kiek įsipareigojo surašydamas vekselį. Grįžęs į Švenčionis jo draugas K. J. pasiūlė važiuoti dirbti į Vilniaus miestą, todėl taip sutapo, kad jis tą pačią dieną už 3 700 Lt pardavė automobilį AUDI A6 kitam asmeniui, nors buvo įdėjęs skelbimą, kad parduoda automobilį už daugiau nei 4 000 Lt. Gautus pinigus panaudojo tam, kad galėtų Vilniaus mieste išsinuomoti geresnį butą. Su K. J. po kelių dienų Vilniaus m. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios durys išlipus iš lifto po kaire puse. Vilniaus m. apie mėnesį ieškojo darbo, 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nedirbo, nėjo į darbą, nes jam pasiūlė mažą 850 Lt atlyginimą atskaičius mokesčius. Gyveno Vilniaus m. išsinuomotame bute (dviejų kambarių) apie pusantro mėnesio, bute turėjo likti sutartis, pagal kurią jis 2013-07-02 Švenčionyse automobilį pardavė kitam asmeniui. Vėliau grįžo į Švenčionis ir dirbo neoficialiai darbininku, kur gaudavo pasiūlymą (1 tomas, b. l. 150-153). Taip pat, papildydamas ir tikslindamas savo parodymus G. Č. pažymėjo, kad konkrečiai tokio AUDI A6 automobilio įsigyti nenorėjo, ieškojo pardavėjo, kuris sutiktų parduoti automobilį surašant vekselį. Jis automobilį pirko sau, o ne perpardavimui, o pardavė dėl to, kad važiojant jis sugedo. Pirkdamas automobilį galvojo arba pasiskolinti pinigų iš dėdės, arba tiesiog P. V. prašyti šiek tiek pratęsti atsiskaitymo terminą. Pardavęs automobilį AUDI A6 P. V. pinigų negrąžino, nes buvo piktas, kad automobilis iš karto sugedo. Nuvykęs į Vilnių K. J. jau gyveno išsinuomotame bute. Teigė, kad butas buvo išsinuomotas 2 mėn. ir K. J. jau buvo savininkui sumokėjęs 2 500 Lt, todėl jis K. J. davė 1 500 Lt buto nuomai, o kitus pinigus išleido maistui ir kasdienėms išlaidoms. Įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, į darbą ėjo apie savaitę laiko, eidavo kas antrą, ar kas trečią dieną, nes nebuvo darbo, išėjo iš darbo, nes visai negavo atlyginimo. Išėjęs iš darbo grįžo gyventi į Švenčionis ir laukė, kol P. V. perduos vekselį antstoliams, ketino jam mokėti po 500 Lt per mėnesį. Jis tuo metu dirbo pas pažįstamus, galėjo mokėti, tačiau negavo jokių pranešimų dėl skolos, todėl nieko nedarė (2 tomas, b.l. 116-117).

Nukentėjusysis P. V. parodė, kad jis turėjo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ruošėsi jį parduoti. Gali būti, kad 2013-06-29 įdėjo skelbimą į laikraštį „Autogidas“. Kaltinamasis paskambino į telefoną, nurodytą skelbime. Klausė kokie minusai automobilio, pasiūlė susitikti. 2013-07-01, po pietų susitiko Utenio aikštėje, kur užpildė visus dokumentus ir tą pačią dieną automobilį perdavė kaltinamajam. Su kaltinamuoju susitarė, kad parduos automobilį už 9000 Lt. Todėl surašė pirkimo - pardavimo sutartį bei kaltinamasis surašė vekselį 9000 Lt sumai. Kaltinamasis paaiškino, kad dabar pinigų neturi, nes investavo į sodinukus, kadangi verčiasi miškų apželdinimu. Sakė, kad atsiskaitys vieno mėnesio laikotarpyje. Po savaitės ar dviejų, ja m kažkas paskambino ir pasakė, kad automobilį reikia nuimti nuo įskaitos, nes kaltinamasis automobilį pardavė kitam asmeniui. Tada jis skambino kaltinamajam, bet niekas neatsiliepė. Nepraėjus mėnesiui gavo kaltinamojo SMS žinutę, kad jis tikrai atsiskaitys. Jis kaltinamajam, sudarant sutartis pasakė, kad automobilį išregistruos, kai gaus pinigus.

Liudytojas M. L. parodė, kad datos tiksliai nepamena, prieš pusantrų metų vasarą vienas pažįstamas R., prekiaudamas automobiliais, paprašė nuvažiuoti ir apžiūrėti automobilį AUDI A6, jį nupirkti, nes pats buvo išvykęs. Interneto puslapyje „Autogidas“ buvo nurodyta automobilio kaina, kuri buvo mažesnė nei rinkos. Skelbime buvo nurodytas kaltinamojo mobilaus ryšio telefono numeris. R. pažįstamas estas rado skelbimą internete ir jam kaina buvo tinkama, nes buvo mažesnė už rinkos, t.y. apie 4000 Lt. Radęs skelbimą, susiskambino su kaltinamuoju ir nuvažiavo į Pabradę. Susitiko Pabradėje prie „Norfa“ parduotuvės. Apžiūrėjo automobilį. Automobilis nebuvo labai geros būklės, bet kaina tiko, sumokėjo pinigus. Pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kaltinamasis davė pirmą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta asmens pavardė, kuri buvo nurodyta automobilio techniniam pase. Tos pavardės neprisimena. Klausė kaltinamojo ar automobilis yra išregistruotas. Kaltinamasis pasakė, kad automobilį pardavimui nupirko prieš porą valandų, kad tuoj automobilį turi išregistruoti. Sakė, kad verčiasi automobilių perpardavinėjimu. Pasiėmęs automobilį išvažiavo į Vilnių. Po dviejų dienų atvažiavo pirkėjas iš Estijos ir sumokėjo už automobilį. Jam atidavė automobilio dokumentus ir pirkimo – pardavimo sutartį. Po kurio laiko, gal tą pačią savaitę, pasižiūrėjęs internete pamatė, kad iš kaltinamojo įgytas automobilis nėra išregistruotas. Tada vėl paskambino kaltinamajam. Jam neatsiliepus, paskambino automobilio draudimo polise nurodytu mobilaus ryšio telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis kuris davė automobilio savininko telefono numerį. Paskambinęs pasakė, kad automobilis yra nupirktas ir paklausė kada bus nuimtas nuo įskaitos. Tas asmuo pasakė, kad perrašys ir padėjo telefono ragelį. Po 10 min. paskambino ir pasakė, kad mašinos neišregistruos, kol neatsiskaitys su juo kaltinamasis. Dar kartą skambino kaltinamajam, pasakė apie susidariusią padėtį. Kaltinamasis pasakė, kad viskas išsispręs greitu laiku, kad greitu laiku perrašys automobilį. Po to daugiau niekam nebeskambino. Estas pamatė, kad kaina pigesnė nei rinkos, tai todėl norėjo greitai nupirkti, bet bijojo, kad nespės, todėl paprašė per pažįstamus tai padaryti. „Autogide“ buvo nurodytas telefonas kaltinamojo.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji apie tai, kaip jos sūnus G. Č. įsigijo automobilį iš nukentėjusiojo nieko nežino.

K. J. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad jis nieko nežino apie G. Č. 2013 m. vasarą įsigytą automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nieko paaiškinti apie jo pirkimą negali. Jis neatsimena, ar matė pas G. Č. tą automobilį, jis pats jo nevairavo. Jis nieko nežino apie šio automobilio pirkimo aplinkybes. Jis neatsimena, ar tarėsi su G. Č., kad automobilį pirks G. Č., o vairuos jis. Su G. Č. jis tarėsi dėl darbo ir būsto nuomos Vilniuje. Kas ieškojo būsto Vilniuje jis neprisimena. Vilniuje jie gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neatsimena, butas buvo penktame aukšte ir antroje laiptinėje. Nuo lifto buto durys buvo pirmos, durys buvo rudos spalvos. Kiek laiko jie nuomojosi tą butą jis pasakyti negali, nes neatsimena. Kiek laiko šiame bute gyveno G. Č. pasakyti negali taip pat, G. Č. savo daiktų bute nepaliko. Tame bute jis gyveno virš metų laiko. Buto nuomos sutartį su savininku sudarė jis. Sutarties neturi. Kas buvo buto savininkas neprisimena, jo kontaktinių duomenų neturi. Už buto nuomą mokėjo jis, kiek kainavo buto nuoma neprisimena. Jis G. Č. pinigais nesinaudojo, nieko nežino apie automobilio pardavimą. Gyvenant Vilniuje G. Č. ieškojo darbo, kažkur dirbo, kur dirbo nežino. Šiuo metu su G. Č. nebendrauja (2 tomas, b.l. 3).

Iš daiktų pateikimo bei apžiūros protokolų matyti, kad P. V. pateikė 2013-07-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai vekselio gavėjui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). 2013-08-02 privalo sumokėti 9 000 Lt; 2013-07-02 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pasirašytinai pardavėjas P. V. pirkėjui G. Č. už 5 000 Lt parduoda automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos G. Č. vardu išduotą asmens tapatyvės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą; VĮ ,,Regitra“ automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą; 2013-07-02 sutikimą, pagal kurį G. Č. leidžiama naudotis automobiliu A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu už automobilį atsako G. Č.. Pagal 2013-08-23 pakvitavimą minimi dokumentai grąžinti P. V. (1 tomas, b.l. 15-22).

Iš telekomunikacinių įvykių apžiūros matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01, 10.00 val. iki 2013-08-21, 21.28 val., įvykusių telekomunikacijų įvykių apžiūros matyti, kad tarp G. Č. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir P. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp G. Č. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp P. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko telefoniniai pokalbiai (bendravimai) (1 tomas, b.l. 53-54, 55-56).

Iš VRM ICDB duomenų matyti, kad automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos sp., 1998 m. laidos, nuo 2013-05-27 registruota P. V. vardu (1 tomas, b.l. 167-170).

Iš VĮ ,,Regitra“ (www.eregitra.lt) ir iš Techninės apžiūros (Transeksta e-paslaugos) viešos duomenų bazės matyti, kad automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinė techninė apžiūra (toliau – TA) Utenos TAC atlikta 2013-05-29 po to, kai buvo pašalinta pirminės 2013-05-27 TA metu nustatyti trūkumai. Pirminės 2013-05-27 TA metu jokių variklio defektų, trukumų ar kitokių variklio gedimų srityje neužfiksuota. TA galioja iki 2015-05-29 (1 tomas, b.l. 191-193).

Iš VĮ ,,Registrų centro“ duomenų bazės matyti, kad įtariamojo G. Č. vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto (1 tomas, b.l. 65).

Iš VRM ICDB duomenų matyti, kad 1997 – 2014 metais G. Č. vardu atidaryta AB ,,DNB“ banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 107).

Iš AB ,,DnB“ banko gautų (2014-04-18 raštas Nr. 30.89-143/1120) duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 G. Č. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių finansinių operacijų nebuvo (1 tomas, b.l. 113-114).

Iš antstolės S. Kastanauskienės 2014-04-23 pranešimo Nr. 0056/14(BDR-42214) (S-41297) matyti, kad G. Č. atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl penkių bylų, skolos likutis pirmoje – 854, 54 Lt (2012-09-21 vykdomasis įrašas Nr. 1-4769), antroje – 1 200,00 Lt (2014-11-28 nutarimas Nr. 2.6.-1448-617/2012), trečioje – 68, 25 Lt (2013-02-22 nutarimas Nr. 92N-2354738-13), ketvirtoje – 773, 85 Lt (2013-10-23 vykdomasis raštas Nr. 2-861-665/2013), penktoje –9 000, 00 Lt (2013-10-23 vykdomasis raštas Nr. 2-861-665/2013). Viso 11 896, 64 Lt (1 tomas, b.l. 156).

Iš VRM ICDB duomenų matyti, kad G. Č. vardu 2011-09-23 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ,,B“ kategorijos, galiojantis iki 2021-09-23 (1 tomas, b.l. 171).

Iš VRM ICDB duomenų matyti, kad už 2012-11-11 padarytą administracinių teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (vairavimą transporto priemonės neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis) laikotarpiui nuo 2012-11-28 iki 2014-01-27 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 14 mėn. ir paskirta 1 200 Lt bauda (1 tomas, b.l. 172-174, 181-185, 2 tomas, b.l. 81).

Iš SODRA duomenų bazės matyti, kad G. Č. laikotarpiu nuo 2013-04-29 iki 2013-06-03 ir nuo 2013-06-11 iki 2013-07-03 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2013-08-07 iki 2013-09-19 – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 tomas, b.l. 42, 136).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) 2014-08-27 pažymos matyti, kad G. Č. pagalbiniu darbininku dirbo nuo 2013-04-29 iki 2013-06-03 ir nuo 2013-06-11 iki 2013-07-03. Atleistas savo noru (DK 127 str. 1 d.) (2 tomas, b.l. 34).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) 2014-08-28 paaiškinamojo rašto matyti, kad G. Č. dirbo sandėlininku, tačiau buvo atleistas iš darbo, nes nebūdavo darbe (2 tomas, b.l. 32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismų praktikoje yra laikoma, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2015). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

Iš byloje aptartų rašytinių įrodymų, taip pat nukentėjusiojo, liudytojo M. L. parodymų (jų nurodytas aplinkybes patvirtino kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu) darytinos šios išvados: 1) nukentėjusysis automobilį pardavė būtent kaltinamajam; 2) kaltinamasis nukentėjusiajam sudarė asmens besiverčiančio miško apželdinimo įvaizdį ir kuris savo laisvas pinigines lėšas yra investavęs į verslą; 3) nukentėjusiojo elgesys parduodant automobilį vertintinas kaip atsargus ir rūpestingas: jis įsitikino kaltinamojo asmens tapatybe, sudarė rašytines sutartis, gavo iš kaltinamojo vekselį 4) kaltinamasis tą pačią dieną už dvigubai mažesnę kainą perleido automobilį kitam asmeniui 5) gautus pinigus panaudojo savo reikmėms, 6) nukentėjusiajam negrąžino sutartos sumos; 7) įgydamas automobilį kaltinamasis neturėjo nuosavo turto į kurį galima būtu nukreipti išieškojimą, turėjo didelius įsiskolinimus, t.y. nebuvo įvykdęs piniginių prievolių, kuriuos buvo vykdomos priverstine tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo nukreipta apgaule, t.y. sukčiaujant įgyti nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Nukentėjusiajam buvo apsunkintos teisės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė baudžiamieji teisiniai santykiai. Todėl kaltinamojo veika vertintina kaip svetimo turto įgijimas apgaule ir kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, nepriklauso pacientų stebimų dėl alkoholizmo, narkomanijos ir psichikos sutrikimų grupei, VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b. l. 84), Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad iš kaimynų dėl G. Č. elgesio nusiskundimų gauta nebuvo (2 tomas, b. l. 86), sistemingai baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (2 tomas, b. l. 76-82, 128-134), nedirbantis (2 tomas, b.l. 40-42, 136), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (2 tomas, b.l. 135, 39). Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė prieš tai padaręs 6 nusikalstamas veikas, kai 3 veikas jau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir paskirtos bausmės, neatliko paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir ji buvo pakeista areštu, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos buvo nukreiptas prieš svetimą nuosavybę, žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką, baustas už šiukščius KET pažeidimus, daro išvadą, kad kaltinamajam taikytos bausmės tikslų nepasiekė, ir padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o kaltinamojo susiformavusių neigiamų antivisuomeninių nuostatų rezultatas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant realiai. Taip pat,

įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam BK 75 str. netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis P. V. pareiškė 9000 Lt/2606,58 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 6-7).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasi savo veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2014-12-19 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš G. Č. du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus, 58 euro centus (2606,58) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui P. V. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas G. S.