- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-04
- Bylos Nr.
- 1-218-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64370-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Kaltinamasis
- R. L., D. O.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, bedarbis, 2015-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. skirta 16 MGL bauda,
R. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2013-04-26 Vilniaus miesto apylinkės tesimo pagal BK 260 str. 1 d. dvejais metais laisvės atėmimo.
kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. O. ir R. L. 2016-11-22, apie 0 val., būdami viešoje vietoje – prie Kryžiokų g. 442, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe, rodydami aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydami elementarių elgesio normų, pašalinių asmenų akivaizdoje, kilusio žodinio konflikto metu su R. Ž., D. O. sudavus R. Ž. du smūgius į įvairias kūno vietas, po to R. L. peiliu tris kartus dūrus nukentėjusiajam R. Ž. į krūtinės sritį, taip nukentėjusiajam R. Ž. padarant daugybinius kūno sumušimus bei tris durtines-pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam R. Ž. sveikatą.
Be to, D. O. ir R. L. 2015-11-22, apie 0 val., būdami viešoje vietoje – prie Kryžiokų g. 442, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto naudojimu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio žodinio konflikto su R. Ž. metu, D. O. sudavė R. Ž. ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, o R. L. peiliu tris kartus dūrus nukentėjusiajam R. Ž. į krūtinės sritį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. O. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog supranta kuo yra kaltinamas. Turi nuotraukas, patvirtinančias, kad nukentėjusysis spyrė į jo automobilį. Pripažįsta, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, tačiau nesutinka, kad su R. L. mušė bendromis pastangomis. Tą kartą jis važiavo pro garažus ir pamatė degantį laužą. Sutiko J., K., G., R.. Jie paprašė parvežti namo. R. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Važiavo siauru keliuku, buvo vietos dviem mašinoms prasilenkti. Tas kelias nusėtas „gulinčiais policininkais“. Jis pamatė pėsčiuosius, bepravažiuojant pro juos, gavo smūgį į automobilio sparną. Važiavo tikrai negreitai. Po smūgio sustojo, ant sparno buvo kojos pėdsakas. Mano, kad, kaip teigia nukentėjusysis, važiuojančią mašiną stabdyti ranka būtų nerealu. Dabar įvertinus situaciją, pakankamai agresyviai priėjo prie nukentėjusiojo ir jo draugo. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Jis (kaltinamasis) buvo supykęs, kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu. Nukentėjusiojo draugas bandė malšinti konfliktą. Kviesti policijos jie nesiūlė. Konflikto metu, nukentėjusiojo draugas, stovėjo tarp jų. R. Ž. skėsčiojo rankomis, jis jam sudavė vieną smūgį į veido, kaklo sritį. Tiksliai negali pasakyti, nes tas smūgis buvo trenktas per nukentėjusiojo draugą. Tada R. Ž. pasileido bėgti. Jis suprato, kad šis nori išvengti konflikto, bėgo paskui jį. Bėgo todėl, kad jautėsi supykęs. Pabėgo apie 10 m. Tada jis nukentėjusiajam spyrė į kojas. R. Ž. pargriuvo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, o jis (D. O.) buvo blaivus. Tada R. Ž. gulinčiam sudavė dar keletą smūgių. R. Ž. jokio kuolo nebuvo pasiėmęs. Atbėgo R. L., R. Ž. spyrė per kojas, jis nukrito. Krisdamas vertėsi. Kai nugriuvo, gulėjo ant nugaros, šiek tiek pakrypęs. Buvo rankomis prisidengęs veidą, pakrypęs labiau į kairę. Jo smūgiai kliudė nukentėjusiojo petį, krūtinę. Smūgiavo į viršutinę kūno dalį. Pribėgo R. L. ir sudavė dar kelis smūgius. R. L. pasitraukė nuo nukentėjusiojo pirmas ir nuėjo. Tada jis R. Ž. padavė ranką ir jį pakėlė. Paklausė, ar šis žino, už ką gavo. Tas linktelėjo, suprato. Jis pasisuko eiti, iš paskos jo ėjo R. Ž.. J. R. Ž. draugas sumokėjo 40 eurų. Mano, taip jie pripažino savo kaltę, dėl to, kad įlenkė sparną. Kai mokėjo J. pinigus, jis matė. Kai jis atėjo į pradinę konflikto vietą, dideliu greičiu prilėkė jo automobilis. Už vairo sėdėjo R. L. ir skubino važiuoti. Sutinka su padarytu nusikaltimu iš dalies, kad smūgiavo. Smūgiavo iki keturių smūgių: vieną smūgį koja ir tris smūgius ranka į viršutinę kūno dalį. Neneigia smūgių. Smūgių į nugarą negalėjo būti. Kuolelio pas nukentėjusįjį jokio nebuvo. R. nebandė jų atskirti. Buvo taip: jis prisiveja R. Ž., pakiša jam „padnoškę“ (spyris į kojas). Šis nukrinta. Tada smūgiuoja rankomis, buvo šiek tiek prisilenkęs. R. pribėga jau po suduotų smūgių. Jis gerokai lėčiau atbėgo, todėl jis (D. O.) spėjo suduoti smūgius. Jis prie gulinčio nukentėjusiojo stovi. Galva R. Ž. guli prie gyvatvorės, o kojos beveik ant keliuko. R. L. pribėga iš dešinės. Atsistoja priekyje jo, arčiau viršutinės kūno dalies nukentėjusiajam. Jis smūgiuoja rankomis. Nežiūrėjo, kur konkrečiai smūgiuoja. Stovėjo šone. R. L. buvo pasilenkęs. Smūgiavo rankomis. Kumščiu iki trijų kartų. Žmogus nešaukė. Neprašė liautis, dengėsi rankomis. Kai R. L. sudavė smūgius jokios nukentėjusiojo reakcijos nebuvo. R. L. sudavė smūgius ir nueidinėjo. Pirmas pasitraukė. Po viso to, kai R. L. nuėjo, t. y. jau buvo už posūkio, jis R. pakėlė. Nukentėjusysis atsistojo irs pats atėjo iki posūkio. Jis (D. O.) jau tuo metu buvo atėjęs iki pirminio konflikto vietos. Tada jo mašina atbula atvažiavo ir pasigirdo riksmas greičiau, greičiau. Jo akyse buvo paduoti pinigai J.. J. jam jų neatidavė. Po to incidento jam pinigai mažiausiai rūpėjo. Nukentėjusysis, kai jie išvažinėjo, buvo atėjęs iki posūkio, galutinai grįžęs nebuvo. Jokio aptarimo, kas įvyko, nebuvo, sėdo į mašiną, važiavo iki J. namų. Nebuvo jokių skatinimų, kad greičiau važiuok, nes po įvykio jis jau nebevairavo. Jo mašiną vairavo neblaivus R. L.. R. L. greitai važiavo, iš pradžių niekas jam nieko nesakė, pas J. žmogus (R. L.) siūlė mašiną slėpti. Jo paklausė kodėl reikėtų slėpti, jis nieko aiškaus neatsakė. R. L. jam siūlė užrakinti automobilį. Jis pastebėjo, kad pametė automobilio užrakinimo pultelį. Tuo metu J. sulaikė K., ji plėšėsi važiuoti namo. Pasiūlė parvežti. Važiavo pro įvykio vietą, norėjo surasti pamestą pultelį. Pamatė policiją, greitąją. Policijos švyturėliams užsidegus, įsuko į pirmą keliuką ir pasileido bėgti. Pasislėpęs, viską girdėjo. Girdėjo, kai pareigūnai kalba su K.. Pasislėpęs buvo tris valandas. Tada suprato, kad taip vien dėl smūgių negalėjo būti, tai yra kažkas rimčiau. Su R. L. bandė susisiekti po įvykio. Buvo susitikę, jis jam nieko konkretaus nepasakė. Kažką minėjo, kad paskambins advokatui. Po įvykio nuvyko pas savo panelę. Buvo pas ją iki pirmadienio. Pirmadienį pats nuvyko į policijos komisariatą. Nukentėjusiojo nori atsiprašyti už suduotus smūgius. Supranta, kad ne taip turėjo būti sprendžiamas konfliktas. Neteisingai sureagavo, geriau reikėjo kviesti policiją. Nuoširdžiai atsiprašo už smūgius. Jaučia kaltę, kad smūgiavo. Atlygins žalą po nuosprendžio priėmimo. Situaciją vertina blogai, pripažįsta. Šiuo metu nėra dirbantis dėl teismo proceso, tačiau ketina dirbti. Turi įgijęs mechaniko specialybę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausto D. O. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų D. O. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju D. O. paaiškino, jog kad 2015-11-21 vakare, apie 23.00 val. jis važiavo automobiliu Alfa Romeo v/n neprisimena. Automobilis priklauso jo tėvams. Pravažiuojant Ožkinių gyvenvietę pamatė deganti laužą, o prie jo buvo jo pažįstami. Jis privažiavo arčiau laužo. Prie laužo susitiko su G., pavardės nežino, K., pavardės nežino, ją matė pirmą kartą, J., pavardės nežino ir R., jo pavardės taip pat nežino. J. ir R. yra iš to pačio rajono. kaip ir jis, todėl juos pažįsta iš matymo. Visi minėti keturi asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Jis taip pat pradėjo su jais bendrauti. Pats alkoholinių gėrimų nevartojo. Kažkuriuo metu vienas iš buvusių asmenų paprašė, (kuris jis nežino) kad jis juos visus pavežtų pas J. namo. Jie visi susėdo į automobilį. Jis atsisėdo priekyje prie vairo, R. priekyje į keleivio vietą. Automobilio gale dvi merginos ir J.. Kur tiksliai kas sėdėjo nepamena. Jis pradėjo važiuoti. Važiuojant bendravo. Pravažiavus apie 3 km. jis pamatė priešpriešai į jo automobilį keliu einančius du vyrus. Vyrai ėjo keliu, ne pačiu pakraščiu. Kelias siauras, du automobiliai vos gali prasilenkti. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Pravažiuojant minėtus du vyrus, vienas iš vyrų koja spyrė į jo automobilio vairuotojo pusės priekinį sparną. Jis sustojo, išjungė automobilio variklį. Išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Pastebėjo, kad įlenktas automobilio sparnas. Jis priėjo prie vyrų ir vieno iš jų paklausė, kodėl jis įspyrė į jo automobilį. Vyras jam nieko neatsakė, ėmė mosikuoti rankomis. Jis pastebėjo, kad vyras apsvaigęs, galimai nuo alkoholio, nes jo judesiais buvo sutrikę, kažką nerišliai sakė. Pamatęs, kad vyras mosikuoja rankomis, jam pasirodė, kad jis ketina jam suduoti. Todėl nutarė koja spirti į vyrą. Bet spirdamas koja nepataikė į vyrą ir neišlaikęs pusiausvyros pats pargriuvo ant žemės. Pastebėjo, kad vyras, kuris apgadino jo automobilį pradėjo bėgti. Jis atsistojo ir pradėjo vytis vyrą. Vyrą pasivijo kažkur už 20 metrų. Jis pasivijęs vyrą spyrė jam per kojas. Nuo suduoto smūgio vyras šonu krito ant žemės. Jis pribėgo prie vyro, vyras gulėjo ant nugaros. Pasilenkė prie vyro ir kumščiu sudavė du kartus į pečius. Tuomet prie jų pribėgo R.. Jis atsitraukė nuo gulinčio vyro. Vyras gulėjo ant žemės, ant nugaros. Jis atsistojo gulinčiam vyrui iš kairės, o R. pribėgo prie vyro iš dešinės. Pribėgęs R. pasilenkė prie gulinčio vyro ir į krūtinės sritį sudavė nemažiau 4 kartų. Ar R. ką nors turėjo rankose jis nepastebėjo, buvo tamsu. Jam pasirodė, kad R. sudavė kumščiu. Po suduotų smūgių R. pabėgo. Jis pakėlė ant žemės gulintį vyrą, tą prieš kurį naudojo fizinį smurtą. Padavė vyrui ranką, jį pakėlė ir paklausė „ar jis suprato už ką gavo nuo jo“. Vyras jam atsakė, kad suprato. Jie kartu su tuo vyru grįžo į tą vietą nuo kurios viskas prasidėjo. Toje vietoje stovėjo vyras ir J., jie bendravo. Ant vyro, kurį jis mušė kraujo nematė, nes kaip minėjo buvo tamsu. Tuo metu pastebėjo, kad užsivedė jo automobilis ir atbuline eiga privažiavo prie jų. Atsidarė vairuotojo pusės durelės ir R. sušuko greitai sėsti į automobilį. Jis greitai atsisėdo į automobilio galą, J. taip pat sėdo į automobilio galą. R. pradėjo važiuoti. R. važiavo labai greitai, jis nesuprato kas nutiko. Privažiavo prie J. namų. Iki jų važiavo 5-6 min. Visi išlipo iš automobilio. Visi keturi (G., K., J. ir R.) nubėgo į namą. Jis norėjo užrakinti automobilį ir kišenėse pradėjo ieškoti pultelio. Bet jo niekur nerado. Pradėjo apžiūrinėti automobilį. Bet ir automobilyje nerado, suprato, kad pultelį pamėtė konfliktuodamas su vyru. R. išėjęs iš namų jam liepė slėpti automobilį. Jis paklausė, kodėl tai turėtų daryti. R. jam pasakė, kad jis „papjovė vyrą“. Jis R. nepatikėjo. Tuomet R. iš striukės kišenės ištraukė ir jam parodė sulenkiamą peilį. Peilis buvo visas metalinis. Peilį išskleidė, jo geležtė buvo apie 10 cm, labai siaura. Ar ant peilio buvo kraujo žymės jis nepastebėjo, nes įdėmiai nežiūrėjo. Jis netikėjo R.. Jis pasakė, kad važiuoja atgal ieškoti pultelio. R. jo nenorėjo išleisti. Jis jam sakė, kad įstatys naują signalizaciją. Bet jis atsisakė ir sėdo į automobilį. Į automobilį atsisėdo ir K., nes kiek suprato ji nenorėjo ten likti. Jis su K. beveik privažiavo prie konflikto vietos. Gal iki jos buvo likę 5 metrai. Bevažiuojant prasilenkė su policijos automobiliu. Pavažiavęs šiek tiek sustojo ir išlipęs iš automobilio puolė bėgti. Bėgo, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bijojo būti pagautas policijos pareigūnų dėl vairavimo be teisių. Jis tikrai netikėjo, kad R. peiliu sužalojo minėtą vyrą. Kaltę pripažįsta dėl to, kad sudavė vyrui. Dėl to labai gailisi. (t. 1, b.l. 74-76)
Pagarsinus kaltinamojo parodymus, D. O. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina šiuos, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. Kai pakėlė žmogų, nematė kraujo. Žmogus buvo apsirengęs. Žmogus atsiliko nuo jo, kartu iki automobilio nenuėjo. Tuo metu geriau atsiminė. Pirminiai parodymai tikslesni. Už sparną J. atlygino tada, kai jis konfliktavo su R. Ž. Kai ėjo link J., matė, kad jam nukentėjusiojo draugas padavė pinigus. Žmonės atlygino žalą už sulankstytą sparną. Po to jis nieko nesuprato, kai pasigirdo šūksniai: greičiau, greičiau. Dabar supranta, dėl ko buvo skubinamas. Nenori nieko kaltinti, paties peilio nematė. Gailisi ir supranta, kad tai nebuvo priežastis smūgiuoti. Necenzūrinius žodžius konflikto pradžioje vartojo. 40 eurų jam J. negrąžino. Už tuos pinigus pirko degtinės litrą. Automobilio neremontavo, jis kurį laiką buvo policijoje. Mano, kad automobilio neištyrė iki galo. Buvo kalba, kad atsiųsti sulankstyto sparno nuotrauką, bet tai tik ir liko kalba. Nuotraukų nenusiuntė. Nuotraukas turi mobiliajame telefone. Gali padaryti popierinius variantus. Mano, įspyrė į automobilį ne ranka, o koja. Važiuodamas išgirdo smūgį. Paties vaizdo spyrimo, nematė. Kelias nėra toks siauras, kad netilptų praeiti pėstieji. Žmonės ėjo keliu. Jis važiavo pro juos, gavosi pasukimas. Norėjo pro juos pravažiuoti, nenorėjo nutrenkti. Su J. po įvykio nebendrauja. Nebendrauja tarpusavyje ir su R. L.. Ir prieš tai nebuvo jų labai geras draugas. Kodėl J. sakė, kad smūgis buvo į automobilio dureles, negali pasakyti. Kuolo jokio pas nukentėjusįjį nebuvo. Žalą žada atlyginti tik po teismo proceso. Nenori duoti kyšių ir kažką papirkinėti. Nukentėjusysis nesigrūmė, pradžioje, kai išlipo iš mašinos, jie šiek tiek rankomis mosikavo. Vėliau jis nieko nedarė. R., kai smūgiavo R. Ž., jam nieko nesakė, nebandė jo sustabdyti. Nesutinka, kad veika padaryta kartu - jis R. L. neprašė padėti, bet ir nesakė, kad liautųsi. R. L. konflikto pradžioje (prie mašinos) bandė jį nuo nukentėjusiojo patraukti, tačiau vėliau konfliktas tapo gilesnis. Prie garažo jokio peilio nematė. Kokio dydžio žalą sutinka atlyginti, nežino. Pasiryžęs atlyginti žmogiškumo ribose. Atlygins kuri bus teismo paskirta. Atlygins, kiek reikės. Jo pajamos mažos (t. 2, b. l. 99-103).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog susitikę Balsiuose, jie visi – G., K., J. ir jis nusprendė važiuoti į Naujųjų Verkių rajono. pabūti prie garažų. Nusipirko alkoholio ir prie garažų išgėrinėjo. Gėrė degtinę. Atėjo vakaras ir ruošėsi važiuoti namo. Atvažiavo D. O. ir visi nusprendė trumpam važiuoti pas J. Važiavo keliuku pro sodus, buvo tamsu. Pasigirdo stuktelėjimas. Išlipo J. ir D. Laukė, kadangi jie neatėjo, jis irgi išlipo. Priėjo prie jų. J. stovėjo ir kalbėjo su nukentėjusiojo draugu, o D. su nukentėjusiuoju. Konfliktas įvyko tarp nukentėjusiojo ir D. Kažką jie šūkavo, rankomis mosikavo. Atstūmė juos vienas nuo kito. Paragino J. važiuoti. Pamatė, kad nukentėjusysis bėga, paskui jį ir D. nubėgo. Bėgo kartu, nes norėjo juos išskirti, jei jie vis dar konfliktuotų. Nubėgę jie gatvelėje grumėsi, mušėsi. Išskyrė juos, grįžo atgal, susėdo į mašiną ir išvažiavo. Nuvažiavo pas J., nuėjo pečių pakurti. Kai grįžo, D. ir K. jau nebebuvo. Su G. išvažiavo namo. Kitą dieną sužinojo apie šį įvykį. Jis įvykio vietoje besigrumiančius D. ir nukentėjusįjį išskyrė. Įvykio vietoje nukentėjusysis buvo parkritęs ant žemės. Kai jis parkrito, jis nenorėjo, kad D. ant jo kristų, todėl juos skyrė. Norėjo juos atitraukti. Parašė prašymą susitaikyti ir atsiprašė. Parašė, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą. Galbūt, kai atstūmė, buvo smūgis. Kai žmones norėjo atskirti, galėjo būti smūgis. Tiesioginio smūgio nebuvo. Prašyme nurodė, kad jo veiksmai neteisėti, nes, mano, kad visas tas incidentas nieko gero. Kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai peiliu, negali pasakyti. Atlygino žalą, nes visame šitame dalyvavo, skyrė žmones.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausto R. L. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. L. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju R. L. paaiškino, jog 2015-11-21 vakare, kada tiksliai neprisimena susitiko su savo mergina G. Jie abu nuėjo į viešojo sustojimo stotelę, kur sulaukė K., ji G. draugė. Jie visi trys nuėjo į parką, parke susitiko su pažįstamu J.. Visi šiek tiek pabendravo ir nutarė važiuoti į Ožkinių gyvenvietę. Jie visi keturi sėdo į autobusą ir nuvažiavo. Nuvykę į Ožkinius, nuėjo prie garažų. Ten susikūrė laužą, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu, gali būti, kad apie 22.00 val. prie jų privažiavo D.. Jis jį pažįsta iš matymo. D. pats atvažiavo, niekas jo nekvietė. Jie šiek tiek visi pabuvo. Jis D. paprašė, kad jis jį parvežtų namo. Kažkas pasiūlė nuvažiuoti ir pabūti pas J. Jie visi susėdo į D. automobilį. D. atsisėdo už vairo, jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, už D. gale sėdėjo J., per vidurį K., o už jo G. Jie pradėjo važiuoti. Bevažiuojant siaura gatve, priešpriešai automobiliui pamatė einančius du vyrus. Vyrai ėjo iš kairės automobilio pusės. Koks buvo automobilio greitis jis nežino. Pravažiuojant pro vyrus, jis išgirdo garsą lyg kas būtų trenkęs į automobilį. D. sustabdė automobilį. Ar automobilio variklį D. išjungė jis nežino, neprisimena. Automobilyje grojo muzika. D. ir J. išlipo iš automobilio. D. su J. nuėjo už automobilio. Jis liko automobilyje. G. išlipo iš automobilio ir jis išlipo iš automobilio. Jis pasakė, kad eis pažiūrėti kas vyksta. G. jo prašė neiti, bet, kadangi jis skubėjo namo, nutarė nueiti pažiūrėti. Nuėjo už automobilio. Už automobilio stovėjo J. su jam nepažįstamu vyru. Netoli jų stovėjo D. ir jam taip pat nepažįstamas vyras. Jis pamatė kaip D. ar tai kumščiu, ar tai delnu sudavė du kartus vyrui į viršutinę kūno dalį (nuo pilvo iki galvos). Jis priėjo prie D. ir jį atstūmė nuo vyro. Jis visų paklausė ar kas nors kam nors turi pretenzijų. Jam nepažįstami vyrai atsakė, kad pretenzijų neturi. Ir kažkodėl vienas vyras pradėjo bėgti. D. puolė jį vytis. Jis taip pat pradėjo bėgti iš paskos. Norėjo pasivyti D., kad šis jį namo parvežtų. Vyras pasuko į posūkį, D. jam iš paskos. Jis apie 20 sekundžių nematė nei vyro, nei D., kadangi jie nubėgo už posūkio. Jam išbėgus iš už posūkio jis pamatė kaip D. stovi priešais vyrą ir tarp jų vyksta fizinis kontaktas. Jis matė, kad buvo suduodami smūgiai tiek D., tiek nepažįstamo vyro. Kiek smūgių ir į kurias vietas nežino, nepastebėjo, viskas vyko labai greitai. Jis pribėgo prie D. ir jį atitraukė. Jie su D. pradėjo eiti. D. ėjo jam už nugaros. Jis atsisuko pažiūrėti ką daro vyras. Jis pamatė, kad vyras atsistojo ir iš žemės ištraukė šviesios spalvos kuolą, apie 30 cm. ilgio. Jis sušuko D., kad būtų atsargus. Vyras su kuolu puolė D.. Vyras su kuolu į D. nepataikė. D. vyrą pastūmė ir dar kelis kartus ranka jam sudavė į įvairias kūno vietas. D. rankose nieko neturėjo. Po suduotų smūgių vyras nugriuvo po krūmais. Jie su D. pradėjo eiti link automobilio. Jis vyro nemušė. Jis ėjo, D. iš paskos. Jis atsisukęs pamatė, kaip vyras stojasi. Jie su D. priėjo prie automobilio. Prie automobilio stovėjo J. su vyru. Jis G. liepė sėsti į automobilį. G. atsisėdo. Jis atsisėdo už D. automobilio vairo. Ir pavažiavo atbuline eiga. D. ir J. įsėdo į automobilį. Ar jis jiems pasakė sėsti į automobilį neprisimena. Jie visi nuvažiavo. Jis vairavo D. automobilį iki J. namų. Jie užėjo pas J. Pas J. buvo apie 10-15 min. Išėjęs į lauką iš J. namų nei D., nei K. nerado. nežino kur jie išvažiavo. Jis su G. išėjo pas jį namo. Kas galėjo sužaloti vyrą peiliu jis nežino. Nematė, kad tai darytų D. Jis pas asmenis, kurie buvo su juo, peilio nematė. Kam, priklauso automobilyje rasta narkotinė medžiaga jis nežino (t. 1, b.l. 109-110).
Pagarsinus kaltinamojo parodymus, R. L. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina šiuos, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. Jis pasisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis eina su kuolu. Jis vėl juos atstūmė. Mano, kad nukentėjusysis bėgo nuo jų, nes išsigando. Jis išlipo toks stambus, mano, nukentėjusysis jo išsigando. D. O. mosikavo. Buvo trise ir dvi merginos. Keiksmažodžiai ar buvo, nežino. Neatkreipė dėmesio į tai. Vyko konfliktas ir tiek. Ar tuo metu, kai žmogus ėmė bėgti, konfliktas buvo pasibaigęs, negali pasakyti. Konfliktas ėjo į pabaigą. Niekas pretenzijų neturėjo. Peilio nematė, maisto prieš tai nepjaustė. Su D. važiavo pas J. išgerti. Konfliktas vyko dėl smūgio į mašiną. Jis girdėjo garsą. Išlipęs D. apžiūrėjo mašiną. D. su J. išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiojo ir jo draugo. Jis asmeniškai nežiūrėjo į mašinos sugadinimus. Smūgis buvo toks, lyg su koja spirtų. Važiavo nei greitai, nei lėtai. Bėgo iš paskos, D. pasiimti, kad nesitęstų. Kai pribėgo, buvo praėjusi pusė minutės. Jie buvo nubėgę atstumu, kaip per posėdžių salę. Jie buvo už posūkio. Jie grūmėsi. Nukentėjusysis iš pradžių stovėjo, po to gulėjo. Jis juos atskyrė. Kraujo nematė. Kol bėgo iki D. O. ir nukentėjusiojo, jie abu stovėjo. Nežino kuris rodė iniciatyvą grumtis, jie abu buvo susikibę. Jis juos patraukė. Jie vėl grūmėsi. Nukentėjusysis nukrito, jie tada išėjo. Išeinat pasuko galvą ir pamatė, kad nukentėjusysis puola D. su kuolu. Kai grįžo prie mašinos, matė, kad nukentėjusiojo draugas ir J. stovi kartu. Atsistojo nukentėjusysis ir paėmė kuolą. Jie buvo jau benueinantys. Kuolas buvo nedidelis, medinis. Nukentėjusysis tik užsimojo, D. jį atstūmė. Antrą kartą nukentėjusysis nukrito. Atsistojo ir užsimojo smogti. Atstumdamas nukentėjusįjį D. davė kelis smūgius. Smogė, kad atstumti. Po atstūmimo, žmogus nugriuvo ir jie nuėjo. Ant D. sužalojimų nematė. Išvažiavo pas J. ir D. praktiškai nebematė. Nukentėjusysis pabėgo nuo jų, agresyvus nebuvo. Nepripažįsta, kad dūrė peiliu. Prie jo nukentėjusysis nesiūlė kviesti policijos. Jam nekilo mintis, kad gal pėstieji nukentėjo nuo to smūgio. Konfliktą inicijavo D. Jis pirmas išlipo. Po to išlipo J. Atlygino žalą, nes žmogus nukentėjo. Jis dalyvavo konflikte, jaučia kaltę. Pusė atlygino žalos, pusė prisiima kaltės. Žmogus nukentėjo, nes buvo žaizdos. Kaip jos atsirado, negali pasakyti (t. 2, b. l. 99-103).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. Ž. paaiškino, kad įvykis buvo prieš metus, lapkričio 21 dieną. Vakare lydėjo draugą namo. Kartu pasiėmė pavedžioti šuniuką. Išėjo iš Kryžiokų gatvės. Atvažiuojančio automobilio garsas buvo girdėti iš toli. Pasitraukė į šalikelę, šaligatvio toje vietoje nebuvo. Ten kelias susiaurėja ir daro vingį. Kelias gana siauras. Jis ėjo pirmas, už jo ėjo draugas. Iš priekio važiuojantis automobilis kliudė jo kairės rankos plaštaką, pajuto skausmą. Ranka lyg tai į automobilio veidrodėlį atsitrenkė. Su draugu V. N. kalbėjo, kad automobilis važiuoja greitai ir neatsargiai. Toliau pavažiavęs automobilis sustojo. Iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas (D. O.). Iš keleivio pusės kitas vaikinas. Prasidėjo konfliktas. Apsižodžiavo. Pasistumdė truputėlį su D. O.. R. L. tuo metu nebuvo. Bekonfliktuojant, pasirodė R. L., greitai pribėgo prie jo. Prasidėjo konfliktas, šaukė, keikėsi. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis kažką padarė mašinai. Tarp jo ir automobilio buvo kontaktas, nes ranka atsitrenkė į veidrodėlį. Jis nėjo pažiūrėti, ar mašinai kas atitiko. Jiems prasilenkiant su mašina, ji buvo taip arti, kad užkabino veidrodėlį. Jam pasirodė, kad važiuoja ant jo ir atstatė ranką. Siūlė kviesti policiją. Visi rėkė, šaukė. Jie jau buvo trise. D. O. ir jo draugai. Šnekant nebuvo galima susitarti. Muštynių jis nenorėjo. Pradėjo bėgti į mašinos pusę. Nubėgęs nemažą gabaliuką atsisuko pažiūrėti. Pamatė bėgantį iš paskos D. O., jis buvo visai netoli. Kai antrą kartą atsisuko D. O. buvo šalia. Jis trenkė smūgį į petį, nuo kurio pargriuvo į priekį ant dešinio šono. Nukritęs, užsidengė galvą, kad į ją nesmūgiuotų. Po to prasidėjo smūgiai į sėdmenis į šoną. Į kairės pusės šonus smūgiavo. Jis tuo momentu nežiūrėjo, kiek buvo ten žmonių, jam nukrito akiniai. Apšvietimas buvo blankus. Negali pasakyti ar smūgiai buvo ranka ar koja. Mušusių žmonių nematė. Jautė smūgius ir į šoną, ir į sėdmenis. D. O. klausė, ar suprato, už ką gavo. Kai pakėlė galvą, pamatė, kaip nueidinėja D. O.. R. L. nebematė. D. O. paskutinis pasišalino. Atsikėlus jam stipriai suskaudo šoną. Pridėjus ranką prie šono, ji pasidarė kruvina. Grįžus atgal, jų nebebuvo, stovėjo jo draugas su D. O. draugu (tai buvo trečiasis vyriškis). Jų mašina buvo toliau. Jo draugas prie to vaikino apžiūrėjo žaizdą ir pasakė, kad durtinė žaizda. Tada greitai atbuline eiga privažiavo D. O. automobilis, pasiėmė savo draugą ir nuvažiavo. Kas tuo momentu vairavo automobilį, nežino. Buvo pristatytas į ligoninę. Jis pats yra anesteziologas. Ligoninėje matė tokių atvejų, todėl suprato, kad čia yra rimta žaizda. Sąmonės nebuvo praradęs, pajuto, kad silpna. Operacijos nereikėjo. Stebėjimui paguldė į reanimaciją. Dvi dienas gulėjo ligoninėje. Tris savaites turėjo nedarbingumą. Pasiprašė namo, nes jie patys medikai žaizdas perrišti gali. Dabar šoną kartais skauda, bet retai. Įvykio metu buvo užkabintas tarpšonkaulinis nervas. Civilis ieškinys pareikštas. Stresas buvo nemažas. Suprato, kad gali būti komplikacijos. Skausmas buvo pakankamai ilgai, nieko negalėjo daryti. Tas skausmas buvo delne. Tris savaites negalėjo dirbti kaire ranka, dėl delno sužalojimo, kai atsitrenkė į automobilio veidrodėlį. Darbe negalėjo naudoti įrankių. Negalėjo nei judėti, nei vairuoti. Savaitę gulėjo lovoje, gėrė nuskausminamuosius ir raminamuosius. Kiekvienas atsilenkimas sukeldavo šono skausmą. Apsidraudęs nebuvo. Augina (duomenys neskelbtini) metų vaikus. Negalėdamas vairuoti, negalėjo jų nuvežti į mokyklą. Žmona dirba ligoninėje slenkančiu grafiku, ne visą laiką gali vaikus nuvežti. Ilgą laiką negalėjo su vaikais užsiimti. Jiems nuolatos reikia dėmesio. Prieš tai su draugais žaisdavo krepšinį. Po sužalojimų to daryti negalėjo. Skaudėjo šoną iki pusės metų, o ranką tris savaites. Įvykis buvo iš šeštadienio į sekmadienį. Buvo blaivus. Kaltinamųjų būklės negali vertinti. Iš kaltinamųjų prie jo priėjo D. O. Su juo ir pradėjo konfliktuoti. Kai jį pavijo D. O., jautė smūgius iš priekio ir galo. Mano, kad prie jo tada buvo du žmonės. Jautė, kad yra du žmonės. Juk buvo daromi smūgiai į skirtingas vietas. Mano, kad žmonės stovėjo vienas šalia kito. Jie stovėjo iš priekio, t. y. ten, kur krūtinė. Aštraus daikto tuo momentu jis nejautė, nematė. Bijojo, kad nesmūgiuotų į galvą. Atsitraukus kaltinamiesiems, tada pajuto aštrų skausmą. Prašo priteisti 2000 erų neturtinės žalos, 500 Eur turtinės. Buvo sugadinti akiniai, drabužiai. Mano, kad visas konfliktas būtų pasibaigęs greičiau su D. O., jei nebūtų pribėgęs R. L. Jis jau buvo pragriuvęs, kai R. L. pribėgo (t. 2, b. l. 57-60).
Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. paaiškino, kad gydytoja dirba tiek reanimacijoje, tiek operacinėje. Specializuojasi krūtinės ląstos patologijoje. Pacientas į kliniką buvo pristatytas nakties metu. Buvo durtinė žaizda krūtinės ląstoje. Priėmimo skyriuje buvo atlikti tyrimai. Dėl vidinio kraujavimo įtarimai buvo atmesti. Ūmių pažeidimų nebuvo pastebėta, bet pacientas buvo paguldytas į ligoninę parai – stebėjimui. Toliau būklė buvo stebima, atliekami tyrimai dėl kraujavimo iš širdies, plaučių. Ligoninėje pas juos asmuo praleido parą laiko. Krūtinės ląstos sužalojimai yra labai pavojingi. Laimingo atsitiktinumo dėka pacientui nebuvo sunkesnių pasekmių. Durtiniai krūtinės sužalojimai pavojingi tuo, kad galėjo būti pažeista širdis, plaučiai, arterija. Šis dūris buvo labiau į tarpšonkaulinį tarpą. Buvo įtarimas, kad vyksta vidinis kraujavimas, nes buvo aptikta skysčių. Abejonės nepasitvirtino, nes buvo aptikti tik oro intarpai. Įprastai tokie būna po durtinės žaizdos atsiradimo. Dėl to buvo paguldytas pacientas stebėjimui. Buvo atliekama rentgenograma, hemoglobinas buvo nukritęs. Pacientas buvo šoke. Jų tikslas, kad žmogus nusiramintų. Neramumas gali turėti neigiamų pasekmių gydymui, o ypač po tokių sužalojimų. Apklausinėti, kamantinėti žmogaus nesistengia, nes tai sukeltų papildomą stresą, įtampą. Tokia būklė gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Pacientui intensyvesnis skausmas buvo judesio metu. Vienas iš gydymų būdų buvo – nuskausminamieji preparatai. Tokio pobūdžio pacientai skausmą gali jausti individualiai. Būna ūminis skausmas ir lėtinis. Praėjus daugiau nei metams yra tikimybė, kad pacientui gali likti periodiniai skausmai. Jokių požymių, kad pacientas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo (t. 2, b. l. 74-77).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra kolegos, draugai. 2015 m. gale buvo užėjęs pas savo draugą R. Ž. aptarti reikalų. Nusprendus eiti namo, R. Ž. pasisiūlė jį palydėti ir tuo pačiu pavedžioti šunį. Eidami Kryžiokų gatve, išgirdo riaumojantį automobilio garsą. Dideliu greičiu atvažiavo automobilis. Jie tuo metu ėjo dešine kelio puse. Automobilis judėjo link jų. Pasigirdo duslus smūgis ir automobilis, pavažiavęs šiek tiek toliau, sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir kitas pakeleivis. Jie priėjo prie jų, įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas peraugo į veiksmus, stumdymąsi. Šioje salėje sėdintis kaltinamasis R. L. dalyvavo konflikte. Vairuotojas buvo liekno sudėjimo, vaikiško veido jaunuolis. Vairuotojas D. O. labiau kontaktavo su R. Ž., o R. L. su juo. Įvyko stumdymasis. D. O. pastūmė R. Ž. R. Ž. pradėjo bėgti. Jį nusivijo abu D. O. ir R. L. Jie pradėjo bėgti vienu metu. Gal vienas kaltinamasis galėjo bėgti lėčiau, todėl atsiliko vienas nuo kito. Vydamiesi jie nieko nesakė. Jie visi trys dingo jam iš akiračio. Šalia jo liko stovėti kaltinamųjų trečias draugas. Minučių bėgyje kaltinamieji, greitu žingsni, grįžo atgal. Kažkuris sušuko: „greitai važiuojame“, tam trečiam draugui, kuris stovėjo prie jo. Jie išvažiavo. R. Ž. pats atėjo iki jo ilgai netrukus, kai kaltinamieji išvažiavo. Yra gydytojas ortopedas. R. Ž., priėjęs prie jo, pakėlė drabužius ir paprašė pažiūrėti. Pamatė durtinę žaizdą, iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Paskui R. Ž. pasileido bėgti iš karto abu vaikinai. Kai jie nusivijo ir grįžo, parėjo kelios minutės. R. Ž. grįžo labai greitai. Kai kaltinamieji sėdo į automobilį ir išvažiavo, R. Ž. grįžo poros minučių. R. Ž. jam pasakė, kad jaučia kairėje krūtinės pusėje deginimą. R. Ž. minėjo, kad kaltinamieji prisivijo, pargriovė ir mušė. Jis apžiūrėjęs, pats pamatė durtinę žaizdą. Įvertino, kad žaizdos šviežios, kraujuojančios.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. N. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų V. N. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju V. N. paaiškino, jog 2015 metų lapkričio mėn., kada tiksliai neprisimena jis užsuko pas savo draugą R. Ž. Šiek tiek pabuvęs pas jį nutarė eiti namo. Buvo vėlyvas vakaras. Jis gyvena netoli R. R. nutarė jį palydėti. Jie abu ėjo keliu. Jis ėjo arčiau kelio krašto. Beeidami pamatė atvažiuojantį automobilį. Automobilis važiavo labai greitai. Jis pasitraukė į šoną. R. taip pat pasitraukė. Pravažiuojant automobiliui jis išgirdo garsą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs. Automobilis šiek tiek pavažiavęs sustojo. Jis pastebėjo kaip atsidaro automobilio vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipo vaikinas. Taip pat iš automobilio išlipo dar du vaikinai. Visi trys vaikinai priėjo prie jų. Vienas vaikinas, aukštas, priėjo prie jo. Kiti du, vienas vaikinas jaunas ir smulkus, o kitas aukštas ir stambus, prie R.. Vaikinai ant jų ėmė šaukti, kad neva jie užkabino automobilio veidrodėlį. Jam bekalbant su vaikinu, kuris stovėjo prie jo, pamatė kaip jo draugas R. pradėjo bėgti. R. iš paskos puolė vytis prie jo buvę vaikinai. R. nubėgo už posūkio, vaikinai iš paskos. Nei R., nei vaikinų nebematė. Po kelių minučių pamatė grįžtančius, minėtus du vaikinus, vaikinai ėjo greitu žingsniu. Iš paskos jų ėjo jo draugas R.. Grįžtantys vaikinai, tam vaikinui, kuris stovėjo prie jo, pasakė, kad greitai sėstų į automobilį, nes jie išvažiuoja. Visi trys vaikinai greitai sulipo į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo. Tuo metu prie jo priėjęs R. jo paprašė pažiūrėti į jo rankas. Jo rankos buvo kruvinos. Jis pakėlė R. megztinį ir pamatė durtines – pjautines žaizdas kairės pusės krūtinės srityje ir pilvo srityje. Iš karto iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaip buvo sužalotas jo draugas jis nematė. ( t. 1, b.l.48-49).
Pagarsinus liudytojo parodymus, V. N. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina šiuos, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. R. Ž. ėjo prie kelkraščio, jis ėjo šalia jo. Po įvykio, kai R. Ž. priėjo prie jo, kaltinamųjų automobilis buvo benuvažiuojantis. Konflikto metu buvo fizinis smurtas, spyris. Kuris vaikinas spyrė, pasakyti negali. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Pašalinių žmonių šalia viso įvykio nematė. Ar automobilyje buvo daugiau asmenų, pasakyti negali. Trečias vaikinas, kuris stovėjo šalia jo nieko nedarė. Jie tik kalbėjosi. Nebėgo paskui savo draugą R. Ž., nes manė, kad šis pabėgo. R. Ž., priėjęs prie jo, pasakė, kad rankos kruvinos. Sakė, kad skauda. Apie peilį jis nieko neminėjo. Pamatęs krūtinės srityje sužalojimus, išsigando. Juk sužalojimai galėjo būti labai pavojingi. Negali pasakyti koks buvo konflikto pretekstas. Vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, vartojo necenzūrinius žodžius. Bandė „gesinti“ konfliktą, minėjo, kad kvies policiją. Į tą pasiūlymą vaikinai reagavo agresyviai. Jis pats peilio nematė. Su nukentėjusiuoju bendrauja nuolatos. Šiuo metu jis jaučiasi gerai. Po sužalojimų pakankamai ilgai skundėsi. Tą dieną alkoholio jie nevartojo. Nuo kaltinamųjų alkoholio kvapo nejautė. Iš veiksmų negali spręsti apie jų girtumą (t. 2, b. l. 74-77).
Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. paaiškino, kad vakare važiavo pas jį į namus. Kartu važiavo R., G., K., D.. Su kaltinamaisiais yra pažįstami, gyvena viename rajone. Pravažinėjo du vyriškius. Pasijuto smūgis, jam atrodė, kad kažkas spyrė į automobilį iš kojos. Pavažiavo ir sustojo. Jis su vienu vyriškiu kalbėjo prie automobilio. Kitas vyras nubėgo. Jam atrodo nubėgo nukentėjusysis, jis liko kalbėti su jo draugu. Nukentėjusįjį nusivijo R. ir D.. D. pirmas nusivijo, iš paskos bėgo R.. Jis (J. R.) nesivijo. Stovėjo su vyriškiu ir kalbėjosi. Kiek užtruko visi trys nubėgę vyrai, nežino. Tai buvo minučių reikalas. Kur jie nubėgo, tiksliai nematė. Bėgo tolyn už automobilio. Paties įvykio taip pat nematė. Negali pasakyti ar kartu grįžo R. ir D.. Atėjo, pasakė, kad važiuojam. Kuris, sakė, kad važiuojam nežino. Nukentėjusysis kartu negrįžo. Nuvažiavo pas jį. R. su G. liko pas jį, o D. su K. išvažiavo. D. kažką minėjo, kad buvo konfliktas. Sakė, kad trenkė į veidą. Tiksliai atsiminti negali, nes buvo išgėręs. Visi buvo išgėrę. Ar D. buvo išgėręs, pasakyti negali. Jis vairavo automobilį. Kalbėjo apie tai, kad vyrai spyrė į automobilį. Jie važiavo per sodus, lėtai. Toje teritorijoje yra daug greičio ribojimo ženklų. Gatvė buvo plati, mašinai važiuoti užtenka vietos. Šalikele ėjo du žmonės. Buvo girdėti garsas. Ten šaligatvio nėra. Konkrečiai, kad spyrė, jis nematė. Sustojo išsiaiškinti, kas įvyko. Nukentėjusysis kodėl pasileido bėgti, nežino. D. ir R. aiškinosi situaciją. Po to nubėgo paskui nukentėjusįjį. Nukentėjusysis ar kalbėjo kažką apie policiją, nepamena. Konfliktas buvo, o kas ten buvo toliau negali pasakyti. Automobilis buvo D., jis minėjo, kad į automobilį spyrė. Peilio jokio nematė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. R. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų J. R. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju J. R. paaiškino, jog jis gyvena prie (duomenys neskelbtini). 2015-11-21 apie 18.00 val. jis susitiko su G., R. ir dar viena mergina. Balsiuose visi nuvažiavo autobusu į Popieriaus gatvę, kur apsipirko parduotuvėje. Tada visi nuėjo už gyvenamųjų namų į garažus, kur gėrė sidrą, alų, degtinę. Pabuvus privažiavo D. su automobiliu. Toliau gėrė. Tada jis pasiūlė važiuoti pas jį ir visi susėdo į automobilį. Už vairo buvo D.. Keleivio pusėje lyg tai buvo R.. Jis sėdėjo gale. Kur tiksliai neatsimena. Važiuojant jau Balsiuose, lėtinant automobilio greitį, pamatė einančius du vyriškius važiuojančiąja dalimi. Kuria kryptimi ėjo jis nepamena. Pravažiuojant išgirdo duslų garsą ir pamatė kaip vienas iš vyriškių yra pakėlęs koją. D. sustabdė automobilį ir visi jie trys išlipo. Merginos liko automobilyje. Jie išlipo visi trys vienu metu iš automobilio. Išlipus iš automobilio pradėjo žodžiu aiškintis, kalbėtis, kodėl spyrė į automobilį. Vienas iš vyriškių pradėjo bėgti. D. ir R. jį nusivijo, o jis liko kalbėtis su kitu vyriškiu. Jis jo klausinėjo, kodėl taip pasielgė. Ką jis atsakė jis nepamena. Už kelių minučių parbėgo prie automobilio D. kartu su R.. Vienas iš jų pasakė, kad greičiau važiuojam. Jis sėdo į automobilio galą. Kas buvo už vairo jis nepamena. Kur R. sėdėjo po įvykio, mano, jog priekyje, keleivio pusėje. Jis sėdėjo gale su merginom. D. važiuojant pasakė, jog trenkė ir pas jį bėga kraujas, t. y. pas nepažįstamą vyriškį, kurį nusivijo. Kas pirmas nubėgo paskui vyriškį jis nematė. Visi atvažiavo pas jį prie namo į kiemą. D. užtruko pas jį neilgai, apie 10-15 minučių. Jis nuėjo į namus ir sugrįžo į kiemą, D. sėdėjo savo automobilyje ir šalia jo sėdėjo mergina K.. D. pasakė, kad važiuoja namo. D. išvažiavo namo su K.. Netrukus išėjo R. ir G.. Jie minėjo, jog eina namo. Jis liko namuose. Sekančią dieną susitiko su R. ir su juo kalbėjo apie įvykį. Aptarė kas įvyko. R. sakė, kad su D. trenkė tam vyriškiui ir jam pradėjo bėgti kraujas. 2015-11-23 išgirdo iš vietinių kalbų, jog savaitgalį buvo sužalotas, sumuštas žmogus. ( t. 1, b.l. 51-52).
Pagarsinus liudytojo parodymus, J. R. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina šiuos, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. Tuo metu atsiminė geriau. Jam atrodo, kad D. pirmas nubėgo. R. stambesnis, jam sunkiau sekėsi bėgti, gal dėl to atsiliko. Kad fizinį smurtą naudojo D. dabar tos aplinkybės neatsimena. Ten daugiau žodinis konfliktas buvo. Dėl ko nukentėjusysis pradėjo bėgti, negali pasakyti. Gal jis pasijautė kaltas, kad spyrė į automobilį. Visi kalbėjo pakeltu tonu. Visi buvo išgėrę, kažką tiksliau būtų sunku pasakyti. Žmonės spardė automobilį, reikėjo išsiaiškinti. D. nevažiavo greitai. Ten buvo greičio ribojimai. Tame kelyje gali prasilenkti du automobiliai užvažiuojant ant žvyrkelio. Gal nukentėjusysis ir jo draugas supyko, kad jie per arti jų važiavo. Jiems pasirodė, kad buvo spyris, ar su ranka smūgis. Visaip galėjo būti. Jam atrodo, kad iš kojos spyrė. Durelės buvo aplankstytos. Tai pamatė iš karto. Tuo metu, policijos pareigūnai apie dureles neklausė. Ką klausė, tą ir atsakė. Konflikto metu gal ir buvo vartojami keiksmažodžiai. Pamena smūgį. Kitas aplinkybes pamena miglotai. Kai išgėrinėjo jokio peiliuko neturėjo. Apie dingusį pultelį jokios kalbos nebuvo (t. 2, b. l. 94-96).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja K. B. paaiškino, kad grupelėje žmonių garaže išgėrinėjo. Buvo D., R., J., G.. D. atvažiavo vėliau. Jo iki šio įvykio nepažinojo. Kažkas sugalvojo, kad reikia važiuoti pas J.. Važiavo automobiliu. Automobilis buvo sustojęs, vaikinai buvo išlipę. Automobilis ar važiavo greitai, negali pasakyti. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nežino ko automobilis buvo sustojęs. Vaikinai sugrįžo, nuvažiavo. Nuvažiavo iki J.. D. ją pasisiūlė nuvežti namo. Jiems važiuojant sustabdė pareigūnai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustos K. B. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų K. B. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoja K. B. paaiškino, jog su drauge G. Š. susiskambino ir susitarė susitikti. Su G. susitiko Balsiuose, su G. buvo jos vaikinas „R.“ bei dar vienas vaikinas, kurio ji nepažįsta. Visi autobusu nuvyko į parduotuvę, esančią Popieriaus g., Vilniuje. Parduotuvėje nusipirkę sidro, nuėjo prie garažų masyvo už gyvenamųjų namų, Popieriaus g., Vilniuje. Prie garažų buvo apie 18.15 val. Būnat prie garažų prie jų atvažiavo vaikinas vardu D.. Visi gėrė. Kadangi buvo šalta nepažįstamas vaikinas pasiūlė važiuoti pas jį į namus. Visi susėdo pas D. į automobilį. Už vairo buvo D., šalia jo, keleivio pusėje ji. Už jos gale sėdėjo nepažįstamas vaikinas, per vidurį G., o už vairuotojo R.. Jie važiavo per kiemus. Kur tiksliai negali pasakyti, nes buvo išgėrusi. Pavažiavus sustojo. Kai važiavo ji nematė jokių keliu einančių žmonių. Sustojus vaikinai išlipo ir nuėjo atgal, t. y. iš kur atvažiavo. Draugė G. išlipo iš automobilio iš automobilio ir stovėdama prie automobilio bei su ja kalbėjo. Tuo metu automobilyje grojo muzika ir ji bendravo su G.. Už kokių 10 minučių sugrįžo visi trys vaikinai. Visi susėdo į automobilį. Už vairo sėdo D., o į galą – G., R. ir tas nepažįstamas vaikinas. Visi nuvažiavo pas nepažįstamą vaikiną. Pas jį užėjo trumpam. Pas jį prabuvo apie 15 minučių ir G. pasakė, jog nori eiti namo. G. pasakė, jog jį palauktų, nes ją parveš. Tada D. sėdėjo jau už vairo ir G. pasakė, jog jį sėstų į automobilį bei ją parveš iki namų. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kiek važiavo nepamena, bet pamena tik tai, jog D. staiga pasuko ir sustojo. Sustojęs išbėgo iš automobilio. Tuo metu prie automobilio pribėgo policijos pareigūnas ir liepė išlipti iš automobilio. Išlipus iš automobilio pareigūnas ją nusivedė prie tarnybinio automobilio ir po kiek laiko pristatė į policijos komisariatą. D. ji nepažinojo ir susipažino tą vakarą. D. telefono numerio neturi. R. yra G. vaikinas. Visi telefono numeriai yra jos mobiliojo ryšio telefone, kuris buvo paimtas sulaikymo metu. Telefono saugos kodas yra „0825“. Papildomai nori paaiškinti, kad prieš sėdant į D. automobilį išgėrė 1,5 litro sidro ir keletą stikliukų degtinės. Todėl ne viską tiksliai pamena, kas vyko važiuojant automobiliu. Pas nepažįstamą vaikina alkoholio ji nevartojo (b.l. 60-61).
Pagarsinus liudytojos parodymus, K. B. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina šiuos, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. Kokia kalba buvo automobilyje, neatsimena. Po to pareigūnai jai paaiškino, kad kažkam buvo įdurta peiliu. Iki to ji šito nežinojo. Iš kaltinamųjų ji nieko negirdėjo ir girdėti nenorėjo. Ji nesigilino. Po įvykio su G. bendravo, bet ta tema nekalbėjo (t. 2, b. l. 94-96).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. atsisakė duoti parodymus motyvuodamas tuo, jog R. L. jos sužadėtinis (t.2, b. l. 99).
2015-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 3950/15(01) konstatuota, kad R. Ž. padarytos trys durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos, paveikus kietu daiktu, turėjusiu aštrų galą ir ašmenis, daugybiniai kūno sumušimai, paveikus kietu buku daiktu, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę. Visi kūno sužalojimai padaryti vienu metu. Žaizdos krūtinės kairėje padarytos trimis smūgiais, kūno sumušimai – mažiausiai dviem smūgiais. Tiek atskirai, tiek kartu sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikimu (t. 1, b. l. 28-29).
2016-05-04 specialisto išvadoje Nr. G 1237/2016 (01) konstatuota, kad R. Ž., įvertinus papildomai pateiktus dokumentus iš VŠĮ Karoliniškių poliklinikos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų (b.l. 154).
Specialisto M. S. D. 2015-11-22 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad Santariškių klinikų slaugytoja D. M. pranešė, jog 2015-11-22 00.50 val. dėl krūtinės ląstos daugybinių žaizdų į ligoninę GMP pristatė R. Ž.. R. Ž. paguldytas į operacinį skyrių (t. 1, b. l. 6).
Iš 2015-12-21 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta byloje civiline ieškove 87,47 Eur sumai (t. 1, b. l. 43).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas R. Ž., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 87,47 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kaltų asmenų (t. 1, b. l. 40-41).
Iš 2016-02-26 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad R. Ž. pripažintas byloje civiliniu ieškovu 2 500 Eur sumai (t. 1, b. l. 37).
R. Ž. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 500 Eur turtinė (marškinėliai 25 Eur vertės, striukė 200 Eur vertės, supjaustytos kelnės 75 Eur vertės) ir 2 000 Eur neturtinė žala (t. 1, b. l. 36).
Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas R. Ž. patikslino civilinį ieškinį, nurodė, kad pusę prašomos sumos jam padengė R. L., taip pat R. L. atlygino 250 Eur advokato išlaidų. Prašo 1250 Eur priteisti iš D. O., taip pat 250 Eur už advokato paslaugas.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. L. ir D. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas įrodo nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų V. N., J. R., D. G. parodymai, specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga, taip pat kaltinamojo D. O. parodymai. D. O. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, tačiau kaltinamasis R. L. savo kaltės nepripažino ir nuosekliai neigė mušęs R. Ž.. Nurodė, kad konflikto metu tik skyrė draugą D. O. nuo nukentėjusiojo. Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad tokia kaltinamojo R. L. pateikta versija neatitinka tikrovės, yra jo pasirinkta gynybinė pozicija. Kaltinamojo teiginius, kad tik skyrė konfliktuojančias šalis, teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma pats nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad jam pargriuvus ant žemės, smūgius sudavė du asmenys, taip mano, nes buvo į skirtingas kūno vietas, jautė, kad yra du žmonės. Mano, kad žmonės stovėjo vienas šalia kito. Tai, kad ne tik D. O., bet ir R. L. bėgo paskui nukentėjusįjį, teisme patvirtino liudytojais apklausti tiek nukentėjusiojo draugas V. N., tiek paties R. L. draugas J. R.. Aiškindamas, kodėl taip elgėsi, kaltinamasis R. L. nebuvo nuoseklus (ikiteisminio tyrimo metu teigė, bėgęs iš paskos, nes norėjęs, kad D. jį parvežtų namo, teisme aiškino, kad norėjo išskirti nuketėjusįjį ir D. O.). Teismas neturi pagrindo nesiremti nuoseklius parodymus davusiais nukentėjusiuoju ir liudytojais, nes nėra duomenų, kad jie norėtų apkalbėti ar pakenkti R. L., tuo labiau, kad, kaip buvo minėta, liudytojas J. R. yra R. L. draugas. Nukentėjusysis ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir vieni kitus papildo. Pažymėtina ir tai, kad ir pats konflikto dalyvis – kaltinamasis D. O. nurodė, jog R. L. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius ir greitai pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo D. O. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo išdėstyta įvykio versija, kuris nurodė, kad nuo D. O. smūgio nukrito ir visą laiką buvo užsidengęs galvą nuo suduodamų smūgiu, nesipriešino. Šie parodymai paneigia R. L. teiginius apie grumtynes, neva vykusias tarp D. O. ir R. Ž., bei nukentėjusiojo puolimą ant jų su kuolu. R. L. nurodytą gynybinę versiją paneigia bei jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą patvirtina ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo (sudavęs smūgius iš karto pasišalino, pribėgęs prie D. O. mašinos, sėdo prie vairo, skubėjo išvykti). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. L. dalyvavo konflikte ir kartu su D. O. prieš R. Ž. dėl chuliganiškų paskatų vartojo fizinį smurtą. Tai kad, nukentėjusysis R. Ž. konflikto metu buvo ne tik sumuštas, bet ir sužalotas peiliu, patvirtino teisme apklaustas liudytojas V. N., kuris nurodė, jog apžiūrėjęs nukentėjusįjį pamatė durtinę žaizdą ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis, būdamas medikas, įvertino, kad žaizdos šviežios, kraujuojančios. 2015-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 3950/15(01) konstatuota, kad R. Ž. padarytos trys durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos, paveikus kietu daiktu, turėjusiu aštrų galą ir ašmenis, bei daugybiniai kūno sumušimai, paveikus kietu buku daiktu, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę. Visi kūno sužalojimai padaryti vienu metu. Žaizdos krūtinės kairėje padarytos trimis smūgiais, kūno sumušimai – mažiausiai dviem smūgiais. Tiek kartu, tiek atskirai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes jų gydymas užtrunka iki 10 d. 2016-05-04 specialisto išvadoje Nr. G 1237/2016 (01) konstatuota, kad R. Ž., įvertinus papildomai pateiktus dokumentus iš VŠĮ Karoliniškių poliklinikos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų.
Nors D. O. pripažįsta sumušęs R. Ž., tačiau neigia sužalojęs žmogų, veikdamas bendrininkų grupe su R. L., akcentuodamas, kad jis R. L. pagalbos neprašė. Vis dėlto, iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti kaltinamųjų veiksmų bendrumas. Byloje nustatyta, kad važiuodami D. O. vairuojamu automobiliu, pralenkiant keliu einančius nukentėjusįjį ir jo draugą, pajutę smūgį į automobilį, kaltinamieji išlipo iš jo, kilo konfliktas su nukentėjusiuoju. Tai patvirtina kartu buvę liudytojai. Liudytojas V. N. parodė, kad vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis bandė „gesinti“ konfliktą, minėjo, kad kvies policiją. Į tą pasiūlymą vaikinai reagavo agresyviai. Liudytojas J. R. parodė, kad visi kalbėjo pakeltu tonu. Nukentėjusysis paaiškino, kad prasidėjus konfliktui, apsižodžiavo. Pasistumdė truputėlį su D. O., pasirodė R. L., greitai pribėgo prie jo. Prasidėjo konfliktas, šaukė, keikėsi. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis kažką padarė mašinai. Bijodamas, jog prie š jį gali būti pavartotas smurtas, ėmė bėgti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jį nusivijo D. O. ir R. L., o liudytojai V. N. ir J. R. liko prie automobilio. Liudytojas V. N. nurodė, kad R. iš paskos puolė vytis prie jo buvę vaikinai. R. nubėgo už posūkio, vaikinai iš paskos. Nei R., nei vaikinų nebematė. Po kelių minučių pamatė grįžtančius minėtus du vaikinus, kurie ėjo greitu žingsniu. Panašiai paaiškino ir liudytojas J. R. teigęs, kad, kai vienas iš vyriškių pradėjo bėgti, D. ir R. jį nusivijo, o jis liko kalbėtis su V. N.. Liudytojo nuomone, R. galėjo atsilikti dėl didesnio svorio. Nukentėjusysis parodė, kad jautė, jog yra mušamas dviejų asmenų – apie tai sprendė iš to, kad smūgiai buvo duodami į skirtingas kūno vietas vienu metu, taip, jo nuomone, galėjo daryti tik du vienas šalia kito stovintys asmenys. Pats D. O. teigia, kad nusivijo R. Ž., kai šis pasileido bėgti, nes suprato, kad nukentėjusysis taip nori išvengti konflikto. Pabėgus apie 10 m., prisivijo nukentėjusįjį, spyrė jam į kojas. R. Ž. pargriuvo. Gulinčiam sudavė dar keletą smūgių. Šis krisdamas vertėsi. Kai nugriuvo, gulėjo ant nugaros, šiek tiek pakrypęs į kairę pusę, rankomis prisidengęs veidą. Jo (D. O.) smūgiai kliudė nukentėjusiojo petį, krūtinę. Smūgiavo į viršutinę kūno dalį. Pribėgo R. L. ir sudavė dar kelis smūgius. R. smūgiavo rankomis, kumščiu iki trijų kartų. Nukentėjusysis nešaukė, neprašė liautis, dengėsi rankomis. Sudavęs smūgius R. L. pasitraukė pirmas, o jis pakėlė R. Ž., paklausė, ar šis žino, už ką gavo. D. O. teigimu, nukentėjusysis atsistojo ir pats atėjo iki posūkio. Tuo metu jis (D. O.) jau buvo atėjęs iki pirminio konflikto vietos.
Nors D. O. neigia buvus susitarimą sužaloti nukentėjusįjį, nurodo neprašęs šio pagalbos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, D. O., suduodamas smūgius, o R. L. durdamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Nors D. O. nesutiko, kad veikė bendrai su R. L., tačiau teisme pats nurodė, kad, kai R. smūgiavo R. Ž., jam nieko nesakė, nebandė sustabdyti, nesakė, kad šis liautųsi. Šiam pasitraukus, dar paklausė nukentėjusiojo, ar šis suprato, už ką gavo. Minėtos aplinkybės, pagrindžia išvadą, kad kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-162-895/2015). Bendrai veikę asmenys atsako, kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia.
Teismas vertina, kad kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko Kryžiokų g. 442, Vilniuje, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties. Kaltinamojo D. O. argumentai dėl nukentėjusiojo neblaivumo, incidento su automobiliu nėra pagrindas paneigti išvadą, jog šis buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Dėl menkos dingsties kilęs konfliktas išsivystė į nukentėjusiojo vijimąsi, intensyvių smurtinių veiksmų atlikimą, pabėgus už posūkio. Tokia neadekvati kaltinamųjų reakcija į nukentėjusiojo veiksmus rodo, kad buvo veikiama dėl chuliganiškų paskatų. Veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamųjų poelgiui priežasčių nebuvo. Kaltinamieji veikė tyčia. Įvertinus surinktus įrodymus byloje akivaizdu, kad veikdami bendrai kaltinamieji, o būtent: viešoje vietoje D. O. suduodamas R. Ž. ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, o R. L. peiliu tris kartus durdamas nukentėjusiajam R. Ž. į krūtinės sritį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo; be to, jie dėl chuliganiškų paskatų tyčia, D. O. suduodamas R. Ž. du smūgius į įvairias kūno vietas, R. L. peiliu tris kartus durdamas nukentėjusiajam R. Ž. į krūtinės sritį, padarė nukentėjusiajam R. Ž. daugybinius kūno sumušimus bei tris durtines-pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, nebuvo sukelta BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Nukentėjusysis buvo sumuštas dėl menkavertės dingsties (smūgio į automobilį), ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas. Kaltinamieji teisme ir patys pripažino, kad tokiu būdu konfliktai negali būti sprendžiami.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamųjų R. L. ir D. O. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdami bendrininkų grupe, o R. L. atsakomybę sunkina ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. O., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, neturintis teistumo, nedirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. O. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. O. klausimą, vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, tai, kad asmuo jauno amžiaus, neturintis teistumo (2015-06-17 jam yra skirta bauda už baudžiamąjį nusižengimą), proceso metu davė iš esmės nuoseklius ir išsamius parodymus, dėl padaryto gailėjosi, ir mano, kad yra pagrindas D. O. skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.
Kaltinamasis D. O. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2015-11-23, 14.45 val. iki 2015-11-25, 12.25 val. (t. 1, b. l. 68, 70). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
D. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. R. L. anksčiau teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl įvykdė tyčinius nusikaltimus, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.), Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi 50 proc. darbingumą, tačiau dirba, administracine tvarka nebaustas, žalą atlygino, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. L. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aukščiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su R. L. sveikatos problemomis, tai, kad jis dirba, atlygino pusę nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos atlyginimo, leidžia daryti išvadą, jog R. L. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Pažymėtina ir tai, kad teisme buvo pateiktas nukentėjusiojo R. Ž. ir kaltinamojo R. L. prašymas priimti jų susitaikymą BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, šio prašymo negali tenkinti, kadangi nėra nustatytų būtinųjų BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos.
R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamųjų priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 87,47 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo R. Ž. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad R. Ž. dėl patirtų sužalojimų dėl R. L. ir D. O. neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 87,47 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b.l. 39-42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamųjų R. L. ir D. O. priteistina 87,47 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo iš R. L. ir D. O. prašoma priteisti 500 Eur turtinės (marškinėliai 25 Eur vertės, striukė 200 Eur vertės, supjaustytos kelnės 75 Eur vertės) ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. patikslino civilinį ieškinį, nurodė, kad pusę prašomos sumos jam padengė R. L., kuris R. L. atlygino 250 Eur advokato išlaidų. Prašo 1250 Eur priteisti iš D. O., taip pat 250 Eur už advokato paslaugas.
Civilinis ieškinys tenkintinas.
Dėl turtinės žalos
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Nukentėjusysis R. Ž. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio D. O. pusę turėtų išlaidų, kadangi kitą jų dalį kaltinamasis R. L. padengė. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos dėl sugadintos aprangos (marškinėliai 25 Eur vertės, striukė 200 Eur vertės, supjaustytos kelnės 75 Eur vertės, iš viso – 500 Eur). Nukentėjusysis nepateikė minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau iš nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad dėl patirtų sužalojimų R. Ž. bėgo kraujas, buvo sugadinti jo rūbai, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklusti liudytojai, kurie matė nukentėjusįjį iš karto po įvykio. Įvertinus nukentėjusiojo patirtą sveikatos sukrikdymo mastą, rūbų kainą, nukentėjusiojo nurodytos išlaidos yra protingos. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. Ž. D. O. pareikštas civilinis ieškinys dėl 250 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš R. L. ir D. O. prašė priteisti ne tik turtinę, bet ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. patikslino, kad pusę prašomos sumos, taip pat ir neturtinės, jam R. L. padengė, todėl prašo priteisti iš civilinio atsakovo D. O. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam R. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai bei trys durtines-pjautines krūtinės kairės pusės žaizdos. Jo nurodytam laikotarpiui buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, šeimyninis gyvenimas. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Tuo labiau, kad dalis jų, o būtent delno sužalojimas buvo padarytas ne kaltinamųjų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo teigimu šiuo metu jis jaučiasi gerai. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą paD.io asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. D. O. nedirba, tačiau yra sveikas, jauno amžiaus, galintis dirbti asmuo, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Apibendrinant konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiojo priteisti prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo D. O. priteistina 1000 Eur civiliam ieškovui neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tai atitiks ne tik pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (BK 284 str. atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-467-976/2015, 2K—170-699/2016, 2K-452/2014), už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama nuo 10 000 Lt iki 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181/2014, 2K-509-489/2015).
Dėl proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš D. O. nukentėjusiajam R. Ž. 250 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Vytenis Dziegoraitis. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 7 teisiamuosiuose posėdžiuose (dalis jų buvo atidėta dėl kaltinamojo D. O. nedalyvavimo). Nukentėjusiojo atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad esminius nukentėjusiojo reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo D. O. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas.
Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. O.. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 4 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su žiebtuvėliu, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
D. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (raJ.) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-23, 14.45 val. iki 2015-11-25, 12.25 val., bausmę atlikti pataisos namuose.
D. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. L. pripažinti kaltu, padarius. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto.
R. L. pripažinti kaltu, padarius. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš D. O. ir R. L. 87,47 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Iš D. O. nukentėjusiajam R. Ž. priteisti 250 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 250 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su žiebtuvėliu, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.