- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 1-30-231/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00016-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Civilinis ieškovas
- V. V., Z. Š.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Alfredas Žvironas
J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: kaltinamasis 2008 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas V. J. priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., vedančiai dviratį ir tokiu būdu atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, siekdamas išvengti minėtos pėsčiosios partrenkimo, o išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą partrenkė pėsčiąją, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172, 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčioji D. V. nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų mirė vietoje.
Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. jis kartu su savo sūnumi V. J. ir I. J. važiavo sūnui V. J. priklausančiu automobiliu BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo apie 70 km/h greičiu, matomumas buvo geras, nors truputi snigo, asfaltas buvo padengtas šlapiu sniegu. Jau netoli (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km. Apie 100-150 m. atstumu pamatė einantį žmogų, kelkraščiu vedantį dviratį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusioji D. V. Tada jis, norėdamas saugiai ją apvažiuoti pasuko kiek kairiau, kad apvažiuoti einančią moterį iš kairės, bet likus iki nukentėjusiosios apie 10 -15 metrų, ji staiga išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti skersai kelio. Tada kaltinamasis pasuko vairą dar kairiau, spaudė garso signalą, tačiau jo vairuojamam automobiliui važiuojant beveik viduriu kelio, D. V. staiga iššoko prieš pat automobilį, o jis dar pasuko vairą kairiau, tačiau susidūrimo su einančia per kelią nukentėjusiąja išvengti nepavyko – ji užkrito ant variklio dangčio, paskui – ant kairės pusės kelkraščio. Tik sustojęs pamatė, kad tai buvo moteris. Atvykę medikai konstatavo D. V. mirtį. Susidūrimo metu jis važiavo apie 50-55 km/h greičiu, o gal ir 70 km/h greičiu. Pasukęs vairą į kairę pusę mašinos nestabdė, bet ir greičio nedidino, nes buvo įsitikinęs, kad galės saugiai apvažiuoti nukentėjusiąją iš kairės, automobilio jis nestabdė, nes iš priekio mašinų nebuvo, todėl ir išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą tikslu apvažiuoti jo važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusią kliūtį, nes net neįtarė, kad D. V. staiga išeis į kelią. Dėl eismo įvykio neprisipažįsta dėl to, jog mano, kad jis įvyko dėl moters kaltės, kadangi pėsčioji ėjo skersai kelio nesaugiai, neapsidairė ir neįvertino atstumo iki automobilio ir staiga išėjo į važiuojamąjį dalį kai iki jo vairuojamo automobilio liko tik apie 10-15 metrų. Kadangi asfaltas buvo padengtas šlapiu sniegu, jis neturėjo galimybės iš karto sustabdyti automobilio. Kaltinamasis nurodė, kad nors kaltu jis neprisipažįsta, tačiau sutinka atlyginti nukentėjusiajam V. V. 5336 Lt turtinę žalą ir 240 Lt Z. Š. už sugadintą dviratį, ir tai daro iš žmogiškumo, nes avarijos metu žuvo moteris. Neturtinę žalą atlyginti nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažįsta, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. parodė, kad D. V. yra jo motina, kuri dirbo AB (duomenys neskelbtini) filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto (duomenys neskelbtini) pašte laiškininke ir į darbą visą laiką važinėdavo dviračiu. Tą dieną dviratį motina buvo pasiskolinusi iš kaimyno. 2008-01-10, apie 4 val. motina išėjo į darbą ir turėjo grįžti apie 12-13 val. dienos. Vėliau jam paskambino brolio sūnus ir pasakė, kad įvyko avarija, kurios metu žuvo jo motina. Jis nurodė, kad ryšium su motinos laidotuvėmis, patyrė 5336,05 Lt turtinę žalą, taip pat prašė priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes motinos netektis jam suteikė daug skausmo, jie kartu gyveno, buvo artimi.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. Š. parodė, kad ji buvo žuvusiosios D. V. kaimynė, tą dieną ji dirbo spaudos kioske, D. V. dviratis buvo sugedęs, todėl ji paskolino D. savo dviratį (duomenys neskelbtini). Savo dviratį D. paliko prie kiosko, o su jos dviračiu nuvažiavo į darbą. 2008-01-10 dienos metu kažkokia moteris jai pranešė, kad D. V. žuvo autoavarijoj, kurios metu buvo nepataisomai sulaužytas jos dviratis, todėl ji prašo priteisti iš kalto asmens 240 Lt.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. J. nedalyvavo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jis 2008-01-10 apie 11.30 val. važiavo automobiliu “BMW 316” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tėčiu J. J., kuris vairavo automobilį ir seserimi I. . Visi jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). V. J. sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje. Asfaltas buvo šlapias, kartu su šlapiu sniegu. Tėtis važiavo apie 70 km/h greičiu, privažiavę (duomenys neskelbtini), kažkokį kaimelį, tėtis dar sumažino greitį. V. J. matė dešinėje kelio pusėje, asfaltu einantį žmogų, vedantį dviratį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. V. Likus maždaug 15 metrų, pėsčioji neatsisukusi pradėjo eiti skersai kelio. Tėtis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą kairiau, norėdamas aplenkti, spaudė garso signalą, tačiau žmogus nereagavo ir buvo partrenktas. Pėsčioji buvo patrenkta į priekinį stiklą galva, dviratis atsitrenkė į variklio dangtį, buvo nublokšta į kairės pusės kelkraštį ir liko ten gulėti. Jokie automobiliai daugiau nevažiavo, tik paskui privažiavo kažkoks automobilis ir vairuotojas paskambino į policiją. Kai išlipo, tik tada pamatė, kad partrenkta moteris, kuri buvo jau be gyvybės ženklų. Atvykę medikai nustatė, kad moteris jau mirusi, paskui atvažiavo policija. Eismo įvykio metu jis nesusižalojo (b.l.84-85).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. J. nedalyvavo, nes gyvena Anglijoje, todėl teismas pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 87-88 ), kurie yra analogiški V. J. parodymamas.
Liudytojos R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., teisiamojo posėdžio metu pagarsinti. R. T., apklausta liudytoja, parodė, kad 2008-01-10 , apie 10-11 val. ji buvo namuose, kai atėjo paštininkė D. V. ir atnešė jai pensiją. Tą dieną ji skubėjo namo, sakė, kad dar užeis pas N., į A. K. lentpjūvę ir namo. Kai D. V. išėjo, ji per langą nežiūrėjo ir nieko nematė. Po kažkiek laiko ji pamatė, kad ant kelio susirinko daug žmonių, priėjusi pamatė, kad D. V. gulėjo ant kelkraščio, jau nebegyva, šalia gulėjo dviratis, jau buvo atvažiavusi greitoji med.pagalba (b.l. 96-97).
Iš 2008-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio schemos bei nuotraukų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, t. y. kelio (duomenys neskelbtini) 29-ąjį kilometrą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., oro sąlygos buvo šios – ūkanota, asfaltas šlapias, padengtas sniegu; važiuojamosios kelio dalies plotis – 8,4 m, paženklinta brūkšninėmis linijomis. Automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kairėje kelio pusėje, kelkraštyje, priekine dalimi (duomenys neskelbtini) kryptimi, žiūrint į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelkraštyje guli lavonas, du krepšiai ir maišelis su pinigais ir kvitais bei dviratis (b. l. 4-9).
Sutinkamai su 2008-01-10 transporto priemonių apžiūros protokolu, automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis įlenktas priekinėje kairėje pusėje ir įbrėžtas ties viduriu, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas priekinėje dalyje, sutrūkinėjęs priekinis stiklas priekinėje apatinėje dalyje, trūkęs priekinis kairės pusės posūkio žibintas, nulūžę žibintų laikikliai (b.l.10-11).
Iš 2008-01-10 transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad dviračio „Aist“ (raidės rusiškos), sulinkęs rėmas, ratai, sėdynė, vairas, ratų atšvaitai ir galinis atšvaitas (b.l.12-13).
Sutinkamai su M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008-01-17 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. lavone nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje, dauginiai nubrozdinimai veide, pakaušio ir stuburo kaklinės dalies 1-mo slankstelio jungties plyšimas su pilnu pailgųjų smegenų nutraukimu; atviras dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžis; kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės šlaunies žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių atsisluoksniavimu. D. V. mirė nuo pakauškaulio ir stuburo kaklinės dalies 1-ojo slankstelio jungties plyšimo su pilnu pailgųjų smegenų nutraukimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, partrenkus nukentėjusiąją, kaip pėsčiąją, vedančią dviratį (b. l. 18-22).
Sutinkamai su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-07-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. J. veiksmai, t. y. į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V. savalaikiai efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja, o išvažiavęs į priešingą eismo juostą ją partrenkė. Nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu ir savalaikiai stabdydamas vairuotą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, ėjusios važiuojamąja kelio dalimi, partrenkimo (b.l. 34-36).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Miroslav Račkovski patvirtino savo duotą išvadą dėl eismo įvykio ir parodė kad 2008-01-10 įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalota D. V., eiga buvo sekanti: vairuotojas J. J., nusukinėdamas į kairę kelio pusę, priekinės automobilio dalies kairiąja puse partrenkė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje įstrižai, t. y. iš dešinės į kairę, kelio važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją, kuri vedėsi dviratį. Po susidūrimo (smūgio) pėsčioji ir dviratis buvo nublokšti į priekį ir į kairę, pagal automobilio važiavimo kryptį į padėtis, užfiksuotas eismo įvykio schemoje. Po susidūrimo stabdomas automobilis nuvažiavo į kairįjį kelio kelkraštį ir sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Taip pat, ekspertas nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. J. veiksmai, t. y. į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai savalaikiai efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja, o išvažiavęs į priešingą eismo juostą ją partrenkė. Dalyvavęs ekspertas taip pat parodė, kad tikėtina, jog automobilis pėsčiosios partrenkimo metu važiavo apie 70 km/h greičiu. Kritinis pėsčiosios nueitas atstumas kada vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo yra apie 3,8 m. Kadangi pėsčioji buvo partrenkta kairėje kelio Prienai-Vilnius važiuojamosios dalies pusėje ir per kelią ėjo įstrižai, maždaug 40-45 laipsnių kampu, todėl iki partrenkimo vietos nuėjo ne mažesnį kaip 4,2 m. atstumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, savo eismo juostoje savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad pėsčiosios veiksmai- ėjo per kelio važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį ir sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad pėsčiosios veiksmai- ėjo per kelio važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį ir sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, tačiau nebuvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino, teigdamas, kad jis nekaltas dėl 2008-01-10 kelio (duomenys neskelbtini) 29-me km. įvykusios autoavarijos, kurios metu buvo mirtinai sužalota D. V.. Nurodė, kad dėl šio autoįvykio kalta pati D. V., staigiai išėjusi į kelio važiuojamąją dalį ir tai ji darė nesaugiai, neapsidairė ir neįvertino atstumo iki automobilio ir jam sudarė kliūtį. Jis bandydamas apvažiuoti atsiradusią kliūtį-einantį žmogų, kaltinamasis pasuko vairą į kairę pusę, norėdamas išvengti susidūrimo. Sutinkamai su kaltinamuoju, moterį, einančią šalikele ir vedančią dviratį, J. J. pastebėjo maždaug 100-150 m. atstumu ir tik esant 10-15 m. atstumu nuo nukentėjusiosios, pastaroji staigiai išėjo į kaltinamojo važiuojamąją kelio dalį ir pradėjo eiti skersai kelio, todėl kaltinamasis neturėjo galimybės stabdyti vairuojamą automobilį ir, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę pusę, tokiu būdu, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio dalį, kur ir partrenkė tuo metu joje buvusią D. V. Nuo gautų autoįvykio metu kūno sužalojimų D. V. vietoje mirė. Kaltinamasis J. J. teigia, kad asfaltas buvo padengtas šlapiu sniegu, ir todėl jis neturėjo galimybės iš karto sustabdyti automobilio. Tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio bylos tyrimo metu nustatyta, kad J. J., vairuodamas automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš partrenkiant D. V., važiavo apie 70 km./h greičiu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-10 rašytame paaiškinime (b. t. 1, l. 27) bei 2008-01-10 (b. t. 1, l. 89-90), 2008-09-18 (b. t. 1, l. 128-129) apklausos protokoluose, parodė, kad važiavo apie 70 km./h greičiu ir „likus iki žmogaus nuo mano mašinos 10-15 m., minėtas žmogus net neatsisukęs, nesustojęs ir nepažiūrėjęs į mano automobilį, staigiai pradėjo eiti per kelią, t. y. iš dešinės į kairę, žiūrint mano važiavimo kryptimi. Aš tada dar pasukau kairiau, paspaudžiau garso signalą, tačiau žmogus nesureagavo, bent jau iš pradžių, aš jau buvau išvažiavęs beveik į priešingą juostą, tačiau žmogus taip ir neatsisuko, aš nespėjau net paspausti stabdžių pėdalo ir žmogus atsitrenkė į mano automobilį, į priekinį lango stiklą ir variklio dangtį“. Tai rodo, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 70 km/h greičiu šalikele einančią su dviračiu D. V. pamatė maždaug 100-150 m. atstumu, nestabdė, o būdamas 10-15 m. atstumu iki D. V., kuomet pastaroji staiga išėjo į važiuojamąją kelio dalį, nestabdė, o pasuko kairiau, bandydamas ją apvažiuoti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji Z. Š. patvirtino, kad eismo sąlygos buvo vidutinės: matomumas geras, buvo apsiniaukę, pasnigę, truputį snyguriavo.
Sutinkamai su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-07-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei teisiamojo posėdžio metu dalyvavusio eksperto paaiškinimu, techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. J. veiksmai, t. y. į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V. savalaikiai efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja, o išvažiavęs į priešingą eismo juostą ją partrenkė. Nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu ir savalaikiai stabdydamas vairuotą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, ėjusios važiuojamąja kelio dalimi, partrenkimo (b.l. 34-36). Kaip paaiškino ekspertas—autotechnikas, kritinis pėsčiosios nueitas atstumas, kada vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo yra apie 3,8 m. Kadangi pėsčioji buvo partrenkta kairėje kelio Prienai-Vilnius važiuojamosios dalies pusėje ir per kelią ėjo įstrižai, maždaug 40-45 laipsnių kampu, todėl iki partrenkimo vietos nuėjo ne mažesnį kaip 4,2 m. atstumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytomis aplinkybėmis J. J., važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti D. V. partrenkimo, savo eismo juostoje savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį.
Tokiu būdu, kaltinamasis J. J., važiuodamas su V. J. priklausančia automašina BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 29-ame kilometre, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., vedančiai dviratį ir tokiu būdu atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, siekdamas išvengti minėtos pėsčiosios partrenkimo, o išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą partrenkė pėsčiąją, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčioji D. V. nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų mirė vietoje.
Visi aukščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Iš to seka, kad J. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d.
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, o atsiradusių visuomenei pavojingų pasekmių atžvilgiu ir neatsargus, J. J. anksčiau neteistas, dirba ir gyvena užsienyje, nors kaltu ir neprisipažįsta, tačiau pergyvena dėl atsiradusių pasekmių, sutinka atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, visos šios aplinkybės lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Be to, skiriant bausmę J. J. atsižvelgiama į tai, kad padaryto nusikaltimo pasėkoje žuvo vienas žmogus, dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažįsta-šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Teismas, skirdamas bausmę J. J. atsižvelgia ir į tai, kad ir žuvusiosios D. V. veiksmai - ėjo per kelio važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį ir sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, J. J. skirtina švelnesnė nei sankcijoje už kaltinamojo padarytą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Jam skirtina minimali įstatymo numatyta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką. Byloje įvertinęs kaltinamojo asmenybę teismas daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl J. J. taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes ir į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas blaivas, kaltinamajam netaikytinas BK 68 str., t. y. neatimama teisė vairuoti kelių transporto priemones.
Be to, byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 5336,05 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikštas (b.l. 112-118), o nukentėjusioji Z. Š. – dėl 240 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 122-123).
Civilinių ieškovų V. V. ir Z. Š. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ir tenkindamas pareikštus civilinius ieškinius ir dalies, daro išvadą, kad žalos atsiradimui civiliniams ieškovams sąlygojo ne tik kaltinamojo J. J. Kelių eismo taisyklių 172, 173 punktų pažeidimas, buvęs pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, bet ir eismo įvykio žuvusiosios D. V. metu padarytas Kelių eismo taisyklių 87, 89 punktų pažeidimas, kuris techniniu požiūriu irgi sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, todėl sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą, J. J. nustatytina 60 procentų kaltės, o D. V. – 40 procentų kaltės dėl 2008-01-10 autoįvykio, kurio metu V. V. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o Z. Š. – turtinė žala.
Teismas, spręsdamas padarytos turtinės žalos dydžio klausimą, vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais turėtų išlaidų dydį. Civilinis ieškovas V. V. byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą 4496,05 Lt sumai (b.l. 114, 115, 116, 117). Teismui konstatavus, kad kaltinamajam J. J. tenka 60 procentų kaltės, iš jo civiliniam ieškovui priteistina 2697,63 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Civilinė ieškovė Z. Š. nurodė, kad eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą jai priklausantį dviratį vertina 240 Lt suma, o kaltinamasis dviračio vertę paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad eismo įvykio metu nepataisomai sugadinto dviračio vertė yra 240,00 Lt. Teismui konstatavus, kad kaltinamajam J. J. tenka 60 procentų kaltės, iš jo civilinei ieškovei Z. Š. priteistina 144,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Be to, civilinis ieškovas V. V. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 30000 Lt neturtinės žalos, kuri atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad V. V. dėl motinos netekties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir jam padarytą moralinę žalą įvertina 20000,00 Lt dydžio moralinė žala. Teismui konstatavus, kad kaltinamajam J. J. tenka 60 procentų kaltės, iš jo civiliniam ieškovui priteistina 12000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto emocinio sukrėtimo žuvus motinai, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką sumokėti visą V. V. priteistą žalą.
J. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. J. 2697,63 Lt turtinės žalos ir 12000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. V..
Priteisti iš J. J. 144,00 Lt turtinės žalos atlyginimo Z. Š.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.