- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2-168-971/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01079-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- F. S., V. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vidas Adomaitis, Rūta Šimkienė
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams V. T., advokatei Rūtai Šimkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir F. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo dalies (parkavimo vietos) kainos įskaitymo į buto pirkimo - pardavimo kainą, nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį – automobilio stovėjimo aikštelę, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad žemės sklypo dalies, skirtos kiemo/automobilių stovėjimo aikštelei, esančios žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios plotas ne mažesnis nei 12,5 kv.m, kaina buvo įskaičiuota į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą; pripažinti ieškovams nuosavybės teises į 7166/894300 dalis (71,66 kv.m) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovams iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai iš atsakovės įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.4. punkte nurodyta, jog į daiktų kainą įskaičiuota ir šios Sutarties 7.2. punkte nurodytos Žemės sklypo dalies kaina – 1 Eur, taip pat kiemo/automobilių stovėjimo aikštelės (jeigu įsigyjama parkavimo vieta), kitų inžinerinių statinių kaina – 1 Eur. Nuo pat momento, kuomet ieškovai pradėjo domėtis galimybe įsigyti turtą, ieškovams iš atsakovės pusės buvo deklaruojama, kad perkant butą automatiškai jiems už simbolinę 1 Eur kainą bus priskiriama ir žemės sklypo dalis automobilio parkavimo vietai. Be to, šią aplinkybę papildomai patvirtina ir atsakovės vėlesni reklaminiai skelbimai (oferta) socialiniuose tinkluose, kuriuose nurodoma, kad parduodami butai ir kodėl verta juos įsigyti. Viena iš ofertoje esančių sąlygų yra ta, kad butą verta įsigyti dėl to, jog yra platus parkingas ir priskiriama individuali vieta. Skelbime niekur nėra kalbama apie tai, kad individualiai priskiriama parkingo vieta įsigyjama už papildomą nei simbolinę 1 Eur kainą. Tuo tarpu kai ofertoje kalbama apie garažą ir sandėliuką, yra nurodoma tik galimybė įsigyti garažą bei sandėliuką, apie jų priskyrimą nėra skelbime kalbama, kas reiškia, jog įsigijimas galimas už papildomą kainą. Ieškovai naudojasi dviem automobiliais, todėl buvo nuspręsta pasinaudoti galimybe įsigyti atskirai, kaip nekilnojamojo turto vienetą, garažą, kadangi įsigijus butą ir taip viena stovėjimo aikštelė automobiliui turėjo būti priskirta ieškovams. Ikisutartinių santykių stadijoje atsakovė niekada nebuvo įspėjusi ar informavusi ieškovų, kad žemės sklypo dalis automobilių stovėjimo aikštelėje, skirta parkavimo vietai, bus parduodamos už kažkokią kitą, nei 1 Eur, kainą, kuri buvo ieškovų sumokėta atsakovei prieš Sutarties sudarymą. Dėl kiemo/automobilių stovėjimo aikštelės (jai tenkančios žemės sklypo dalies) ieškovams iš atsakovės pusės buvo nurodoma, kad dėl jos, kaip ir kitos žemės sklypo dalies, tenkančios garažui ir butui, vėliau bus sudaroma atskira žemės sklypo (jos dalies) pirkimo – pardavimo sutartis. Tokiu būdu sumokėjus visą buto kainą, į kurią buvo įskaičiuota ir kaina už ieškovams atitenkančią žemės sklypo ir kiemo/automobilių stovėjimo aikštelės dalį, ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad reikės įvykdyti vėliau tik formalumą, t. y. pasirašyti dar vieną žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje būtų aptartas tik nuosavybės teisės į žemės sklypą (jo dalį), įskaitant ir į kiemo/automobilių stovėjimo aikštelę, klausimas, sutartyje nurodant, kad žemės sklypo dalies, tenkančios parkavimo vietai, kaina jau yra sumokėta ir įskaičiuota iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. 2020 m. birželio 18 d. vyko namo gyventojų susirinkimas, kurio metu atsakovės atstovas pareiškė, kad tiems gyventojams, kurie turi garažą, papildoma stovėjimo aikštelė nepriklauso. Ieškovai gavo patvirtinimą el. paštu, jog jų įsigytas garažas yra parkavimo vieta. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje parkavimo vietos įgijimo klausimas taip pat nebuvo aptartas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 141 straipsniu, pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo pareiškė tokius galutinius reikalavimus byloje: pripažinti, kad žemės sklypo dalies, skirtos kiemo/automobilių stovėjimo aikštelei, esančios žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios plotas 12,5 kv.m, kaina buvo įskaičiuota į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą; pripažinti ieškovams nuosavybės teises į 25/17886 dalis žemės sklypo, skirto kiemo/automobilių stovėjimo aikštelei, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 12,5 kv.m. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad jau po ieškinio priėmimo buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir ginčo dėl 59,16 kv. m žemės sklypo dalies neliko (likęs ginčas dėl 12,50 kv.m), todėl ieškovai, pasinaudodami CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise sumažinti ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio dalyką, teikia pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Tokiu būdu pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis ieškovams jau priklauso 59,16 kv. m žemės sklypo, o tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, papildomai pagal teismo sprendimą priklausytų 12,5 kv. m, iš viso – 71,66 kv. m.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad namas, kuriame yra ieškovų butas, yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijos tvarkymo ir žemės sklypo naudojimo režimas nustatytas detaliuoju planu. Notarinėse nekilojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse (ieškovų sutartyje tai 3.4 punktas) buvo aiškiai nurodyta, kad „Į Daikto Kainą įskaičiuota ir šios Sutarties 7.2. punkte nurodytos Žemės sklypo dalies kaina - 1 Eur (vienas Eur), taip pat kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės (jeigu įsigyjama automobilio parkavimo vieta), kitų inžinerinių statinių kaina - 1 Eur (vienas Eur)“. Butai name buvo parduodami arba pirkėjams įsigyjant parkavimo vietą automobiliui pastato viduje (garažą), arba įsigyjant konkrečią, indeksu pažymėtą automobilio parkavimo vietą lauke. Tačiau bet kokiu atveju, įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.394 straipsnio įpareigojimą, visiems pirkėjams pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo už vienodą 1 euro kainą parduoti Žemės sklypo ir kitų inžinerinių statinių dalį proporcingai įgytai nuosavybės daliai. Ieškovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo aiškus: butas, garažas ir būsimo Žemės sklypo dalies sandorio objektas - Žemės sklypo dalis, kuri yra proporcinga jų įsigytiems daiktams bei kuri yra reikalinga Pastatui naudoti pagal paskirtį. Papildomos automobilių parkavimo vietos ieškovai šiuo sandoriu nepirko bei su jais nebuvo sutarta dėl būsimo sandorio, kurio pagrindu jiems būtų parduota parkavimo vieta. Jokia parkavimo vieta nepažymėta ir pirkimo-pardavimo sutarties priede - plane „Sklypo naudojimosi režimas“. Ieškovams buvo puikiai suprantama, kokius nekilnojamojo turto objektus jie įsigijo bei į kokią proporcingai turimai nuosavybei žemė sklypo dalį jie turi teisę pretenduoti. Tai įrodo pirkimo-pardavimo sutarties V skirsnyje „ŠALIŲ PAREIŠKIMAI, GARANTIJOS“ 5.2. punktas. Jokių įrodymų, kurie paneigtų šį notarinio sandorio patvirtinimą ieškovai nepateikė, notarinio sandorio neginčija. Be to, pateiktame ieškinyje ieškovai sąmoningai nutyli itin reikšminą aplinkybę, kad 2020 m. spalio 14 d. jie kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir – VVTAT), prašyme nurodydami analogiškas ieškiniui aplinkybes, tačiau 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovė gavo VVTAT priimtą nutarimą, kuriuo nutarta atmesti vartotojų Vaidos ir F. S. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojų reikalavimą įpareigoti pardavėją perduoti nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę. Kompetentingos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo ieškovai neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Nutarime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina atsakovės atsikirtimus į ieškinį ir įrodo ieškinio reikalavimu nepagrįstumą, neteisėtumą ir akivaizdų ieškovų nesąžiningumą.
Teismo posėdžio metu ieškovas F. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad apie butą statomame name sužinojo iš pažįstamų. Apžiūrėjo statomą butą ir aptarė sąlygas su pardavėju. Norėjo, kad būtų dvi parkavimo vietos. Sąlygos tenkino, todėl sudarė būsto rezervacijos sutartį. 2018 m. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Gyventojų susirinkime atsakovės atstovo buvo pasakyta, kad tiems, kurie įsigijo garažą, parkavimo vieta nepriklauso, nors prieš perkant butą buvo išsiaiškinta, kad gali nusipirkti garažą ir taip pat bus priskirta parkavimo vieta. Tada pradėjo aiškintis situaciją. Atsakovė nebendradarbiavo, nepateikdavo susipažinti papildomų dokumentų. Prieš įsigydami butą, taip pat matė skelbimus internete, kuriuose buvo nurodyta, kad parkavimo vieta įskaičiuota į buto pirkimo kainą. Derindami su pardavėju pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas suprato, kad garažą gali įsigyti papildomai. Garažas įsigytas už papildomą kainą. Notarinę sutartį skaitė. Pardavėjo atstovo buvo sakyta, jog bus sudaryta atskira žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, todėl sudarydami būsto įsigijimo sutartį dėl žemės sklypo nebesigilino. Iki susirinkimo apie tai, kad įsigijus garažą parkingo vieta nebepriklauso, nežinojo. Buvo žodinis susitarimas su atsakove, kad perkant butą automatiškai priklausys pakavimo vieta. Kilus ginčui, atsakovė siūlė įsigyti parkavimo vietą už papildomą kainą. Garažų yra mažiau negu butų. Parkavimo vietų yra tiek, kiek butų ir patalpų. Suprato, kad pirkdamas butą sumokėjo ir už parkavimo aikštelę, tačiau atskira sutartis bus sudaryta, kai aikštelė bus sutvarkyta. Pasirašydami buto pirkimo sutartį matė žemės sklypo schemą, tačiau suprato, kad konkreti parkavimo vieta bus priskirta pasirašant žemės sklypo dalies pirkimo sutartį. Sutartyje nebuvo pažymėta konkreti parkavimo vieta lauke. Garažas nėra parkingas, jį pirko, kad turėtų dvi vietas automobiliui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinio reikalavimus, išdėstytus pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, jog ieškovai ne atsisako, o mažina ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į 12,5 kv. m ploto žemės sklypo dalį pripažinimo. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo mažinimą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas su ieškovais. Patikslino, jog ginčo žemės sklypo dalį prašo pripažinti ieškovams po ½ asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp stipresniosios pusės ir vartotojų. Ieškovai norėjo įsigyti butą ir dvi parkavimo vietas. Ieškovų ketinimas buvo įsigyti garažą ir butą su jam priklausančia parkavimo vieta. Rezervavimo sutartyse nėra aptarta parkavimo vieta. Perkant butą parkavimo aikštelė nebuvo įrengta, todėl ieškovai galėjo suprasti, kad parkavimo vietos įsigijimas bus įformintas sudarant žemės sklypo pirkimo sutartį. Negalima teigti, kad pirkimo-pardavimo sutartys su kitais asmenimis buvo sudarytos tokiomis pat sąlygomis kaip ir su ieškovais. Prie buto pirkimo-pardavimo sutarties buvo pateiktas planas, tačiau galutinis aikštelės naudojimas turėjo atsispindėti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Gavę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (jos projektą), ieškovai pamatė, kad parkavimo vieta jiems nepriklauso. Ieškovai tikėjosi, kad aikštelės įsigijimo klausimas bus aptartas žemės sklypo pirkimo sutartyje. Sutarčių sąlygas formulavo atsakovė. Tam tikros sąlygos nuo ieškovų buvo nesąžiningai nuslėptos. Jeigu atsakovė būtų sąžininga, būtų įdėjusi sąlygą, kad įsigijus garažą, parkavimo vieta nebepriklauso. Jeigu ieškovai būtų įsigiję butą ir garažą skirtingomis dienomis, būtų įsigiję ir prakavimo vietą. Ieškovai patyrė papildomas garažo įsigijimo išlaidas ir neteko teisės įsigyti parkavimo vietą už 1 Eur. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, siekdama pasipelnyti, išvengti atsakomybės. Ieškovo paaiškinimai atitinka liudytojų paaiškinimus. Atsakovės reklama buvo klaidinanti.
Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius V. T. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad susitikus su ieškovu buvo aptarta buto įsigijimo galimybė. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, ką įsigijo ieškovai. Sutartyje taip pat aiškiai išdėstytos būsimos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Ieškovai įsigijo butą su įskaičiuota parkavimo vieta – garažu. Su ieškovu F. S. buvo susitikęs asmeniškai. Ieškovas norėjo įsigyti butą ir parkingą. Į sutartį buvo įtrauktas garažas, nes ieškovas pagedavo jį įsigyti. Pokalbių metu ieškovas nebuvo išreiškęs noro įsigyti dvi vietas automobiliui. Buvo suteikta informacija, jog papildoma parkavimo vieta nėra suteikiama. Atskiros kalbos apie konkrečios parkingo vietos su indeksu priskyrimą niekada nebuvo. Garažo kaina yra įtraukta į buto kainą. Jeigu ieškovai būtų pirkę butą be garažo ar parkingo lauke, kaina būtų buvusi mažesnė. Priskirtinos žemės sklypo dalis ir inžinerinių statinių kaina įsigyjant butą buvo 1 Eur. Parkavimo vieta visada nurodoma pagrindinėje sutartyje įsigyjant butą. Parkingo vietos niekada nevertino atskirai. Nei vienas pirkėjas neišreiškė noro įsigyti butą be parkingo. Parkavimo viena nėra buto priklausinys. Visos parkavimo vietos yra išparduotos. Parkingo vietos gali būti parduodamos atskirai. Jeigu pirkėjas įsigyja parkingo vietą lauke, kinta pirkimo sutartis, konkrečiai nurodant parkavimo vietą su indeksu. Žemės sklypo pirkimo sutartis buvo sudaryta vėliau dėl to, kad reikėjo pabaigti statybos darbus ir pilnai įrengti inžinerinius tinklus. Lauko parkingo vietos atskirų unikalių numerių neturi. Kadangi ieškovai pirko butą ir garažą, sąlygos dėl papildomos parkavimo vietos įtraukti į sutartį nebuvo tikslo. Visos aplinkybės aiškiai išdėstytos sutarties tekste. Ieškovams buvo atskleista aplinkybė, kad perkant garažą parkingo vieta lauke nepriklausys.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškinys prašant nustatyti ieškovų nuosavybės teisę į sklypo dalį yra suformuluotas ydingai, nes nei viena parkavimo vieta nuosavybės teise jos naudotojams nepriklauso, yra tik nustatyta naudojimosi tvarka, todėl toks ieškinio reikalavimas būtų neįgyvendinamas. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad kiekvienam buto savininkui būtų užtikrinta parkavimo vieta, kas ir buvo padaryta. Patenkinus ieškovų reikalavimą, kažkas netektų savo parkavimo vietos. Parkavimo vietų įsigijimo klausimas buvo aptartas butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu. Ieškovai neginčija pačios pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovai įrodymų, pagrindžiančių jų poziciją, nepateikė. Atsakovė yra pelno siekianti įmonė, todėl atiduoti ieškovams turtą už eurą būtų nelogiška.
Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovų kaimynas, iš atsakovės pirko butą. Pirko butą su parkavimo vieta, kuri priklauso butui. Garažo nepirko. Apie tai, jog ieškovams nepriklauso parkavimo vieta, sužinojo po susirinkimo. Kiek žino, vienam butui tenka viena parkavimo vieta. Skelbime buvo nurodyta, jog yra parkavimo vieta. Suprato, kad perkant butą gaunama ir parkavimo vieta. Klausimo dėl dviejų automobilių įsigydamas butą nekėlė. Prieš buto pirkimo sutartį buvo sudaryta rezervavimo sutartis, kurios sudarymo metu trinkelės aikštelėje jau buvo sudėtos. Rezervavimo sutartyje buvo nurodytas butas. Parkavimo vieta nebuvo nurodyta. Konkreti parkavimo vieta buvo nurodyta pasirašant buto pirkimo-paravimo sutartį. Rezervavimo sutartyje ir buto pirkimo sutartyje kainos sutapo. Mano, kad ieškovams parkavimo vieta priklauso. Mano, kad ieškovų lūkestis buvo turėti dvi parkavimo vietas. Yra gyventojų, kurie turi įsigiję ir garažus, ir parkavimo vietas. Buvo daugiau asmenų, patekusių į tokią kaip ieškovų situaciją. Apie tai, kad parkavimo vietas galima išsipirkti, sužinojo iš kaimynų. Suprato, kad antra pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma dėl žemės sklypo dalies, kai bus sutvarkytas sklypas. Perkant žemės sklypo dalį jam nebebuvo aktualu dėl parkavimo vietos, nes šis dalykas aptartas buto pirkimo sutartyje. Suprato, kad 1 Eur mokestis yra formalumas, sumokant už parkavimo vietą ir už žemės sklypo dalį. Garažo nesirinko, nes tai nebuvo aktualu, jam užteko vietos lauke.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovai yra jo kaimynai, iš atsakovės pirko būstą. Prieš įsigyjant butą, nuolat kildavo problemų dėl statybos darbų. Įsigijo butą ir garažą. Už papildomą vietą buvo prašoma nuo 2000 Eur iki 7000 Eur. Įsigijus butą, papildomos parkavimo vietos negavo, nors reklamose buvo rašoma, jog parkavimo vieta priklausys. Buvo paaiškinta, kad parkingo vietą galės išsirinkti, kai bus sutvarkyta aikštelė ir sutvarkyti žemės sklypo dokumentai. Kai pirko butą, kiemas nebuvo sutvarkytas. Kai buvo sutvarkyta aplinka, pradėjo domėtis, kur yra jam priskirta aikštelė ir suprato, kad jam vieta nėra priskirta. Butą ir garažą pirko atskiromis sutartimis. Atsakovės atstovas visada tvirtino, kad butas parduodamas su parkavimo vieta. Tikėjosi, kad bus sudarytas koks nors dokumentas, patvirtinantis parkavimo vietą, kad bus paskirtos konkrečios vietos, sutvarkius teritoriją. Žemės sklypo dalies pirkimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, nes nebuvo sutvarkyta aplinka. Garažą pirko už papildomus pinigus. Mano, kad parkavimo vieta įsigyta už 1 Eur. Į buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.2.3. punktą pasirašydamas sutartį neatkreipė dėmesio.
Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovų kaimynas, iš atsakovės pirko nekilnojamąjį turtą. Su atsakovės direktoriumi buvo sutaręs, kad perkant butą gaunama parkavimo vieta. Kiek žino, ieškovai įsigijo butą tokiomis pat sąlygomis, tačiau neturi parkavimo vietos. Apie parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinojo, pamatęs pardavėjo telefoną. Įsigyjant butą buvo aktualu parkavimo vieta. Parkavimo vieta kainavo simboliškai 1 Eur. Prieš sudarant pirkimo sutartį buvo sudaryta rezervavimo sutartis. Kiek pamena, joje parkavimo vietos klausimas aptartas nebuvo. Vėliau sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Perkant butą preliminariai žinojo, kur bus jo parkavimo vieta. Suprato, kad galutinai vieta bus priskirta pasirašius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Perkant butą aikštelė įrengta nebuvo. Kiek žino, parkavimo vietos buvo pardavinėjamos ir atskirai. Šiuo metu naudojasi ta vieta, kurią preliminariai parodė atsakovės atstovas. Žemės sklypo pirkimo sutartyje niekas nebepasikeitė. Suprato, kad žemės sklypo pirkimo-paradvimo sutartimi įsigyja butui ir parkavimo aikštelei priskirtą žemės sklypo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7739 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pardavėjas (atsakovė) pardavė, o pirkėjai (ieškovai) nuosavybės teise nupirko butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už bendrą 115000 Eur kainą (Sutarties 2.1., 2.3., 3.1. punktai). Pagal sutarties 3.4. punktą į daiktų kainą įskaičiuota ir šios Sutarties 7.2. punkte nurodytos žemės sklypo dalies kaina - 1 Eur, taip pat kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės (jeigu įsigyjama automobilio parkavimo vieta), kitų inžinerinių statinių kaina - 1 Eur.
Pagal Sutarties 7.2.1. punktą šalys įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po to, kai bus įgyvendinti visi statybos likusioje žemės sklypo dalyje projektai, sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sandorį, t. y. pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjai įsipareigoja nupirkti proporcingai daiktams tenkančią žemės sklypo dalį už šioje Sutartyje numatytą kainą, t. y. 1 Eur (vieną eurą), kuri sumokama pardavėjui kartu su kaina pagal šią Sutartį. Šalys susitaria, kad, vadovaujantis šiuo Sutarties punktu, bus perleidžiama proporcingai daiktams tenkanti dalis žemės sklypo, taip pat bus nustatoma (ir/arba pakeičiama ar papildoma, atsižvelgiant į būsimas sandorio metu sąlygas) naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią pirkėjai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais: “B” - bendrai su kitais pastate, kuriame yra daiktai, esančių patalpų savininkais; “D” - bendrai su visais žemės sklypo bendraturčiais.
Pagal Sutarties 7.2.2. punktą, šalys įsipareigojo, sudarant aukščiau nurodytos dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį arba nedelsiant po to kai bus pastatyta bei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kiemo / automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu “B”, ir/ar pastatyti bei įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, reikalingi pastatui naudoti pagal paskirtį, sudaryti daiktams tenkančios dalies kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės (jeigu pirkėjai įsigyja automobilio parkavimo vietą) bei kitų inžinerinių statinių pirkimo - pardavimo sandorį, t.y. pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjai įsipareigoja nupirkti aukščiau nurodytą turtą už šioje Sutartyje numatytą kainą, t. y. 1 Eur (vieną eurą), kuri sumokama pardavėjui kartu su kaina pagal šią Sutartį; Šalys susitaria, kad, perleidžiant nuosavybės teisę į kiemo / automobilių stovėjimo aikštelę, bus nustatoma (ir/arba pakeičiama ar papildoma, atsižvelgiant į būsimas sandorio metu sąlygas) naudojimosi kiemo / automobilių stovėjimo aikštele tvarka, pagal kurią pirkėjai atskirai naudosis kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, atitinkančia žemės sklypo dalį, kurią užims automobilio parkavimo vieta (jeigu tokia vieta perkama).
2021 m. birželio 29 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 8151, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) pardavė, o pirkėjai (ieškovai) nupirko 493/74525 dalis (59,16 kv.m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 Eur. Šios sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad visą daikto (žemės sklypo dalies) kainą, kaip pareiškė šalys, pirkėjai lygiomis dalimis sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas gavo iš pirkėjų iki šios sutarties sudarymo dienos; dėl daikto kainos sumokėjimo šalys viena kitai pretenzijų neturi.
Byloje kilo ginčas, ar pagal 2018 m. birželio 18 d. tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai įsigijo (neįsigijo) automobilio parkavimo vietą lauke (atitinkamą 12,50 kv. m žemės sklypo dalį).
Sutarčių aiškinimas reglamentuojamas CK 6 knygos XIV skyriuje. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal šio straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
Kilusiems ginčams išspręsti ir šalių sutartinėms prievolėms apibrėžti visų pirma svarbu nustatyti vieną iš esminių sutarties sąlygų, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties dalyką. Nagrinėjamu atveju bylos šalys skirtingai aiškina sutarties nuostatas dėl sutarties dalyko. Ieškovai teigia, kad sutarties dalykas buvo butas, garažas ir automobilio parkavimo vieta lauke už 1 Eur kainą, o atsakovės atstovai teigia, kad sutarties dalykas be buto ir garažo buvo žemės sklypo ir inžinerinių statinių dalis, proporcinga ieškovų įsigyto nekilnojamojo turto plotui. Atsakovės teigimu, ieškovai įsigijo parkavimo vietą – garažą, todėl papildoma parkavimo vieta aikštelėje lauke ieškovams nebepriklauso.
Iš byloje esančių tarp bylos šalių pasirašytų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog ieškovai iš atsakovės įsigijo butą, garažą ir proporcingai įsigytam turtui tenkančią žemės sklypo dalį. 2018 m. birželio 18 d. sutarties 3.4. punkte yra nurodyta, jog į daiktų kainą įskaičiuota ir šios Sutarties 7.2. punkte nurodytos žemės sklypo dalies kaina - 1 Eur, taip pat kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės (jei yra įsigyjama automobilio parkavimo vieta), kitų inžinerinių statinių kaina - 1 Eur. Be to, tos pačios sutarties 7.2.2.punkte nurodyta, jog šalys įsipareigoja, sudarant aukščiau nurodytos dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį arba nedelsiant po to kai bus pastatyta bei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kiemo / automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu “B”, ir/ar pastatyti bei įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, reikalingi pastatui naudoti pagal paskirtį, sudaryti daiktams tenkančios dalies kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės (jeigu pirkėjai įsigyja automobilio parkavimo vietą) bei kitų inžinerinių statinių pirkimo - pardavimo sandorį, <...> šalys susitaria, kad, perleidžiant nuosavybės teisę į kiemo / automobilių stovėjimo aikštelę, bus nustatoma (ir/arba pakeičiama ar papildoma, atsižvelgiant į būsimas sandorio metu sąlygas) naudojimosi kiemo / automobilių stovėjimo aikštele tvarka, pagal kurią pirkėjai atskirai naudosis kiemo / automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, atitinkančia žemės sklypo dalį, kurią užims automobilio parkavimo vieta (jeigu tokia vieta perkama).
Taigi nurodytuose sutarties punktuose yra įtvirtinta sąlyga dėl parkavimo vietos automobiliui „jeigu ji yra perkama“, vadinasi, vien jau ši pirkimo-pardavimo sutartyje esanti sąlyga reiškia, jog pirkėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, savaime (automatiškai) parkavimo vietos lauke neįgyja. Be to, pažymėtina ir tai, jog prie tarp bylos šalių pasirašytų pirkimo-pardavimo sutarčių yra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame ieškovų būsima ar įgyjama automobilio parkavimo vieta lauke nėra pažymėta. Duomenų, jog ieškovai, pasirašydami notarinę buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, būtų teiravęsi (domėjęsi) apie jiems priskirtiną papildomą parkavimo vietą, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju vertinant tarp ieškovų ir atsakovės sudarytų sutarčių sąlygas yra svarbūs liudytojų parodymai bei palyginimas pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovų ir atsakovės bei tarp kitų asmenų (liudytojų) ir atsakovės. Apklausti liudytojais T. L. ir M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašydami buto pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kurioje vietoje bus jiems priskirta automobilio parkavimo vieta. Be to, matyti, jog butų pirkimo-pardavimo sutartys atsakovės su ieškovais bei liudytoju M. G. buvo sudarytos labai panašiu metu – su ieškovais 2018 m. birželio 18 d., su M. G. - 2018 m. birželio 6 d. Su M. G. sudarytos sutarties 7.2.1. punkte yra aiškiai nurodyta parkavimo vieta (duomenys neskelbtini) (12,5 kv. m), kuria pirkėjas naudosis atskirai. Buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės ir liudytojo T. L. buvo pasirašyta 2019 m. gegužės 7 d. Šios sutarties 7.2.1. punkte taip pat yra aiškiai nurodyta parkavimo vieta (duomenys neskelbtini) (12,5 kv. m), kuria pirkėjas naudosis atskirai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, jog tuo atveju, jeigu pirkėjai įsigijo parkavimo vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, ši sąlyga buvo aptariama buto pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodant automobilio parkavimo vietos indeksą, ko sutartyje, sudarytoje tarp bylos šalių, nurodyta nėra.
Pažymėtina, kad iš pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir G. R., matyti, jog šios sutarties šalys aptarė, kad: „atsižvelgiant į tai, kad Pirkėjas ir jo sutuoktinis yra UAB (duomenys neskelbtini), kodas: (duomenys neskelbtini), kuri šios Sutarties sudarymo dieną perka Negyvenamąją patalpą - Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vieninteliai akcininkai, Pirkėjas patvirtina, kad turės nevaržomą galimybę naudotis aukščiau nurodytu garažu, todėl šia Sutartimi neįsigyja prie Daikto nei garažo, nei parkavimo vietos, patvirtina, kad jam yra suprantama, kad papildoma parkavimo vieta be papildomo mokesčio nebus suteikiama, dėl to pretenzijų Pardavėju neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje“ (sutarties 5.2.3. punktas). Kaip paaiškino atsakovės atstovai, tokia sąlyga buvo papildomai numatyta, nes liudytojo R. R. ir jo sutuoktinės G. R. atveju jie pirko tik butą, o garažas buvo perkamas įmonės vardu, o ieškovai pirko butą ir garažą, todėl atsakovė nematė būtinybės numatyti (aptarti) dar papildomas sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-31-161014-00083 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/Rekonstruoti statinį (-ius)/Atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (Statybos leidimas), pagal parengtą statinio projektą: Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. T26-02/03-RDP, parengtas 2015 m. Pagal šį projektą buvo suprojektuoti du daugiabučiai gyvenamieji namai: pastatas-daugiabutis gyvenamasis namas (T26-02) ir pastatas-daugiabutis gyvenamasis namas (T26-03). Ieškovai įsigijo butą pastate – daugiabučiame gyvenamajame name (T26-02), kuriame yra 32 butai. Name T26-03 yra 16 butų. Projekto bendrosios dalies 3.4 „Projektuojamų statinių apibūdinimas“ 1.1 punkte nurodyta, kad „sklype projektuojamas trijų aukštų su mansarda, 32-jų butų sekcijinis daugiabutis gyvenamasis namas. <...> Pasato cokoliniame aukšte suprojektuoti garažai (8 vnt.) <...>“. Projekto bendrosios dalies 3.5.2 punkte „Automobilių bei dviračių stovėjimo vietų poreikio nustatymas“ nurodyta, kad „Pastatams T26-2 ir T26-3 reikalingas minimalus automobilių parkavimo vietų skaičius – 49. Viso suprojektuota 59: T26-2 suprojektuota 8 vnt. pastato viduje. T26-3 suprojektuota 7 vnt. pastato viduje, sklype suprojektuota 40 vnt. ir 4 vietos pritaikytos žmonėms su negalia. <...> Skaičiavimai parengti pagal STR 2.26.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus.“.
Tiek 2015 m. galiojusios redakcijos, tiek šiuo metu galiojantis statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato automobilių stovėjimo vietų minimalų skaičių prie daugiabučių namų – 1 vieta vienam butui (atitinkamai 2015 m. redakcijos 30 lentelės 1.1. punktas ir galiojančios redakcijos 30 lentelės 1.3. punktas). Taigi nustatyta, kad parkavimo vietos buvo suprojektuotos tiek pastato viduje, tiek žemės sklype. Byloje nėra duomenų, kad parkavimo vietos būtų įrengtos nesilaikant (pažeidžiant) norminių aktų reikalavimų bei statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovė, parduodama butą ieškovams, užtikrino, jog ieškovai kartu įgytų parkavimo vietą. Ieškovai, savo ruožtu, buto pirkimo-pardavimo sutartimi kartu įgijo ir savo pasirinktą parkavimo vietą – garažą.
Kaip minėta, iš aukščiau aptartų buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad įsigydami butą ieškovai automatiškai neįsigijo parkavimo vietos, nes iš sutarties keliuose punktuose pažymėtos sąlygos dėl automobilių stovėjimo vietos „jeigu ji įsigyjama“ ieškovai turėjo suvokti, jog kiemo/automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimas turėjo būti aptartas pačioje sutartyje, kaip tai buvo padaryta liudytojų T. L. ir M. G. atveju, sutartyje konkrečiai nurodant automobilio parkavimo vietos indeksą, pažymėtą prie sutarties pridėtame plane.
2018 m. birželio 18 d. sutartimi ieškovai įgijo butą bei garažą, o vėlesne 2021 m. birželio 29 d. sutartimi, pasirašyta bylos nagrinėjimo metu – žemės sklypo dalį, atitenkančią proporcingai įgytam nekilnojamajam turtui. Kaip teisingai pažymėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija savo nutarime, išnagrinėjusi ieškovų skundą, vartotojams esant neaiškumų dėl įsigyjamo būsto bei jiems priklausančių statinių, vartotojai veikdami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną turėjo galimybę atidėti sutarties pasirašymą prieš tai gavus reikiamą bei svarbią informaciją dėl nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri skelbime buvo žadėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovai, pasirašydami buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, klausimų dėl sutarties sąlygų (ne)aiškumo nekėlė, papildomo laiko susipažinti su sutarties sąlygomis neprašė. Ir priešingai, iš liudytojų T. L. ir M. G. parodymų, matyti, kad, sudarydami sutartis pas notarą, jie domėjosi ir išsiaiškino, kur žemės sklypo plane pažymėtos jų įsigyjamos parkavimo vietos.
Pažymėtina, kad nors ieškovų pateiktas skelbimas apie atsakovės parduodamus butus (duomenys neskelbtini), kuriame kaip viena sąlygų nurodyta platus parkingas, priskiriama individuali vieta, pripažintinas klaidinančiu, tačiau vien tik klaidinantis skelbimas apie įsigyjamą nekilnojamąjį turtą negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti vienareikšmiškai vertinti sutarties sąlygas jas priėmusios šalies (nagrinėjamu atveju – ieškovų) naudai. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad tam tikros ginčo sutarties formuluotės galėjo sukelti neaiškumų, tačiau sutarties keliose vietose minima sąlyga „jeigu įsigyjama automobilio parkavimo vieta“, „jeigu tokia vieta perkama“ neabejotinai turėjo atkreipti ieškovų dėmesį ir, veikdami apdairiai, rūpestingai bei atidžiai, ieškovai prieš sutarties pasirašymą turėjo ir galėjo išsiaiškinti visus jiems kylančius neaiškumus dėl sutarties dalyko.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors ieškovai prašo pripažinti, kad žemės sklypo dalies, skirtos kiemo/automobilių stovėjimo aikštelei, esančios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 12,5 kv.m, kaina buvo įskaičiuota į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą, ir pripažinti ieškovams nuosavybės teises į 25/17886 dalis žemės sklypo, skirto kiemo/automobilių stovėjimo aikštelei, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 12,5 kv.m, tačiau pačios pirkimo-pardavimo sutarties, kuria nuosavybės teise įgijo nurodytą butą, sąlygų neginčija, todėl neaišku, kokiu pagrindu apskritai galėtų būti keičiamos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovai, šiuo metu laisvų parkavimo vietų, skirtų daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nėra; kiemo aikštelėje esančios parkavimo vietos nė vienam pirkėjui nuosavybės teise nepriklauso (nėra įregistruoti atskiri nekilnojamojo turto objektai), o yra priskirtos per naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl net jeigu ir būtų teisinis pagrindas tenkinti ieškovų ieškinį, neaišku, kaip būtų galima faktiškai įgyvendinti ieškovų reikalavimą.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė patyrė iš viso 2843,50 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1421,75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. S. ir F. S. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1421,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.