- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2-132-615/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-69-3-15028-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sanitex“, R. S.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Sanitex“ atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretiesiems asmenims civilinėje byloje esant UAB „Sanitex“ ir R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 300,13 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje, dublike, taip pat ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-05-03 transporto priemonei „Fiat Panda“, v/n (duomenys neskelbtini), pervažiuojant (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį, sugadinta transporto priemonė. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio pakilusio kanalizacijos šulinio dangčio ir jo apvažiuoti, kadangi pakilęs šulinio dangtis nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, be to gretima eismo juosta vyko intensyvus automobilių eismas; per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės variklio karteris. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto K. S. nutarimu transporto priemonės vairuotojos R. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) variklio dugninė. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Krasta Auto Kaunas“ PVM sąskaita faktūra serija KKK Nr. 020223 apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 327,18 Eur draudimo išmoką. Pareiškiant ieškinį teisme ieškovas reikalauja iš atsakovų 300,13 Eur (327,18 Eur [draudiko išmokėta draudimo išmoka] — 27,05 Eur [13 % nusidėvėjimas, skaičiuotas nuo 235,14 Eur detalių pirkimo kainos pagal UAB „Krasta Auto Kaunas“ PVM sąskaitą faktūrą serija KKK Nr. 020223]) žalos. Ieškovas prašo žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų, kadangi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius. Ieškovui atsiradusi žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareigos užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių priežiūrą, nevykdymu (netinkamu vykdymu), taip pat žala tiesiogiai susijusi su atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pareigos remontuoti kelyje esančius inžinerinius statinius — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius nevykdymu, dėl šių priežasčių ieškovas prašo iš atsakovų priteisti patirtą turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Kauno miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi kaip ieškinyje ir nurodė ieškovas šuliniai Kauno mieste priklauso ir juos prižiūri UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Taip pat nurodė, kad visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, nes jeigu atsakovas visiškai atlygintų ieškovo patirtą žalą, draudėjo veikloje nebeliktų rizikos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis įvyko 2012-05-03 apie 15.00 val., kuomet yra geras matomumas t.y. šviesus paros metas, mano, kad vairuotojas būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas. Byloje nėra pateikta duomenų pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio. Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo šulinys galėjo sukelti ir sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent to pasėkoje buvo patirta reikalaujama priteisti turtinė žala. Kauno miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio mąsto sugadinimai, o tai reiškia, kad, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ir ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į šulinį. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų palūkanas, kadangi nagrinėjamos bylos atveju žala yra kildinama iš Kauno miesto savivaldybės viešosios funkcijos (kelių priežiūros). Nesant įrodymų dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos teismas ieškinį turėtų atmesti.
Atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškinį pripažįsta. Atsakovas nesutinka tiktai su reikalavimu priteisti palūkanas, kadangi dėl kilusio teisminio bylinėjimosi nėra atsakovo kaltės, nes ieškovas iki kreipimosi į teismą neatsiuntė atsakovui UAB „Kauno vandenys“ įvykio vietos schemos.
Tretieji asmenys UAB „Sanitex“ ir R. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, trečiųjų asmenų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB „Sanitex“ 2011-11-07 apdraudė transporto priemonę „Fiat Panda“, v/n (duomenys neskelbtini) ( b.l. 32-38). Automobilis 2012-05-03 įvažiavo į važiuojamoje kelio ((duomenys neskelbtini) dalyje buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, kuris buvo nepažymėtas įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertas. Automobilis buvo apgadintas. 2012-05-03 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtis (b.l. 40). Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus (b.l. 42-44) ieškovas 2012-06-01 ir 2012-08-14 mokėjimo nurodymais išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 327,18 Eur draudimo išmoką (b. l. 12; 31). Ieškovas CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovai su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.
Dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui,– medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014).
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui Kauno miesto savivaldybei.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė ir nei kitas atsakovas UAB „Kauno vandenys“, nei ieškovas neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys" yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Šią visų bylos šalių pripažįstamą aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8835-615/2014). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, yra perdavusi UAB „Kauno vandenys", kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netenkintinas ir spręstina dėl atsakovo UAB „Kauno vandenys“ civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos priežiūros nuotekų šulinių, už kurių priežiūrą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, nebuvimo, yra išsamiai pasisakiusi Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-11-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(624)-1698/2014.
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Kauno vandenys“.
Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė ir nei kitas atsakovas UAB „Kauno vandenys“, nei ieškovas neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“, dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“. Šią visų bylos šalių pripažįstamą aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 142 straipsnį atsakovas civilinėje byloje privalo suformuluoti savo atsikirtimus į ieškinį, o pagal CPK 178 straipsnį atsakovas civilinėje byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškinį pripažįsta. Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinamu automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą važiuojamoje kelio dalyje buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, dydžio pagrįstumu, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui UAB „Kauno vandenys“ pareikštų reikalavimų ir reikalavimų dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ šį ieškovo reikalavimą ginčija nurodydamas, kad dėl kilusio teisminio bylinėjimosi nėra atsakovo UAB „Kauno vandenys“ kaltės. Šie atsakovo argumentai negali sudaryti pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl palūkanų iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteisimo tenkintinas.
Ieškinį atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu tenkinus ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Ieškinį atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu tenkinus iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 300,13 Eur (trijų šimtų eurų 13 ct) žalos atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, bylinėjimosi išlaidas– 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, 15,03 Eur (penkiolika eurų 3 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.