- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- 1-1844-946/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48102-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti 2015 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį 1700 eurų dydžio bauda (sumokėti iki 2023 m. vasario 22 d.). Bauda nesumokėta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 9 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės brolio K. V. atžvilgiu, t. y. kirviu sudavė vieną smūgį jam į galvą, padarydamas galvos sumušimą su paviršine žaizda, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. V. sveikatą.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su R. V. nuvažiavo pas nukentėjusįjį į namus, norėjo jį aplankyti. Būnant svečiuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kol buvo pas K. V. – jokių konfliktų nebuvo. K. V. užsinorėjo aplankyti tėvus, kurie gyvena su juo (A. K.) ir R. V., todėl K. V. iškvietė taksi. Nukentėjusiajam pasakė, kad už taksi nemokės, K. V. pasakė, kad pats susimokės. Grįžus namo, dar būnant taksi automobilyje, K. V. atsisuko į jį ir liepė jam sumokėti, jis atsakė, kad nemokės ir kad nemokės sakė iš karto. K. V. užėjo į namus ir nuėjo pas tėvus į jų kambarį, kur su tėvais gėrė jo nupirktą butelį. Būnant jų kambaryje, girdėjo, kad K. V. apkalbinėjo jį tėvams. Išgirdęs, kad K. V. jį apkalbinėja, nuėjo į virtuvę, kurioje būdamas suriko K. V. ,,dink iš mano namų“. Tuomet K. V. atėjo į virtuvę ir puolė jį. K. V. puolė jį su peiliu rankoje. Todėl gindamasis nuo jo pasiėmė virtuvėje prie pečiaus gulėjusį kirvį ir sudavė K. V.. K. V. norėjo suduoti į petį, kad atjungtų jo ranką, kurioje K. V. laikė peilį. Prieš suduodamas pasižiūrėjo, kad nesuduotų jam aštriąją dalimi, specialiai atsuko pentį ir ja sudavė K. V.. Nežino kaip gavosi, kad pataikė į galvą. Sudavė tik vieną kartą. Prieš suduodamas tiksliai pasižiūrėjo kaip laiko kirvį, kad nesuduotų aštriąją dalimi, kad padarytų kuo mažiau žalos.
Nors kaltinamasis A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta teisme ištirtų ir įstatymo nustatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, kad įvykio dieną paskambino sesuo, pasakė, kad nori su juo susitikti. Atvažiavus sesei kartu su savo sugyventiniu A. K. visi išgėrė butelį. Išgėrus butelį, A. K. paklausė, ar jis nenori grįžti kartu su jais į jų namus. Jam sutikus A. K. iškvietė taksi ir jie trise grįžo į tėvų namus. Taksistui juos parvežus namo A. K. nesumokėjo pinigų, su taksistu susitarė, kad jis jam sumokės kitą dieną. Kai išlipo iš taksi, A. K. nukrito ant žemės, o jie su R. V. nuėjo į vidų. Nesulaukę A. K. su R. V. norėjo eiti jo ieškoti ir jam einant per virtuvės duris, A. K. jau stovėjo koridoriuke prie lauko durų, rankoje užsimojęs į jį su kirviu ir tuo kirviu, nieko nesakęs, trenkė jam vieną kartą į galvą. Bandė dengtis rankomis galvą, tačiau jam vis tiek pataikė į pakaušį. Po smūgio jis prasibrovė pro A. K. ir išbėgo į lauką, paskambino policijai. Atvykstančių pareigūnų laukė gatvėje, nes mama paskambino ir pasakė, kad būtų atsargus, kadangi A. K. laksto su peiliu. A. K. smūgį kirviu jam į galvą matė R. V., o tėvai nematė, nes tuo metu jie buvo kambaryje. Dėl A. K. smūgio kirviu jam į galvą, jautė skausmą, jam bėgo kraujas, toje vietoje atsirado guzas. Kai atvyko pareigūnai, kartu atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo, sakė, kad galva yra prakirsta, tačiau nežymiai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad pačio įvykio, kuomet A. K. kriviu trenkė broliui K. V., nematė. Įvykio dieną su A. K. nuvyko pas brolį K. V., ten visi išgėrinėjo. Brolis užsinorėjo tėvus pamatyti, kurie gyvena su ja ir A. K., todėl nusprendė išsikviesti taksi ir važiuoti pas tėvus. Pasakė, kad už taksi ji sumokės, tačiau dėl to A. K. pradėjo pyktis su K. V.. Išlipus iš taksi K. V. trenkė A. K.. Pati to smūgio nematė, apie tai, kad A. K. buvo trenkta pasakė pats K. V.. Nuėjus į namus visi gėrė toliau, A. K. dar nebuvo iš lauko grįžęs. Išgėrusi užmigo, pačio konflikto nematė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad įvykio dieną dukra kartu su A. K. išvažiavo pas K. V.. Vakare į namus grįžo R. V. ir K. V.. Jie abu atėjo į jų su A. kambarį ir jie pradėjo bendrauti. A. K. tuo metu buvo kažkur lauke. Praėjus kelioms minutėms po R. V. ir K. V. grįžimo, R. V. su K. V. pasakė, kad eina ieškoti A. K. ir abu išėjo iš jų kambario. Ji su A. liko kambaryje. Jiems išėjus girdėjo lauke riksmus, girdėjo, kad A. K. ir K. V. rėkavo, tačiau kas vyko ir ką jie veikė, nežino, nematė, nes nebuvo išėjusi iš savo kambario. Po kurio laiko pas ją atėjo R. V. ir pasakė, kad A. K. susimušė su K. V., tačiau plačiau nieko nesakė, o ji neklausinėjo, nes visi buvo neblaivūs ir suprato, kad jiems tiesiog buvo per daug alkoholio. Tą naktį daugiau K. V. nematė ir su juo nebendravo, o A. K. buvo piktas ir rėkavo namuose.
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – vieno aukšto medinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie namo matomas medinis priestatas, kuriame matomos praviros medinės rudos spalvos durys. Pro praviras medines duris patenkama į priestatą, kuriame matomos praviros medinės rudos spalvos durys, vedančios į gyvenamąsias patalpas. Pro praviras duris patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje pusėje matomos uždarytos medinės rudos spalvos durys. Pro duris patenkama į gyvenamąją patalpą, kurios kairėje pusėje matoma malkomis kūrenama krosnis, prieš krosnį pasukus į kairę pusę matomas atviras praėjimas į kitą gyvenamąją patalpą. Užėjus į gyvenamąją patalpą tiesiai matoma medinė spintelė su stalčiais, šalia spintelės matoma išskleista sofa-lova, ant kurios matomi netvarkingai sudėti įvairūs drabužiai. Dešinėje kambario pusėje šalia malkomis kūrenamos krosnies prie koklinės sienelės ant medinių grindų matomas gulintis kirvis su medine šviesios spalvos rankena ( 1 t., b. l. 20–29)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra K. V.. Užfiksuoti smurto požymiai – žaizda dešinėje galvos pusėje. Smurtą patyrusio asmens būklė – didelis susijaudinimas, neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo – A. K.. Smurtu įtariamas asmuo neblaivus (nustatytas 2,37 promilių girtumas). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – svainiai. Įvykio vietoje matomi girtavimo pėdsakai, netvarka (1 t., b. l. 30–33).
Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 9 d. apie 22.57 val. iš kolegų gavo pranešimą, jog pastariesiems atvykus pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje atvejis pasitvirtino ir reikalingas operatyvinės grupės ekipažas. Atvykus įvykyje nurodytu adresu, juos pasitiko kitas ekipažas, kurio tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje buvo pranešėjas K. V., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, ant kurio galvos dešinėje pusėje už ausies matėsi žaizda, kurią jo teigimu jam smogdamas su kirviu padarė sesers sugyventinis A. K.. K. V. nurodė, kad išgertuvių metu sesers sugyventinis nieko nesakęs, netikėtai jį užsipuolė ir trenkė jam į galvos sritį su kirviu, daugiau konflikto aplinkybių neaiškino. Dėl sužalojimo K. V. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau K. V. nuo medikų apžiūros kategoriškai atsisakė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas ir jo akivaizdžiai neblaivią sugyventinę R. V.. Paklausus A. K. apie vykusį konfliktą jis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini), atvyko pasisvečiuoti jo sugyventinės brolis K. V., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Ir einant į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis apsistumdė su K. V., ir jį palikęs nuėjo namo. Iš kur jie ėjo ir kur vyko konfliktas dėl neblaivumo A. K. nurodyti nesugebėjo. Jam grįžus į namus, į duris pradėjo daužytis sugyventinės brolis K. V., kadangi jis buvo nepageidaujamas, jo nenorėjo įsileisti į namus, tačiau jam toliau bandant patekti į namus A. K. nuėjęs prie lauko durų į ranką pasiėmė kirvį ir pravėręs namų duris, suvokdamas savo veiksmus, kaip nurodė buka kirvio dalimi taikė suduoti smūgį į petį, kad šis daugiau nesidaužytų į namų duris ir po smūgio K. V. pasišalino nuo durų ir išėjo nežinoma kryptimi. A. K. pats nurodė namuose šalia malkomis kūrenamos krosnies gulintį krivį, su kuriuo ir trenkė sugyventinės agresyviam broliui K. V.. Paklausus namuose buvusios R. V., ar ši matė konfliktą, ji nurodė, kad brolis K. V. išties buvo agresyvus ir yra nepageidaujamas, tačiau jokių konflikto aplinkybių daugiau nenurodė (1 t., b. l. 34–36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2683/2024 (02) nurodyta, kad K. V. konstatuotas galvos sumušimas su paviršine žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 9 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 81–82).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuotas K. V. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore. Iš 2024 m. gruodžio 9 d. 22:27:24 val. skambučio stenogramos matyti, kad K. V. paskambino bendrojo pagalbos centro operatorei (toliau – BPC) ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga greitoji pagalbą, kadangi gavo iš kirvio į galvą (1 t., b. l. 87–89).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. pareigūnai sustojo prie autobusų stotelėje stovinčio vyriškio (ikiteisminio tyrimo duomenimis – K. V.), kuris pareigūnams nurodė ,,atvažiavau tėvų aplankyt, švogeris atvažiavo pasiimt ir išėjau iš virtuvės iš kambario tiesiai iš kirvio į galvą piso ir viskas“, taip pat nurodė, kad sudavė kirvio metaline dalimi, po ko jis pabėgo, pats yra išgėręs ir jau atvažiavo išgėręs, jam kirviu sudavė A. K., kuris yra namie. Pareigūnui apšvietus K. V. galvą, pakaušyje už dešinės ausies buvo matoma šviežia kirstinė žaizda. Paprašius paaiškinti, kodėl viskas įvyko, K. V. nurodė ,,jie atvažiavo pas mane į Kaišiadoris, taksą Kaišiadoryse paėmėm, sako nori tėvus pamatyt, sakau tai noriu, sako aš sumokėsiu važiuojam, aš iškviečiau taksą, atvažiavom čia, tai jisai už taksą nemokėjo, aš su taksu susitariau, nu sakau rytoj tau sumokėsiu, ten pažįstamas mano, viskas išlipom, jisai trenkė mano sesei, sakau A. ką darai, viskas aš jį pastūmiau, nuėjom į kambarį, su tėvu su mama pasisveikinau, sakau kur tas A., sakau einam pažiūrėt, tik tai kambario duris atidariau nesuprantami žodžiai, iš kirvio piso viskas daugiau nieko nemačiau, pabėgau iš karto“. Pareigūnui pasiteiravus ar A. K. yra girtas, K. V. atsakė ,,baisiai, pergėręs, neprigėręs, o pergėręs“. Medikams apžiūrint K. V., pareigūnai patikrino jo blaivumą – buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnui pasiteiravus K. V., ar jis turi pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui, K. V. atsakė teigiamai ir nurodė, kad rašys pareiškimą. Trečiame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai atvykę į sodybos kiemą, beldėsi į namų duris apžiūrinėjo kiemą, kur pievoje rado kirvį. Ketvirtame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai nurodė duris atidariusiam vyriškiui (ikiteisminio tyrimo duomenimis – A. K.), kuris akivaizdžiai stipriai neblaivus, išeiti į lauką ir teiravosi, kas įvyko su švogeriu. A. K. atsakė ,,atvažiavo, užpuolė mane, aš gyniausi, per kuprą gavo, taigi aš pats voliojausi va ten, jis mane puolė, daužė, va ten jis mane puolė (rodo kažkur į laukus), paskui į namus (rodo į namų vidų)“. Pareigūnai ir A. K. užėjo į namų vidų, nuėjo į kambarį, kuriame buvo moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis – R. V.). Pareigūnams paprašius papasakoti kas vyko, A. K. nurodė ,,išėjo iš kalėjimo, atvažiavo pas tėvus, pasirodė erelis, atvažiavo tėvus aplankyt, aš gražiai elgiausi dar man puolėsi į galvą duot, nežinau dėl ko, jis puolė mane, va baloj griovį pasivoliojau, aš net nesigyniau, parėjau namo čianai, va ten prie seno namo, parėjau namo, jisai per duris braunasi, tada išsitraukiau dink sakau pro duris per petį kažkur aš jam pataikiau“. Pareigūnui paklausus, su kuo trenkė, A. K. atsako ,,kirviu“. Pareigūnui paklausus, kuriuo, A. K. nurodė kambaryje esantį kirvį. Pareigūnams paprašius papasakoti, kas vyko toliau, A. K. tęsė ,,viskas, jisai per duris ir aš užsikabinau, per kuprą gavo ir viskas“. Pareigūnams pasiteiravus, kaip K. V. atsirado jų namuose, R. V. paaiškino, kad jie patys jį atsivežė. Pareigūnai patikrino A. K. blaivumą ir jam buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. R. V. pareigūnams nurodė, kad ji nematė kurioje vietoje ir kas ten buvo, o A. K. toliau aiškino ,,va prie to seno namo, kaip užpuolė, užpuolė, tada aš jį nuvijau ir pradėjo čia per langus laipiot duris daužyt, tai nesakė, kad duris pradariau aik iš čia pasakiau, tada tik pradariau duris ir jis puolė mane, tada kirviu per petį gavo. Aš taikiau ne per galvą, o per petį, apsukau penčia, o ne ašmeniu“. Pareigūnui paklausus, kuriuo kirviu, A. K. dar kartą patvirtino, kuriuo kirviu ir dar kartą patvirtino, kad trenkė penčia, specialiai penčia, kad užkabytų tik tai petį. Kitame vaizdo įraše buvo užfiksuoti A. K. žodžiai: ,,užpuolė mane, aš gyniausi, gyniausi, per kuprą gavo, taigi aš pats voliojausi va ten“ ( 1 t., b. l. 93–96).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas pakete Nr. 1 esantis kirvis. Kirvis metaline galva ir mediniu kotu. Bendras kirvio ilgis yra 34,5 cm. Koto ilgis yra 26,5 cm. Kirvio ašmenys yra 12 cm ilgio. Penties ilgis yra 5 cm, plotis yra 2,8 cm. Kotas ir galva apsilupę, ant galvos matomi raudonų dažų likučiai (1 t., b. l. 97–102).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų viseto (ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo K. V., liudytojų R. V. ir R. V. parodymų, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo ir kitų objektų apžiūros protokolo, tarnybinių pranešimų bei kitų rašytinių įrodymų) matyti, kad pats kaltinamasis nurodė, jog besigindamas nuo K. V., kuris tuo metu rankoje laikė peilį, pasiėmė virtuvėje prie pečiaus gulėjusį kirvį ir juo sudavė K. V.. Kaltinamasis nurodė, kad minėtu kirviu stengėsi suduoti K. V. į petį, prieš suduodamas kirviu pasižiūrėjo, kad nesuduotų jam aštriąja kirvio dalimi, todėl specialiai atsuko pentį ir ja sudavė nukentėjusiajam. Kokiu būdu besitaikydamas į K. V. petį pataikė jam į galvą – kaltinamasis negalėjo paaiškinti. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai rodo, kad A. K. suduodamas kirviu K. V. į galvą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (nukentėjusysis bandė išvengti smūgio kirviu, dengėsi savo galvą), numatė, kad dėl jo suduoto smūgio kirviu nukentėjusiajam į galvą, gali pastarajam nežymiai sutrikti sveikata (smūgiuojant kirviu į galvos sritį tokie padariniai yra dėsningi, be to, kaltinamasis prieš suduodamas įsitikino, kad smūgiuoja ne aštriąja kirvio dalimi, nes norėjo padaryti kuo mažiau žalos), ir tokių padarinių norėjo.
Taigi tai, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo turėdamas tikslą jį išvaryti iš savo namų, kadangi pastarasis jį apkalbinėjo. Prieš suduodamas kirviu K. V., kaltinamasis sąmoningai įvertino aplinkybę, jog reikia suduoti nukentėjusiajam į peties sritį, patį kirvį laikyti taip, kad nukentėjusiajam būtų suduota ne aštriąja dalimi, t. y., kaltinamasis prieš suduodamas kirviu nukentėjusiajam suvokė, kad elgiasi pavojingai, norėjo, kad nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata, tačiau siekė, kad tokie padariniai, t. y. sveikatos sutrikdymas būtų kuo mažesnis.
BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą kyla tik tuo atveju, kai atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos padariniai – dėl mušimo ar kitokio smurtavimo nukentėjusiajam sukeliamas arba fizinis skausmas, arba jis nežymiai sužalojamas, arba trumpam susargdinamas. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 2683/2024 (02) matyti, kad po A. K. suduoto smūgio kirviu į galvą nukentėjusiajam K. V. pastarajam buvo konstatuotas galvos sumušimas su paviršine žaizda, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 81–82). Taigi nagrinėjamu atveju specialisto pateikta išvada patvirtina, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y., dėl suduoto smūgio kirviu į galvą, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl būtinosios ginties
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neprisipažindamas kaltu kelia gynybinę versiją, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis ir gynėsi nuo K. V. užpuolimo. Pasisakant dėl šios kaltinamojo versijos ir analizuojant įrodymus šiuo aspektu būtina pažymėti, kad BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-220-895/2017).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju būtinosios ginties situacija apskritai nebuvo susidariusi, todėl kaltinamojo A. K. teiginiai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, kadangi šis turėjo peilį, t. y., veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. K. grįžus į namus, nukentėjusysis K. V. pradėjo daužyti jo namų duris. Kaltinamasis nenorėjo jo įsileisti į namus, todėl, toliau nukentėjusiajam bandant patekti į namus, kaltinamasis pasiėmė kirvį, pravėręs namų duris, kaip pats nurodė, buka kirvio dalimi taikė suduoti smūgį nukentėjusiajam į petį, kad šis daugiau nesidaužytų į duris. Po smūgio K. V. pasišalino nuo durų ir išėjo nežinoma kryptimi. Duomenų, jog prieš suduodant nukentėjusiajam kirviu į galvą kaltinamojo gyvybei ar sveikatai buvo kilusi reali, akivaizdi grėsmė dėl pavojingo K. V. kėsinimosi – nėra. Kaltinamojo teiginys, jog nukentėjusysis turėjo peilį, todėl jam teko nuo jo gintis, nėra pagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, apibūdinančių kėsinimąsi nuo kurio galima gintis, t. y., jog kaltinamasis A. K. gynėsi nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo įvykdyta pasinaudojant teise į būtinąją gintį. Todėl pagrindo, numatyto BK 28 straipsnyje, A. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. K. turi būti paskirta bausmė.
Dėl bausmės
Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas penktą kartą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 135–148, 159–167).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 60 parų areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikęs paskirtosios bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – nesumokėjęs 1700 Eur (34 MGL) dydžio baudos, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedama visa neatlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 1700 Eur (34 MGL) bauda.
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (1 t., b. l. 130–133).
Daiktiniai įrodymai – kirvis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridėti visą neatliktą bausmę – 34 MGL (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 34 MGL (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti A. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.