- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-381-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10322-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-381-123/2015
2015 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams antstoliui G. J., J. J. Š., trečiajam asmeniui N. J. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. J. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais antstolio G. J. 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktą bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre J. J. Š. vardu. Ieškovė nurodė, kad antstolis 2013-06-13, vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1780-144/2012 dėl 135 818,80 Lt skolos išieškojimo iš jos bei N. J. atsakovo J. J. Š. naudai bei priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį perdavė dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. Š. Butas buvo perduotas atsakovui, nes nebuvo parduotas iš varžytynių. Ieškovė mano, kad antstolis butą įvertino neteisingai ir atsakovui perduotas už mažesnę kainą. Teigė, kad butas buvo įvertintas tik 116 000 Lt, buto kaina buvo nustatyta be apžiūros, remiantis tik turto masiniu vertinimu. 2010 m. spalio mėn. jos prašymu specialistams atlikus buto vertinimą, jo kaina buvo nustatyta 140 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis procesinius dokumentus, tarp jų ir 2012-04-25 patvarkymą Nr. S-26576, ieškovei siuntė tinkamu adresu, todėl skolininkei minėtą patvarkymą laikė įteiktu tinkamai, o ieškovės argumentus, jog ji nežinojo apie nustatytą turto vertę, laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad ieškovė nereiškė nei prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nei prašė skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jos teiginius apie buto pardavimo iš varžytynių metu turimus pirkėjus. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į antstolį su prašymu leisti butą parduoti savo pirkėjui. Teismas iš 2012-07-24 varžytynių protokolo nustatė, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių metu buto pradinė pardavimo kaina buvo 92 800 Lt, tačiau net ir tokia nustatyta parduodamo turto vertė nesudomino potencialių pirkėjų, todėl abejojo ieškovės argumentu, kad ji turėjo pirkėjų, kurie buvo pasiruošę nupirkti butą už didesnę kainą nei butas buvo įvertintas. Ieškovės elgesį pripažino nesąžiningu, nes iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatė, kad ieškovė tyčia neįsileido turto vertintojos L. C. apžiūrėti buto. Darė prielaidą, kad nesąžiningas ieškovės elgesys galėjo turėti įtakos skirtingiems turto vertinimams. Sprendė, kad 2012-04-13 turto vertinimo ataskaitoje Nr. L12/016 LCH NT nustatyta nekilnojamojo turto kaina yra artima nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomai to paties turto vidutinei rinkos vertei, nustatytai 2011-03-18. Kainos skirtumo nepripažino iš esmės mažesniu. Konstatavo, kad spręsti, jog ieškovės butas buvo parduotas pernelyg žema kaina ir taip buvo pažeistos jos teisės, nėra pagrindo. Pagrindų pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl netinkamos pardavimo kainos nenustatė, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nesutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), antstolio G. J. buvo tinkamai įkainotas ir kainos skirtumas, nustatytas po buto ekspertizės atlikimo (20 000 Lt), nepripažintas iš esmės mažesniu. Nurodo, kad yra pensininkė, gyvena iš 584 Lt dydžio senatvės pensijos, pinigus skolino ne sau, o savo sūnui N. J., būtent jo skolos grąžinimui užtikrinti įkeitė nuosavybės teise priklausantį butą. Nesutinka, kad jos elgesys buvo nesąžiningas, paaiškino, kad yra garbingo amžiaus, ir jai nėra žinomos įstatyme įtvirtintos teisės ir pareigos. Paaiškino, kad ieškovė negavo jokių pranešimų iš antstolio ir turto vertintojos dėl buto apžiūros. Nurodo, kad antstolio 2012-05-22 patvarkymą apie turto įkainavimą ir 2012-06-11 pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių gavo tik 2012-07-23, todėl neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainavimo ar sustabdyti varžytynes. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2014 yra priimtas sprendimas sumažinti J. J. Š. priteistą delspinigių sumą nuo 55 800 Lt iki 5 580 Lt, teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu buvo neįsiteisėjęs, tačiau teismas atsisakė sustabdyti civilinę bylą. Mano, kad palikus galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2014, ieškovės skola atsakovui bus ne 135 818,80 Lt, o tik 85 580 Lt. Turtą, kurio vertė pagal eksperto išvadą buvo 136 000 Lt, atsakovas perėmė už 92 000 Lt. Todėl turto vertės skirtumą – 20 000 Lt, teismas nepagrįstai vertino kaip neesminį. Nesutinka, kad galima pripažinti teisėtu ir pagrįstu turto perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį kreditorius perėmė didesnės vertės turtą, nei išieškoma skola.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis G. J. prašo atmesti ieškovės J. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skolininkė nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto nustatytos vertės nustatymo tiesiogiai antstoliui ir prašyti skirti ekspertizę areštuoto daikto vertei nustatyti. 2012-04-13 turto vertinimo ataskaitoje Nr. L12/016 LCH NT nustatyta nekilnojamojo turto kaina yra artima nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomai to paties turto vidutinei rinkos vertei. Spręsti, kad ieškovės butas buvo parduotas pernelyg žema kaina ir taip buvo pažeistos jos teisės, nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. J. Š. prašo atmesti ieškovės J. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Apeliantės išvados dėl perduodamo turto kainos yra nepagrįstos, nes antstolis, organizuodamas varžytynes, vadovavosi turto vertinimo eksperto atliktu buto vertinimu. Nustačius faktinę buto vertę, vadovaujantis CPK 718 straipsniu, ji yra mažinama 20 proc., todėl atsiranda skirtumas tarp nekilnojamojo turto rinkos vertės ir parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Mano, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie mažą pensiją neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Turto perdavimas išieškotojui yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.), taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 straipsnis reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Nurodytas straipsnis nustato, kad turto perdavimo išieškotojui aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
Apeliantė J. J. nesutinka, kad galima pripažinti teisėtu ir pagrįstu turto perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį kreditorius perėmė didesnės vertės turtą, nei išieškoma skola. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Kasacinio teismo praktikoje areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina „esmingai mažesnė“, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
Nustatyta, kad 2012-04-25 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo šalims išaiškindamas, kad nuomones dėl turto vertės šalys turi teisę pateikti raštu antstoliui G. J. iki 2012-05-17 (v. b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuomonių dėl turto vertės nepateikė, antstolis pavedė atlikti turto vertinimą, ir remdamasis 2012-04-17 UAB „Lovertus“ pateikta turto vertinimo ataskaita, nustatė, kad dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 116 000 Lt (v. b. l. 29). 2014-09-16 ekspertizės akte Nr. 5/2014 nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu 2012-05-22 yra lygi 130 000 Lt, 2013-06-19 – 136 000 Lt (b. l. 133).
CPK 681 straipsnio 3 dalis numato skolininkui ir išieškotojui teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau skolininkė nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto nustatytos vertės tiesiogiai antstoliui ir prašyti skirti ekspertizę areštuoto daikto vertei nustatyti. Apeliantė nurodo, kad antstolio 2012-05-22 patvarkymą apie turto įkainavimą ir 2012-06-11 pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių gavo tik 2012-07-23, todėl neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainavimo ar sustabdyti varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą aplinkybę vertina kritiškai, 2012-04-25, 2012-05-22 antstolio patvarkymai buvo siųsti ieškovės J. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei ieškovė J. J., nei trečiasis asmuo N. J. į pranešimus neatsiliepė. CPK 604 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, kuriame numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad antstolis procesinius dokumentus, tarp jų ir 2012-04-25 patvarkymą Nr. S-26576, ieškovei siuntė tinkamu adresu, todėl skolininkei minėtas patvarkymas laikomas įteiktu tinkamai.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296 esančio 2012-07-24 varžytynių protokolo matyti, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (nebuvo potencialių pirkėjų susidomėjimo). Turto pardavimo iš varžytynių metu buto pradinė pardavimo kaina buvo 92 800 Lt, tačiau net ir tokia nustatyta parduodamo turto vertė nesudomino potencialių pirkėjų, todėl abejotina ieškovės argumentu, kad ji turėjo pirkėjų, kurie buvo pasiruošę nupirkti butą už didesnę kainą nei butas buvo įvertintas.
Sprendžiant dėl to, ar turtas buvo tinkamai antstolio įvertintas ir kainos skirtumas yra esminis pasakytina, kad 2012-04-13 turto vertinimo ataskaitoje Nr. L12/016 LCH NT nustatyta nekilnojamojo turto kaina yra artima nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomai to paties turto vidutinei rinkos vertei, nustatytai 2011-03-18. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Vestus“ turto vertinimo ataskaitą, kuri buvo atlikta 2010-10-28, tačiau ji neįrodo buto vertės aktualiu momentu, kadangi nustatyta ginčo buto rinkos vertė fiksuota ankstesne data. Nustačius faktinę turto vertę, vadovaujantis CPK 718 straipsnio nuostatomis, turto vertė mažinama 20 procentų, todėl atsiranda skirtumas tarp nustatytos nekilnojamojo turto rinkos ir parduodamo turto vertės. Nustatyta turto vertinimo procedūra yra privaloma antstoliui, organizuojančiam varžytynes. Konstatuotina, kad pradinė pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatyta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, turtas po pirmųjų varžytynių perduotas išieškotojui už 92 800 Lt kainą, kuri yra 20 procentų mažesnė, negu byloje nustatyta šio turto rinkos vertė pardavimo dieną – 116 000 Lt. Ieškovės nurodomas kainos skirtumas (15 proc. lyginant 136 000 Lt ir 116 000 Lt) nepripažintinas iš esmės mažesniu ir spręsti, kad ieškovės butas buvo parduotas pernelyg žema kaina ir taip buvo pažeistos jos teisės, nėra pagrindo.
Apeliantė taip pat mano, kad palikus galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2014, ieškovės skola atsakovui bus ne 135 818,80 Lt, o tik 85 580 Lt, todėl turto vertės skirtumą – 20 000 Lt, teismas nepagrįstai vertino kaip neesminį. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-234-524/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės J. J. ieškinys atsakovui J. J. Š. dėl skolos sumažinimo, ir pripažinta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartimi J. J. Š. iš N. J. bei J. J. priteistų delspinigių suma sudaro 5 568 Lt, paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė. Tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, nedaro negaliojančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutarties už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o bendros skolos sumažinimas neturi įtakos turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumui.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pensininkė, jos turtinė padėtis sunki, o paskola, kurios grąžinimą ji užtikrino įkeisdama nekilnojamąjį turtą, buvo skirta sūnui N. J. Tačiau nurodytos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu ir neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kaip nepanaikinančios ieškovės pareigos atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.