- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- II-598-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00753-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui H. H. ir jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,
Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyriaus atstovams G. R., V. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.10-ANR_N-9045-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.10-ANR_N-9045-2022 (toliau – skundžiamas nutarimas) H. H. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1100 Eur dydžio bauda, už tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., 21.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu H. H. teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.10-ANR_N-9045-2022. Jo teigimu, institucija neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei faktines bylos aplinkybes, jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Policijos institucijos priimtame skundžiamame nutarime minimi faktai, neva įrodantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pažeidimo, susijusio su eismo įvykio sukėlimu bei pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, faktą, yra pagrįsti neobjektyviomis ir įrodymais neparemtomis prielaidomis, kurios kelia abejones dėl asmens kaltės, todėl nurodyti įrodymai yra nepakankami, neobjektyvus, neišsamūs ir nėra teisėti, leistini ir patikimi įrodymai.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad tenkinti H. H. skundą faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-9045-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog H. H. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Apžiūrėjus automobilį ,,BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadintas šio automobilio veidrodis. Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose. Akivaizdu, kad automobilis ,,BMW“ kabino ,,Nissan“. Tai patvirtino ir liudytojo parodymai. Vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, padarytos žalos mastą. Todėl remdamasis nustatytu, Institucija laiko, jog automobilio ,,Nissan“ apgadinimo H. H. negalėjo nepastebėti ir nesuprasti. H. H. kaip vairuotojas, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju H. H. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu.
Posėdžio metu skundą padavęs asmuo H. H. nurodė, kad jis smūgio nepajautė. Atstumas nebuvo paliktas, automobilis stovėjo netinkamoje vietoje, nebuvo išlaikytas atstumas. Gale sėdėjo dvi moterys, grojo muzika. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad užlenktas veidrodėlis. Jis išlipo ir atlenkė veidrodėlį. Automobilio neapžiūrinėjo, tik pataisė veidrodėlį prie ,,Nissan“ automobilio. Salone sėdėję žmonės irgi nieko nepajautė. Į (duomenys neskelbtini) vyko pasitikti draugo. Ant automobilio naujų pažeidimų nepastebėjo. Automobilio vairas kairėje pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas G. R. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti institucijos priimtą nutarimą. Procesas išlaikytas, įrodymai surinkti, nuotraukos yra, apklausti liudytojai. Pareiškėjas pats nesidomi bylos baigtimi, jam buvo žinoma, kad jis kviečiamas, visa informacija pateikta. Protokolo surašymo metu vertėjas nebuvo užtikrintas, matyt pareigūnas įsitikino, kad nereikia.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas V. B. nurodė, kad buvo remtasi liudytojo M. S. parodymais, būtent jis pranešė apie įvykį. Nustačius transporto priemonės savininką, pastarasis neginčijo, kad toje vietoje buvo. Palaiko nutarimą. Automobilis ,,Nissan“ buvo suremontuotas, o pareiškėjo automobilis nebuvo pateiktas, nes sugedęs. Pagal automobilių matavimus pažeidimai atitinka. Pareigūnai nuvyko apžiūrėti ,,BMV“ automobilio, nuotraukos buvo padarytos. Tik nebuvo realaus automobilių sugretinimo. Nes tai nukentėjusiojo reprezentacinis automobilis, jis rodomas žmonėms. Nustačius įvykio kaltininką, automobilis buvo iš karto suremontuotas. Yra apžiūros aktas, kur nurodyta, kad apgadintas sparnas, galinės durelės ir pažeista plėvelė. Sąmatoje yra nurodyta kokie darbai įvykdyti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad buvo apgadintas jo automobilis. Datos nepamena, tai galėjo būti 2021 m. rugsėjo 14 d. Vakare buvo namuose, atėjo kaimynas ir pasakė, kad automobilis apgadintas asmens, kuris pasišalino. Kaimynas buvo lauke ir matė, kad pravažiuojantis automobilis kliudė jo automobilį, vairuotojas išlipo, pasitaisė automobilio veidrodėlį, sėdo ir išvažiavo. Kaimynas iškvietė policiją, pareigūnai apklausė liudytojus, surašė protokolą, fotografavo. Jis su pažeidėju nebendravo. Viską liudijo kaimynas. Jis turi ,,Kasko“ draudimą, žala jam atlyginta. Kaimynas išsikraustė, jis minėjo, kad į nepažįstamus numerius neatsakinėja.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Tiria eismo įvykius, pasitraukimus, sužalotus asmenis.
Teismas posėdžio metu liudytojai parodė surašytą paaiškinimą (b.l.31). Liudytoja paaiškino, jog paaiškinimą rašė apklausiamas asmuo ir perdavė jai. Jis buvo atvykęs į kelių policiją, jie pas liudytojus nevyksta, tik pas kaltininkus. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis pasirašęs dėl melagingų parodymų davimo administracinių nusižengimų byloje. Ji tik pasirašė, kad priėmė. Pareigūnų tarnybiniame pareiškime nurodyti valstybiniai numeriai. Kai jis (liudytojas) atvyko nelabai tiksliai žinojo valstybinių numerių, sakė kad tikslius numerius pasakė kai kvietė. Kai kvietė jis viską pasakė, numerius nurodė tiksliai. M. S. ji matė, jį išsikvietė telefonu. Ji priėmė paaiškinimus, rinko įrodymus. Kas yra bylos medžiagoje, tas ir surinkta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
H. H. skunde vienas iš argumentų panaikinti skundžiamą nutarimą, grindžiamas tuo, kad policijos pareigūnai pažeidimo faktus grindė neobjektyviomis ir įrodymais neparemtomis prielaidomis, kurios kelia abejones dėl jo kaltės, todėl nurodyti įrodymai yra nepakankami, neobjektyvus, neišsamūs ir nėra teisėti, leistini ir patikimi.
H. H. skundžiamas nutarimas surašytas dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 14 d., 21.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, be kita ko, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodyta, kad H. H. nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nors institucija savo atsiliepime nurodo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog H. H. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET, tačiau lieka neaišku kokiais įrodymais remiantis padaryta tokia išvada.
Pažymėtina, kad automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fotolentelėje pateiktose nuotraukose matyti kitoks aukščio matavimo prietaisas, negu buvo matuojamas ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis. Dėl skirtingų aukščio matavimo prietaisų nėra galimybės sugretinti ir palyginti nuotraukas bei padaryti išvadą dėl aukščio atitikimų. Pažymėtina ir tai, kad automobilių apžiūra vyko beveik po 6 mėnesių nuo pažeidimo padarymo, policijos pareigūnai pažeidimo nagrinėjimo metu neatliko automobilių sugretinimo.
Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, kad institucija ne visiškai ištyrė pažeidimo padarymo aplinkybes. M. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiškinime nurodė, kad pažeidėją, kuris apgadino jo ,,Nissan“ automobilį, nurodė jo kaimynas. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. paaiškinime nurodyti keli valstybiniai numeriai, iš kurių vienas yra išbrauktas, nenurodant paaiškinime, kodėl tai buvo padaryta. Jo kaimyno M. S. paaiškinime nenurodyti jokie automobilio ,,BMW“ valstybiniai numeriai. Teismo posėdžio metu tyrėja D. B. nurodė, kad galimo pažeidėjo valstybiniai numeriai buvo nurodyti pareigūnų tarnybiniame pareiškime, to pakako, nes atvykęs į apklausą liudytojas nebeprisiminė valstybinių numerių, ir teigė, kad tikslius numerius pasakė policijos pareigūnams.
Teisminio nagrinėjimo metu, teismui išnaudojus visas galimybes apklausti vieną iš svarbiausių liudytojų, M. S. ir taip pašalinti abejones, apklausti šio liudytojo nepavyko, jo nesuradus ir policijos pareigūnams neatvesdinus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas H. H. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina.
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už, be kita ko, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Kadangi pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. automobilį vairavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 m. rugsėjo 14 d., jo vairuotas automobilis nutarime nurodytu metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nepateikė, be to nuobaudos dydžio – 70 Eur – neginčijo, todėl šioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9045-2022 dalyje dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.