Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-679-771/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-05
Bylos Nr.
1-679-771/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01758-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-679-771/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01758-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Dalei Kalašinskienei, Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Aldonai Jaugelienei, Inetai Žilinskienei,nukentėjusiajai D. M.,kaltinamajam R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2018 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine bausme 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas; 2) 2018 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją keičiant į areštą, ir galutinė subendrinta bausmė skirta 90 parų areštas, paskirtą bausmę atliekant areštinėje. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę D. M., o būtent: 2022 m. sausio 14 d., apie 19:00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankos delnais ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajai D. M. į veido sritį, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant žemės bei galvą trenkėsi į fotelio galą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - galvos poodinę kraujosruvą.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino bei parodė, kad D. M. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena vienerius metus. 2022m. sausio 14 d. nuomavusi butą (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, apie 19.30 val., susiruošė važiuoti pas darbdavį pasiimti avansą. Paprašė D. M., kad pastaroji surastų kelio įtvarą, nes skauda kelią. Ji ieškojo, bet nerado. Supyko, nes teko ilgai laukti, gatvėje jo laukė atvažiavęs taksi automobilis. To pasėkoje jie apsižodžiavo ir jis išvažiavo pas darbdavį. Grįžęs už 15 minučių, D. namuose jau nerado. D. buvo išėjusi pas kaimyną, kuris gyvena tame pačiame name, kitame gale. Netrukus per sieną, būdama kitame bute, D. paklausė ką jis padarė, kodėl pabėgo. Pokalbio metu D. liepė ją palikti ramybėje. Jis nuėjo į kambarį miegoti. Už 20-30 min. pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai informavo, kad atvažiavo dėl smurto jo šeimoje, t.y. dėl jo smurto prieš nukentėjusiąją. Po to jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis nukentėjusiosios nemušė, nebuvo pastūmęs.

Pagarsinus kaltinamo R. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-125) kaltinamasis R. S. parodė, kad tyrėja pasakė, kad yra parašytas pareiškimas, yra visi įrodymai, nesigink ir greičiau baigiam tą bylą. Jis pasakė, kad gerai bei pasirašė dokumentą. Neturėjo jokių pastabų. Parašė surašyta teisingai. Padarė tai todėl. Nes norėjo, kad būtų greičiau paleistas. Šiuo metu dirba pas ūkininką. Ant nukentėjusiosios atsiradusi kraujosruva prie ausies atsirado susitrenkus galvą į staktą.

Nukentėjusioji D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. 2022 m. sausio 14 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek ji, tiek kaltinamasis buvo apsvaigę. Dienos metu ji susipyko su kaltinamuoju dėl neišplautų indų. Konfliktas baigėsi apsižodžiavimu. Kaltinamasis išvažiavo pas darbdavį pinigų. Ji supyko ir išėjo pas kaimyną, gyvenantį tame pačiame name, tik kitame namo gale. Po t ji iškvietė policiją, kuriems pranešė, kad ją kaltinamasis sumušė. Policija atvažiavo pas kaimynus. Atvažiavo gal keturi policijos pareigūnai. Jiems pasakė, kad susikonfliktavo su kaltinamuoju. Policijos pareigūnams pranešė, kad prieš ją smurtavo R. S.. Vėliau, už 20 min. atvažiavo tyrėja. Tyrėjai taipogi pranešė, kad R. S. prieš ją smurtavo, smogė per veidą. Nepamena ar sakė, kad buvo griuvusi. Policijos pareigūnai neapžiūrėjo jos kūno. Byloje esanti nuotrauka yra jos. Nepamena ar buvo pridėta liniuotė. Nebuvo sužalojimų. Kaltinamasis į namus grįžo už 15-20 min. Už kelių minučių vėl atvažiavo policijos pareigūnai. Išties kaltinamasis prieš ją nesmurtavo. Galvą susitrenkė išvakarėse malkinėje. Kaltinamasis jos nestūmė, per veidą nesmogė. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl sužalojimo sakė netiesa. Buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Teismas turi tikėti dabar jos duotais parodymais. Melavo ikiteisminio tyrimo. Supranta gręsiančią atsakomybę už tai. Labai gerai prisimena, kad iš pradžių tylėjo, o jos klausė apie įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnei sakė, kad ją pastūmė, kad susitrenkė galvą į fotelį, kuris buvo odinis. Sakė tyrėjai, kad nuo kaltinamojo pastūmimo atsirado guzas galvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. nuo ryto kartu su kaltinamuoju namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19⁰⁰ val. tarp jų dėl įvairių buitinių dalykų kambaryje kilo konfliktas. R. jai priekaištavo dėl netvarkos namuose, dėl to, kad ji nedirba. R. ruošėsi išvykti pas darbdavį pasiimti avanso. Jis prašė surasti kelio įtvarą. Ji atsisakė ieškoti, todėl R. labai supyko ir pradėjo mėtyti daiktus, nuvertė spintą. Spintą jis nuvertė gal ir netyčia, nes, norėdamas kažką pasiimti, buvo palipęs ant spintos lentynos. Po to R. priėjo prie jos ir iš pykčio rankos delnais sudavė jai į veido sritį ne mažiau kaip 7 kartus bei ją pastūmė. Ji nukrito ant žemės bei trenkėsi galva į fotelio galą. Atsirado gumbas. Ji patyrė fizinį skausmą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. R. išvažiavo taksi automobiliu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji paaiškino policijos pareigūnams įvykio aplinkybes. Pareigūnai jos parodymų neužrašė. Namuose neradę R., pareigūnai išvyko. Prieš išvažiuodami policijos pareigūnai pasakė, kad juos informuotų, kai grįš partneris. Po 15 minučių namo grįžo R.. Tuo metu ji buvo išėjusi pas kaimyną K., nes bijojo, kad grįžęs R. gali vėl smurtauti. Jos ir K. santykiai taip pat artimi, todėl išėjo pas jį. Būdama pas K., ji girdėjo kaip R. per sieną paklausė kodėl ji išėjo. Ji liepė palikti ją ramybėje. Po to R. nuėjo į prieangį ir grasino ją nužudyti, sukapoti kirviu ir įmesti į šulinį. Ji antrą kartą paskambino pagalbos telefonu 112 ir nurodė, kad R. jai grasino. (t. b.l. 66-70).

Liudytoja A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Pirmą nukentėjusiosios apklausą atliko kita tyrėja. Ji darė papildomą nukentėjusiosios apklausą. Nukentėjusioji pasakojo, kad ją sumušė sugyventinis, išvartė daiktus, liepė ieškoti kažkokio tvarsčio, bet nerado. Tada iš rankos sudavė jai į veidą, po to pastūmė ir ji griuvo. Nukentėjusioji pati pasakojo įvykio aplinkybes. Jei kas būdavo neaišku, jos paklausdavo, bet ji laisvai viską pasakojo. Aplinkybes pati nukentėjusioji pasakojo, neabejojo savo parodymais. Nukentėjusioji gera valia davė parodymus. Neatsimena, ar pokalbio metu buvo kalba apie jos nuvykimą pas ekspertus. Ji sutiko vykti pas ekspertus. Neatsimena, ar po ekspertų pateiktos išvados dar reikėjo tikslinti aplinkybes. Kiek pamena, nukentėjusiosios galvoje buvo gumbas. Apklausos metu jos neapžiūrinėjo, bet ji pasakė, kad jai skaudėjo. Neatsimena, ar ji rodė savo sužalojimus. Jai nekilo abejonių, kad nukentėjusioji sako netiesą ir duoda neteisingus parodymus. Su kaltinamuoju teko bendrauti. Apklausinėjo jį tris kartus. Pirmą kartą jis kaltės nepripažino, antrą kartą kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nesudavė tiek smūgių, nes ten buvo nurodyta ne mažiau 10 smūgių. Kaltinamasis sakė, kad galėjo suduoti 7 ar 8 smūgius. Po to kaltinamasis dingo, jie paskelbė jo paiešką. Suradus kaltinamąjį, tikslino įtarimą, tada jis pripažino savo kaltę. Įtariamasis elgėsi labai gražiai, labai ramiai, su viskuo sutiko. Jai nekilo abejonių dėl jo parodymų patikimumo, objektyvumo. Dažniausiai po apklausos, parodymus skaito pati. Būna parašyta ,,Protokolas man perskaitytas, iš mano žodžių surašyta teisingai“. Jei būna daromos kažkokios pastabos ar papildymai, įrašo. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, taip pat buvo įspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus. Jos darbe būna, kad nukentėjusiosios atsisako duoti parodymus, tada taip ir užrašo.

Liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022-01-14 gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Nukentėjusioji buvo jo sugyventinė. Kaltinamasis gyveno tame pačiame name. Namas dviejų galų, atskiri įėjimai. Nebepamena tų įvykių. Dažnai būdavo ginčai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji sausio 14 d. buvo užėjusi pas jį trumpam. Nepamena ar tą dieną tarp jų buvo konfliktas. Nepamena ko ji užėjo, gal cigarečių paprašyti. Iš proceso dalyvių niekas neprašė jo neduoti parodymų, ar meluoti. Apklaustas buvo 2022 m. kovo 1 d., tada gal ir prisiminė aplinkybes. Dabar nepamena. Nukentėjusioji pasakojo, kad tą dieną buvo susipykę su kaltinamuoju, susistumdė. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją stumdė. Policija buvo atvykusi, nukentėjusioji iškvietė policiją. Nežino, kokiu telefonu iškvietę, gal savo telefonu. Nepamena, ką sakė policijai. Policijos pareigūnams nukentėjusioji pasakojo, kad buvo susipykę. Policijos pareigūnai, kai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, liepė eiti pas ekspertus. Turbūt sakė tyrėjai apie smūgius į galvą, nepamena. Įbrėžimo ant nukentėjusiosios galvos nematė. Nukentėjusioji pati parodė jį, paaiškino, kad yra įbrėžta, kai ėjo pas ekspertus. Nukentėjusioji prašė, kad palydėtų. Nepamena ar kaltinamasis buvo namuose. Kai pas jį buvo D., R. koliojo D.. Turbūt buvo grasinimai kaltinamojo nukentėjusiajai, nepamena. Policijai neskambino, D. liepė skambinti. Tą dieną buvo išgėręs.

Pagarsinus liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 103-104), liudytojas K. S. parodė, kad girdėjo savo duotus parodymus. Tada viską geriau atsiminė. Viską teisingai nurodė. Turbūt jam pasakojo nukentėjusioji, kad kaltinamasis jai sudavė smūgius į galvą ir mušė. Perskaitė protokolą ir pasirašė. Jokių papildymų neturėjo, teisingai viskas buvo surašyta.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

2022-01-14 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 14-19).

2022-03-03 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, pagal pirmą iškvietimą, kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: peržiūrėjus „Body“ kamera filmuotą vaizdo įrašą, matosi, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini). Čia kieme juos pasitinka moteris ir vyras. Moteris tai kaip yra žinoma yra D. M., o vyras tai K. S.. Policijos pareigūnai įėję į kiemą pasisveikina, vyriškis jiems atsako atgal t. y. pasisveikindamas. Tada D. M. pakviečia policijos pareigūnus, kad jie eitų, nes ji nori parodyti kaip viskas išversta. Tada policijos pareigūnas paklausia pro kur eiti. Girdisi kaip K. S. sako, kad čia, o D. M. sako, kad pro kitą pusę. Policijos pareigūnas paprašo atidaryti vartus. Policijos pareigūnai ir D. M. įeina į namą ir policijos pareigūnas jos klausia, ar jie gyvena tame pačiame name. D. M. atsako, kad taip. Tik įėjus policijos pareigūnams D. M. pradeda rodyti ir sakyti, kad viskas išvartyta, viskas išdaužyta. Tada policijos pareigūnas D. M. klausia kur jos vyras yra. D. M. atsako, kad yra išvažiavęs pas šefą pinigų ir turėtų greitai grįžti su taksu ar su kuom ji nežino. Tada policijos pareigūnas paprašo D. M., kad ji paieškotų savo dokumento. D. M. sako, kad savo ji turi kišenėje. Policijos pareigūnas D. M. klausia dėl ko jie čia susipyko, kad buvo. D. M. sako, kad čia jo tokia savybė, kad daužyti visą laiką ir žeminti bobas visas. Policijos pareigūnas klausia ar jis čia namus išdaužė. D. M. atsako, kad taip. Policijos pareigūnas klausia tai nei iš šio nei iš to. D. M. atsako, kad taip, nei iš šio, nei iš to ir dar pati gavo gerai į sprandą ir jeigu ji tyroj nebus su fanarais, tai bus labai gerai. Policijos pareigūnas sako tai, kad nieko nėra. Girdisi kaip policijos pareigūnas K. S. pasako, kad jis gali eiti namo. K. S. atsisveikina ir nori išeiti. Tada policijos pareigūnas K. S. padėkoja už pilietiškumą, kad pasiėmė kaimynę ir paklausia, kad gal kaimynę t. y. D. M. priims per naktį. Tuo metu D. M. sako, kad priims, priims ir sako, kad po to išvažiuos į (duomenys neskelbtini) pas seserį, į (duomenys neskelbtini) rajoną. Policijos pareigūnas klausia ar D. M. turi kokių pretenzijų policijai. D. M. atsako, kad policijai gink dieve pretenzijų neturi. Tada policijos pareigūnas paprašo D. M. telefono numerio. D. M. sako, kad turi, bet nežino numerio. Tada policijos pareigūnas D. M. paklausia vyro vardo. D. M. atsako, kad sugyventinis R., o kai policijos pareigūnas paklausia jo pavardės, ji atsako, kad S.. Po to policijos pareigūnas paklausia kada S. gimęs D. M. atsako, kad jam dabar (duomenys neskelbtini). Tada policijos pareigūnas D. M. paklausia ar ji žino jo telefono numerio. D. M. atsako, kad nežino. Policijos pareigūnas klausia, tai gal jis čia remontui ruošiasi. D. M. atsako, kad kurgi ne, viskas buvo sutvarkyta, sustatyta, gražiai sutvarkyta. Policijos pareigūnas paklausia D. M. ar jis išgėręs. D. M. atsako, kad taip. Tada policijos pareigūnas paklausia ar ji išgėrusi, D. M. atsako, kad taip. Po to policijos pareigūnas paklausia ar seniau yra mušęsis. D. M. atsako, kad yra. Policijos pareigūnai klausia ar tyrimas buvo, ar buvo policija kviesta, ar yra vaikų. Policijos pareigūnas dar paklausia ar D. M. reikia medikų. D. M. atsako, kad medikų reikia, kad nuo nervų suleistų. Policijos pareigūnas pasako, kad niekas girtai neleis vaistų nuo nervų. D. M. vis kartoja, kad ją drebina nuo nervų, tačiau policijos pareigūnas pakartoja, kad niekas neblaiviai jokių raminančių neleis ir medikai tuo atvejų nepadės. Po to D. M. paprašo policijos pareigūnų, kad jie padėtų jai skalbimo mašiną į kitą galą nunešti. Policijos pareigūnai nueina pažiūrėti kur ta skalbimo mašina. D. M. parodo skalbimo mašiną ir sako, kad čia jos yra, bei nori ją išsinešti, tačiau policijos pareigūnai jai pasako, kad rytoj išsineš. Tuo tarpu D. M. pasako, kad jis sudaužys ir viską laidys ir jie nežino kas bus, t. y. nebebus čia langų, nei durų nieko nebebus, nes jie nežino jo charakterio. Po to policijos pareigūnai D. M. paklausia ką dar padaryti ir pasisiūlo grindis išplauti. D. M. atsako, kad nereikia ir padeda D. M. išsinešti skalbimo mašiną. Vienas iš policijos pareigūnų paklausia kam policiją kvietėte, tačiau ką tiksliai atsako D. M. nelabai girdisi. Po to policijos pareigūnai kalbasi su D. M. ir klausia, ar šaldytuvo nenešim. D. M. atsako, kad jūs geri vyrai, o jis ją nori papjauti ir jis yra labai agresyvus. Po to D. M. padėkoja policijos pareigūnams ir tuo įrašas buvo baigtas (1 t., b. l. 30-32);

2022-03-15 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašų, darytų policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą, pagal antrą iškvietimą, kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: peržiūrėjus "Body" kamera filmuotą vaizdo įrašą nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Prie minėtojo namo policijos pareigūnus pasitinka moteris, kuri, kaip yra žinoma yra D. M., ir ji kalbasi su vienu iš policijos pareigūnu. D. M. policijos pareigūnui sako, kad jis dabar užsirakino. Policijos pareigūnas sako, kad ko jūs dabar norite, jei kaimynas jums leido būti ten, tai ir būkit ten. Tada D. M. policijos pareigūno klausia, tai jai neiti ten? Po to dar D. M. dar kažką paklausia policijos pareigūno, tačiau nelabai galima suprasti ką. Policijos pareigūnas sako, tai jeigu jis parėjo ir užsidarė, tai jis girtas yra. D. M. sako, kad girtas, girtas, pilnumoje. Toliau D. M. sako, kad ji bijo, nes tą namą ji nuomoja, kaip ir kaimynas nuomojasi taip pat. Po to ką sako D. M. nelabai girdisi. Po to policijos pareigūnas D. M. sako, kad šį vakarą jai reikėtų pas kaimyną pabūti, o D. M. atsako, kad rytoj ji išvažiuoja. Policijos pareigūnas klausia, ar čia sugyventinis jos ir, ar kartu gyvena. Kadangi lauke didelis vėjas, dėl jo negirdėti ką atsako D. M.. Policijos pareigūnas prieina prie durų ir beldžiasi. Vyriškas balsas iš vidaus paklausia kas. Policijos pareigūnas pasako, kad policiją ir liepia atidaryti duris. Duris atidaro vyriškis, kuris kaip yra žinoma yra R. S.. Įėjęs policijos pareigūnas paklausia, kas čia dabar nutikę yra? R. S. atsako, kad pabėgo jo sugyventinė. Tada policijos pareigūnas klausia kodėl jis ją skriaudžia? R. S. sako, kad jos neskriaudžia. Policijos pareigūnas sako, kad ji skundėsi, sakė, kad jis triukšmauja, agresyvus yra, su kirviu gąsdina. R. S. prideda ranką prie krūtinės ir sako, kad baikit. Policijos pareigūnas pastebi padėtą kirvį ir sako, kad kirvukas paruošas, o R. S. atsako, kad čia yra malkom skaldyti. Policijos pareigūnas pakomentuoja, kad supranta jog malkom. Kambaryje matosi nuversta spinta ir kai policijos pareigūnas paklausia, kodėl ta spinta nuversta, R. S. atsako, kad netyčia, ieškojo savo šmutkių. Policijos pareigūnas sako, kad meluoja, tačiau R. S. atsako, kad nemeluoja. Tada policijos pareigūnas paprašo R. S. pateikti savo dokumentą. R. S. nueina pasiimti savo dokumento ir pateikia jį policijos pareigūnui. Tuo tarpu policijos pareigūnas klausia R. S. - ką su juo daryti, o jis atsako, kad nieko. Kai R. S. policijos pareigūnui duoda savo asmens dokumentą jo rankos dreba. Policijos pareigūnas paklausia, ko jis taip jaudinasi ir, ar turi problemų su policija. R. S. sako, kad neturi. R. S. dar pasako, kad jis mišką pjauna, ir vėl rodo savo drebančias rankas, bei sako, kad pažiūrėkit. Policijos pareigūnas apžiūri R. S. kortelę ir klausia, ar ji nauja. R. S. atsako, kad nauja, išsiėmė naują, nes buvo pametęs piniginę. Po to policijos pareigūnas sako R. S., kad klauso jo situacijos kaip buvo. Ką tiksliai sako R. S. nelabai galima girdėti. Be to matosi, kad R. S. yra neblaivus, nes jo judesiai yra nekoordinuoti, kalba nerišli. Policijos pareigūnas klausia R. S. telefono numerio. R. S. sako, kad n*** pasikarsiu. Policijos pareigūnas klausia dėl ko. R. S. atsako, kad dėl jos. Tada policijos pareigūnas sako, o dėl ko, R. S. atsako - kodėl taip daro. Tada policijos pareigūnas R. S. sako, kad, ar žinai jog už tokius žodžius greitąją kviesim tuojau pačiam. R. S. atsako, kad nereikia, nereikia. Po to policijos pareigūnas klausia R. S., kad gal reikia medikų, kad apžiūrėtų, nes turi kažkokių minčių blogų. R. S. kažką neaiškiai sako, o policijos pareigūnas klausia, ar yra gulėjęs ligoninėje. Po to policijos pareigūnas vėl prašo pasakyti telefono numerį. R. S. pasako, kad jo telefonas išsikrovęs. Policijos pareigūnas vėl klausia, ar jis numerį atsimena. R. S. pasiima savo mobilaus ryšio telefoną, parodo jį policijos pareigūnui ir pasako, kad jis išsikrovęs. Policijos pareigūnas klausia R. S., ar jis nėra turėjęs problemų su nervais. R. S. sako, kad "n***" jis važiuos iš čia "n***". Policijos pareigūnas klausia jo, kur jis važiuos. R. S. pasako, kad išsinuomos, kad nematytų. Tada policijos pareigūnas klausia, ar jis nesutaria su kaimynais. R. S. sako, kad laksto iš vienos pusės į kitą pusę. Policijos pareigūnas klausia, kas ten gyvena. R. S. atsako, kad K. S.. Policijos pareigūnas klausia, ar vyras. R. S. atsako, kad ne, buvęs jos sugyventinis. Policijos pareigūnas kažką neaiškiai paklausia, o R. S. atsako, kad jis vienas gyvena. Policijos pareigūnas klausia, tai ji nueina pas vieną, po to pas kitą ir tipo su dviem vyrais gyvena, o po to skambina dėl vieno ir dėl kito. R. S. sako, kad jis išvažiavo pas savo šefą pinigų pasiimti už mišką, o D. M. paprašė pabūti, palaukti. Grįžo jos nebėra. Tada jis pašaukė D., o K. jam pasakęs, kad eik "n***", nes jis „mentus“ iškvies. R. S. pasakęs, kad kviestų. Policijos pareigūnas pakomentuoja, kad jie atseit taip gąsdina. Policijos pareigūnas sako, kad suprato ir, kad jis ramiai būtų, eitų miegoti, nekvailiotų. R. S. sako, tegul eina "n***" ir, kad jis kitą bobą parsives. Policijos pareigūnas pasako, kad tai aišku ir liepia ten nebeiti. Policijos pareigūnai išeina ir nueina pasikalbėti su D. M.. Tik įėję policijos pareigūnai klausia D. M. su kuo ji čia dabar yra. D. M. atsako, kad su vyru, buvusiu. Policijos pareigūnas D. M. klausia, ar čia jos buvęs sugyventinis. D. M. atsako, kad taip. Tada policijos pareigūnas D. M. klausia, ar čia ji pas vieną ir pas kitą pabūna. D. M. atsako, kad taip išeina. Policijos pareigūnas D. M. klausia su kuriuo ji šiandien pasiliks. D. M. parodo į kambarį, kuriame kaip žinoma yra K. S. ir pasako, kad su juo. Tada policijos pareigūnas sako, kad ji išvažiuotų jei jau nesutaria, o D. M. atsako, kad išvažiuos. Policijos pareigūnas D. M. klausia, kodėl ji pasiėmė telefono pakrovėją, o D. M. paklausia, ar jis daugiau nieko nesugalvojo. Policijos pareigūnas atsako, kad nesugalvojo, o D. M. pasako, kad tegul išsigydo galvą. Policijos pareigūnas paklausia D. M. telefono numerio, o ji nueina į kambarį, kuriame yra K. S. ir klausia jo koks yra jos telefono numeris. Girdisi kaip D. M. sako, kad ką ji žino, tai paimkit ir sužinokit dabar jos telefono numerį. D. M. atneša policijos pareigūnui ir kažką parodo, sakydama koks jos telefonas yra, o policijos pareigūnas paklausia D. M. koks jo telefono numeris yra, ar atmintinai nemoka. Policijos pareigūnas vėl klausia D. M., ar ji čia pasiliks. D. M. sako, kad akis jau mėlsta, šitaip ją sudaužė, akis jau mėlynuoja, rytoj bus mėlyna, kaip obuoliukas tinsta visa. Policijos pareigūnas kažką nesuprantamai pasako. D. M. sako, tai pamėls, nepergyvenkit, rytoj bus mėlyna, graži kaip obuolys, visi žandai kaista. Policijos pareigūnas klausia kada čia buvo? D. M. sako tai šiandien, spinta kai nuversta viskas. Policijos pareigūnas klausia, ar spinta nuversta. D. M. atsako - ar nematėt kambaryje spinta nuversta. Tada policijos pareigūnas klausia, kodėl ta spinta nuversta? D. M. sako, kad pats nuvartė viską, išdaužė juk, viską išdaužė, mane sudaužė, o pats išvažiavo pas šefą pasiimti pinigų, o dabar grįžo ir mandravoja ir pasakoja, kad ji kažką paėmė ir ką jis čia knisa protą ir koks jo pakrovėjas, net ten telefonas yra jos. Policijos pareigūnas klausia, kokiu būdu jis ją sudaužė? D. M. sako, kad jam užeina nei "za niehui". Policijos pareigūnas vėl klausia D. M., kokiu būdu ją sumušė, t. y. kaip? D. M. sako, kad iš delno, iš delno, toliau dar kažką nesuprantamai pasako. Policijos pareigūnas D. M. liepia nešaukti, nes ji pradeda šaukti ir liepia kalbėti su jais. D. M. sako, kad iš delno daužė. Policijos pareigūnas klausia prie ko čia tie paakiai jei iš delno daužė, sako, kad jis nesupranta ir kažkaip ji melagingai viską informuoja. D. M. sako, kad nemelagingai ir, kad jei nei pareiškimo rašo nei ką ir, kai jis tyroj bus mėlyna, atvažiuos į Purienus ir parašys pareiškimą. Dar D. M. sako, kad rytoj bus blaivi, tai atvažiuos ir parašys pareiškimą. Policijos pareigūnas klausia D. M., ar ji fizinį skausmą patyrė? D. M. atsako, kad taip šiandien patyrė, nes jai daktarai dar vaistų davė. Policijos pareigūnas vėl paklausia D. M., ar ji patyrė fizinį skausmą. D. M. atsako, kad taip. Tada policijos pareigūnas paklausia, nuo ko ji patyrė fizinį skausmą, t. y. nuo kokių veiksmų? D. M. sako, kad buvo greitoji, buvo policija. Policijos pareigūnas klausia dėl ko buvo, o D. M. atsako, kad ji parodė, kad jie nupaveikslavo, kad spinta nuverta ir pasakė, kad dar sykį kai grįš, kad ji praneštų ir jie atvažiuos ir, kad jie buvo penki žmonės su autobusiuku. Policijos pareigūnas klausia, iš kur čia tiek buvo žmonių. D. M. tvirtina, kad prieš pusę valandos buvo penki policijos pareigūnai. Toliau vyksta pokalbis tarp D. M. ir policijos pareigūno, kiek buvo atvykę prieš tai policijos pareigūnų. Po to policijos pareigūnas vėl klausia D. M., koks smurtas buvo jai padarytas ir, kad ji nieko konkrečiai nepaaiškina, kas ją mušė ir kaip mušė, kur mušė. Policijos pareigūnas papriekaištauja D. M., kad ji pasakoja apie nebūtus dalykus ir, kad penki policijos pareigūnai buvo atvažiavę. Toliau vėl vyksta pokalbis apie tai kiek policijos pareigūnų buvo prieš tai atvažiavę. Policijos pareigūnas klausia D. M. apie esmę, t. y., kas jai nutiko, o D. M. atsako, kad sudaužė. Policijos pareigūnas klausia, kaip sudaužė. Tada D. M. pakeltu balsu sako, kad ji aiškina jog iš delno. Policijos pareigūnas klausia, kur trenkė? D. M. atsako, kad į veidą. Policijos pareigūnas klausia, kiek kartų, o D. M. pasako, kad, ar jai skaičiuoti reikėjo? Policijos pareigūnas pakartoja klausimą kiek kartų, o D. M. sako, kad ji iš baimės jau drebėjo. Policijos pareigūnas primygtinai klausia kiek kartų. D, M. atsako, kad neskaičiavo. Policijos pareigūnas klausia, ar vieną, du kartus, o D. M. atsako, kad daugiau ir, ar jis juokauja vienas, du. Tada policijos pareigūnas klausia, ar penkis, o D. M. atsako, kad apie dešimt sykių. Policijos pareigūnas vėl paklausia D. M., į kurią pusę jis trenkė, o D. M. atsako, kad į abi puses. Policijos pareigūnas pakalusia, ar į abi puses po dešimt, o D. M. atsako, kad ne, iš viso dešimt kartų. Policijos pareigūnas dar pasitikslina, ar tik iš delno trenkė per žandus. D. M. pasako, kad taip. Policijos pareigūnas paklausia, ar dar ką darė. D. M. atsako, kad ne. Po to policijos pareigūnas klausia, kada čia viskas įvyko? D. M. atsako, kad prieš pusantros valandos, gal daugiau, t. y. dvi valandas. Policijos pareigūnas klausia, ar fizinį skausmą patyrė? D. M. atsako, kad buvo ir greitoji ir sako, kad pasižiūrėtų, ar ji durna, ar jie. Policijos pareigūnas vėl klausia, ar buvo greitoji. D. M. atsako, kad buvo. Tada policijos pareigūnas klausia, kodėl ji ne ligoninėje, o D. M. atsako, kad jei vaistų raminančių padavė. Policijos pareigūnas vėl kalusia, prie ko čia raminantys vaisai ir sumušimai ir, kad jis nieko nesupranta. D. M. sako, kad ji dabar yra užgėrusi ir jei kas bus blogai, kad rytoj kreipsis į daktarus. Policijos pareigūnas vėl klausia, jei yra smurtas, tai kokie sužalojimai. Tuo metu jaučiasi D. M. balse pasipiktinimas ir ji sako, kad būkit geri žmonės, kad ji stresuoja ir, kad jai vos ne depresija, o jie jai makaronus kabina. Policijos pareigūnas prašo D. M., kad ji dešimtbalėje sistemoje įvertintų kokį skausmą ji patyrė? D. M. atsako, kad dešimt ir, kad rytoj ji bus visa mėlyna. Po to D. M. dar pasako, kad, ar jai nusirengti, kiek ji mėlynių turi nuo jo. Policijos pareigūnas pasako, kad jis kalba dabar apie šiandien. D. M. vėl klausia, ar jai nusirengti nuogai. D. M. kelis kartus pakartoja, kad, ar jai nusirengti kiek ji mėlynių turi, o policijos pareigūnas sako, kad jis kalba apie šiandien. Po to D. M. sako, kad jie jie ją jau erzina. Policijos pareigūnai sako, kad jie neerzina ir, kad jiems reikia išsiaiškinti aplinkybes. Girdisi kaip K. S. sako, kad nusirenk parodyk save. Policijos pareigūnas tuo tarpu iš naujo pradeda klausinėti kelintą valandą viskas buvo. D. M. pasako, kad apie 19.00 val. viskas buvo. Po to alkotesterio pagalba patikrinamas D. M. neblaivumas. D. M. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Po to apžiūrimi D. M. sužalojimai, ji nufotografuojama. Po to policijos pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. Pačioje įvykio vietoje yra ir R. S., kuriam policijos pareigūnai liepia apsirengti, kadangi jis važiuos su jais, nes jis yra sulaikomas. R. S. sutinka važiuoti. Policijos pareigūnai paklausia R. S., ar yra buvę ikiteisminių tyrimų dėl smurto. R. S. atsako, kad ne. R. S. su policijos pareigūnais išeina. Užrakina namo duris. R. S. pasodinamas į tarnybinio automobilio galą. Policijos pareigūnas dar nueina pakalbėti su D. M.. Policijos pareigūnas klausia D. M., ar ji skambino į policiją. D. M. atsako, kad ne i, o jos kaimynas. Po to policijos pareigūnas klausia, ar buvo dar kažkada ikiteisminių tyrimų dėl smurto? D. M. atsakė, kad yra buvę, bet jie susitaikė. Policijos pareigūnas patikslina klausimą paklausdamas, ar buvo smurtų su tuo vyru kur veža. D. M. purtydama galvą pasako, kad ne. Po to policijos pareigūnas klausia šito vyro vardo, pavardės. D. M. atsako, kad K. S. gim. (duomenys neskelbtini). Po to policijos pareigūnas paklausia D. M. apie kirvį, t. y. ar jis buvo paėmęs kirvį ir, ar tik apie jį kalbėjo. D. M. atsako, kad tik kalbėjo, paėmęs į rankas nebuvo. Po to policijos pareigūnas klausia, ką jis sakė, sakydamas kad paimsiu kirvį ir .... D. M. pasakė, kad jis sakė, kad nukirsiu, į šulinį įmesiu. Tada policijos pareigūnas klausia D. M., gal jam su psichika yra negerai? D. M. atsakė, kad jis psichiatrinėje ligoninėje yra gulėjęs ir ne sykį. Dar D. M. sako, kad kai jis susinervuoja, tai velnias žino ką gali padaryti. Policijos pareigūnas dar paklausė, ar jis mušėsi su rankomis. D. M. atsakė, kad taip. Po to policijos pareigūnas klausia, kur ji gyvens. D. M. pasakė, kad dabar iki rytojaus tai čia, kol atvažiuos iš (duomenys neskelbtini) vaikai ir gyvens (duomenys neskelbtini), tačiau adreso tiksliai nežino. Po to ieško telefono numerio, tačiau neranda, o K. S. sako, kad jei reikės tegul skambina į jo telefono numerį. Po to policijos pareigūnas išeina (1 t., b. l. 45-50);

2022-01-14 pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su R. S. panaudotu fiziniu smurtu sugyventinės D. M. atžvilgiu. Įvykio vietoje D. M. nustatytas 1,73 promilių girtumas, R. S. nustatytas 1,50 promilių girtumas (1 t., b. l. 51-54);

2022-01-14 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusios D. M. kūno apžiūra, kurios metu akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 89-95);

2022-01-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 88/2022(04), kurioje nurodyta, kad D. M. padarytas sužalojimas: galvos poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas 7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 100).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpam jį susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Nors kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisme nepripažino, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei D. M., būtent: 2022 metais sausio 14 d. apie 19:00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankos delnais ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajai D. M. į veido sritį, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant žemės bei galvą trenkėsi į fotelio galą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - galvos poodinę kraujosruvą.

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kuri vyko 2022-01-15 (kitą dieną po įvykio), (1 t., b. l. 120-121) teigė, kad kaltės nepripažįsta. Su D. susipyko dėl buitinių nesutarimų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktui aprimus, išvažiavo pas darbdavį pasiimti avansą. Į namus grįžo maždaug po 15 minučių ir sugyventinės namuose neberado. D. buvo išėjusi pas kaimyną K. S., kuris gyvena tame pačiame name kur ir jie. Išgirdęs kalbant dalią ir K., išėjo į namo prieangį ir paklausė D. - ką ji padarė, t. y., kodėl išėjo iš jo ir nuėjo pas K.. Girdėjo kaip D. pradėjo šaukti. Uždarė duris ir nuėjo į kambarį. Dar D. pasakė, kad iškvies jam policiją, tačiau dėl ko ją norėjo iškviesti - nežino, nes jai nieko nepadarė, jos net pirštu nepalietė. Savo sugyventinei D. nesudavė nei vieno smūgio ir prieš ją tikrai nesmurtavo. 2022-07-17 vykusios papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 124-125) jis parodė, jog pripažįsta savo kaltę visiškai. Ankstesnėje savo apklausoje kaltu neprisipažino ir sakė, kad prieš savo sugyventinę nesmurtavo. Kodėl tada nepasakė, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, nežino. Konfliktas tarp jų tikrai buvo dėl įvairių buitinių reikalų. Tikrai rankos delnais sudavė sugyventinei į veido sritį, tačiau galėjo suduoti iki 8 kartų, nedaugiau. Išeidamas iš namų ją pastūmė ir ji nuvirto ant žemės. Ar ji kur trenkėsi, nežino. Gali būti, kad galėjo galvą kažkur susitrenkti. Daiktai buvo išmėtyti, juos išmėtė, kai ieškojo kelio įtvaro, o spintą nuvertė netyčia, kai buvo pasilipęs ant lentynos. 2022-03-16 įteikus kaltinamajam patikslintą pranešimą apie įtarimą (1 t., b. l. 134-135), jis nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Papildomos apklausos metu davė visus parodymus apie savo padarytą nusikaltimą. Pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su D. M. susitaikė ir šiuo metu gyvena kartu, o duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, jis savo kaltės vėl nepripažino visiškai. Nurodė, kad paprašė D. M. surasti kelio įtvarą. Ji ieškojo, bet jo nerado. Supyko dėl to, todėl apsižodžiavęs, išvažiavo pas darbdavį. Grįžęs už 15 minučių, D. namie nerado. D. nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena tame pačiame name tik kitame gale. Išėjęs į koridorių, pasakė D. „ką tu padarei, kodėl pabėgai“. Tada uždarė duris ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Atvažiavę policijos pareigūnai pasakė, kad atvažiavo dėl smurto, kad jis smurtavo prieš sugyventinę. Nesudavė ir nestūmė nukentėjusiosios. Sutinka, kad buvo susipykęs, bet jokio smurto nenaudojo, tik apsižodžiavo. Kaip matyti iš bylos duomenų R. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė skirtingus parodymus dėl savo kaltės, ją pripažindamas arba neigdamas. Tačiau teismo vertinimu jo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampančios, kaltinamasis teisme akivaizdžiai bandė švelninti savo padėtį, jo pozicija nenuosekli, todėl teismas tokius R. S. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios D. M. teisme duotus parodymus. Apklausiama teisme nukentėjusioji D. M. parodė, kad įvykio dieną, vartojo alkoholį. Abu su kaltinamuoju buvo apsvaigę. Susipyko dėl buities ir konfliktas baigėsi apsižodžiavimu. Kaltinamasis išvažiavo pas darbdavį pinigų. Ji supyko ir išėjo pas kaimyną, gyvenantį tame pačiame name, tik kitame namo gale. Supykusi iškvietė policiją ir pasakė, kad ją kaltinamasis sumušė. Atvažiavusiems policijos pareigūnams pasakė, kad įvyko konfliktas, parodė kambaryje esančią betvarkę. Policijos pareigūnai atvažiavo dėl smurto. Pasakė, kad prieš ją smurtavo R. S.. Jie jos neklausė. Paklausinėję, pasakė kad atvažiuos tyrėja. Atvažiavusiai tyrėjai pasakė, kad R. S. prieš ją smurtavo, sudavė per veidą. Dėl griuvimo nepamena ar sakė. Policijos pareigūnai jos kūno neapžiūrėjo. Neneigia, kad byloje esanti nuotrauka yra ne jos. Nepamena ar fotografuojant jai buvo pridėta liniuotė prie veido. Jokių sužalojimų nebuvo. Kaltinamasis prieš ją nesmurtavo. Nežino, kodėl nepakeitė parodymų, kodėl nepasakė, kad kaltinamasis prieš ją nesmurtavo. Kaltinamasis jos nepastūmė, pasodino ant fotelio. Per veidą nesudavė. Pasakė, kad sudavė apie 10 kartų, nes ant jo buvo labai supykusi. Buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Pripažįsta, kad melavo. Teismas turi tikėti dabar jos duotais parodymais. Supranta gręsiančią atsakomybę. Policijos pareigūnei sakė, kad ją pastūmė, kad susitrenkė galvą į fotelį, kuris buvo odinis, kad nuo pastūmimo atsirado guzas galvoje. Tačiau teismo nuomone tokie nukentėjusiosios duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu yra vertinami kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu, nes po įvykio ji su kaltinamuoju susitaikė ir gyvena kartu, todėl bando jam padėti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės prieštarauja ne tik jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, bet ir kitiems byloje nustatytiems duomenims, kurie kategoriškai paneigia teisme nukentėjusiosios pateiktą naują versiją.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu – 2022-01-15, kitą dieną po įvykio, nukentėjusioji D. M. parodė (1 t., b. l. 69), kad su R. susipyko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl įvairių buitinių reikalų. R. S. prašė, kad surastų jam kelio įtvarą. Ji atsisakė jo ieškoti, todėl jis labai supyko ir pradėjo namuose mėtyti visus daiktus, nuvertė spintą. Po to, iš pykčio, priėjęs prie jos, rankos delnais nemažiau kaip septynis kartus sudavė jai į veido sritį bei ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės bei galva trenkėsi į fotelio galą. Dėl tokio R. elgesio patyrė fizinį skausmą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino kas nutiko, tačiau jie neradę R. namuose, išvyko. Prieš išvažiuodami policijos pareigūnai jai pasakė, kad kai grįš sugyventinis, juos apie tai informuotų. Praėjus maždaug 15 minučių, R. sugrįžo į namus. Tuo metu ji jau buvo išėjusi pas savo kaimyną K.. Girdėjo, kaip R. išėjęs į namo prieangį, pradėjo jai grasinti sakydamas, kad nužudys ją, sukapos kirviu ir sumes į šulinį. Paskambino antrą kartą pagalbos telefonu 112. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kai jis smurtavo prieš ją, tai yra ne mažiau kaip septynis kartus rankos delnais suduodamas jai į veido sritį bei kai pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir galvą trenkėsi į fotelio galą. Po šio įvykio rimtesni sužalojimai nebuvo padaryti, tačiau nuo to, kad griūdama galvą trenkėsi į fotelio galą, galvoje atsirado gumbas. Analogiškas aplinkybes, t. y., kad sugyventinis ją sumušė (mušė rankomis bei pastūmė dėl ko ji krisdama trenkėsi galva į fotelio galą), nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksavo, kad konflikto metu sugyventinis R. S. pradėjo mėtyti namų apyvokos daiktus ir trenkė nukentėjusiajai iš delno per abu žandus apie dešimt kartų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš dešimties (1 t., b. l. 53). Nurodytos aplinkybės, leidžia teigti, jog nukentėjusiosios D. M. pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo nuosekli, ji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada (1 t., b. l. 100), kurioje neabejotinai patvirtinta, jog D. M. padarytas sužalojimas: galvos poodinė kraujosruva; sužalojimas gali būti padarytas 7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog D. M. galvos plaukuotoje dalyje pakaušio vidurio linijoje yra 0,8 cm skersmens violetinė poodinė kraujosruva. Pažymėtina, kad violetinės spalvos poodinės kraujosruvos būna iki trijų dienų, gelsvai –žalsvos spalvos, susidaro vėliau, nuo 3 iki 7 parų. Šie duomenys iš esmės tik patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nuoseklumą, kad įvykio metu ją sužalojo kaltinamasis R. S. ir paneigia nukentėjusios teisme nurodytą versiją, kad ji pati susižalojo dieną prieš įvykį, t. y. 2022-01-13. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji specialisto apžiūrėta buvo 2022-01-17, t. y. praėjus 3 dienoms po įvykio. Kaip jau buvo paminėta anksčiau violetinės spalvos kraujosruvos išlieka iki trijų dienų, o nuo 3 iki 7 dienų jos būna gelsvai-žalsvos spalvos, todėl specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas negalėjo atsirasti 2022-01-12, kaip teigia nukentėjusioji, nes jo spalva būtų buvusi kitokia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors specialisto išvadoje buvo nurodytas tik vienas sužalojimas, tačiau tiek iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 51-53), tiek iš kitų objektų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 30-31, 45-49) matyti, kad kaltinamasis sudavė jai delnu per abejus žandus, ir nors akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nebuvo, tačiau teismas negali paneigti nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad toks kaltinamojo elgesys jos atžvilgiu nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo. Byloje esantys kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti „Body“ kamerose esančių vaizdo įrašų apžiūra, taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ją konflikto metu sumušė sugyventinis R. S. (1 t., b. l. 30-31, 45-49).

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 22) matyti, jog liudytojas K. S., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, kad atėjusi kaimynė D. M., pasakė, kad prieš kelias minutes ją sumušė sugyventinis. Analogiškas aplinkybes liudytojas K. S. parodė ir teisme, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji dažnai konfliktuodavo. Nukentėjusioji pasakojo, kad tą dieną buvo susipykę su kaltinamuoju, susistumdė. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją stumdė. Policijos pareigūnams D. M. pasakojo, kad buvo susipykę su kaltinamuoju. Nukentėjusioji pati parodė sužalojimą galvoje, paaiškino, kad yra įbrėžta. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau atsiminė. Viską teisingai nurodė. Perskaitė protokolą ir pasirašė. Jokių papildymų neturėjo, jo duoti parodymai buvo surašyti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, taip pat nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 80-81), kad tarp D. ir R. įvyko žodinis konfliktas. D. atėjo pas jį ir prašė, kad priimtų ją pas save gyventi. Ji sakė, kad tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. smurtavo prieš ją, t. y., kad jis sudavė smūgius jai į galvą. Kai D. pasakė, kad R. prieš ją smurtavo, jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Liudytoja A. D. teisme parodė, kad dirba tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Darė papildomą nukentėjusiosios apklausą. Nukentėjusioji pasakojo, kad ją sumušė sugyventinis, išvartė daiktus, liepė ieškoti kažkokio tvarsčio, bet nerado. Tada iš rankos sudavė jai į veidą, po to pastūmė ir ji griuvo. Nukentėjusioji pati pasakojo įvykio aplinkybes. Jei kas būdavo neaišku, jos paklausdavo, bet ji laisvai viską pasakojo. Aplinkybes pati nukentėjusioji pasakojo, neabejojo savo parodymais. Nukentėjusioji gera valia davė parodymus. Kiek pamena, nukentėjusiosios galvoje buvo gumbas. Apklausos metu jos neapžiūrinėjo, bet ji pasakė, kad jai skaudėjo. Neatsimena, ar ji rodė savo sužalojimus. Jai nekilo abejonių, kad nukentėjusioji sako netiesą ir duoda neteisingus parodymus. Kaltinamąjį apklausinėjo tris kartus. Pirmą kartą jis kaltės nepripažino, antrą kartą kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nesudavė tiek smūgių, nes ten buvo nurodyta ne mažiau 10 smūgių. Įteikus kaltinamajam patikslintą įtarimą, jis pripažino savo kaltę. Su viskuo sutiko. Jai nekilo abejonių dėl jo parodymų patikimumo, objektyvumo. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, taip pat buvo įspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus. Šiuo atveju teismas, vertindamas D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jos parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu bei tikėti teisme nurodytomis aplinkybėmis, nes jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teismo išnagrinėti duomenys bei nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Ir nors įvykio metu nukentėjusiajai buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas, tačiau ji visą laiką, iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams ir kitą dieną apklausos metu, nurodė analogiškas aplinkybes, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis R. S..

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu išreikšta pozicija dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir tikėti teisme pateikta nauja versija. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs, esminėse detalėse dėl įvykių aplinkybių sutampantys. R. S. neigdamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, tik bando išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusioji duodama parodymus parodymus teisme bando jam padėti, nes po įvykio jie susitaikė it gyvena kartu, todėl jų tokia teisme pateikta pozicija vertintina kritiškai.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiąją, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą. Kvalifikuojamasis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš sugyventinę. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis R. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (2 t., b. l. 1-7; 9-11), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 181-200), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177-178). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir teismo nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, teisiamas jau trečią kartą, taip pat į tai, kad antrą kartą padarė nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu, ko pasėkoje buvo sutrikdyta asmens sveikata, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, o jos dydis, artimas maksimaliam straipsnyje numatytam arešto bausmės dydžiui (BK 49 str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-01-14 20.50 val. iki 2022-01-15 12.55 val. (1 t., b. l. 112, 114).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 153-156, 159-162).

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-01-14 20.50 val. iki 2022-01-15 12.55 val. (vieną parą) ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs vieną arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. prisistatymo į bausmės atlikimo vietą dienos arba jo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

R. S. arešto bausmę paskirti atlikti (duomenys neskelbtini).

R. S. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam R. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas