Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advima“ atstovo advokato V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-671-292/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 2, b. l. 2-6) prašė priteisti iš atsakovės 145 555 Lt pastatų defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, kaip pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, reiškė ieškinį atsakovei, pastatų komplekso statytojai, dėl pastatų bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo išlaidų (avansu) priteisimo, remdamasi Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarčių su komplekso patalpų savininkais pagrindu, nuostolius iš atsakovės prašydama priteisti, kaip iš butų pardavėjo ir pastatų komplekso statytojo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b.l. 95-96, t.2). Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji yra gyvenamųjų pastatų komplekso administratorius, vykdantis šio komplekso patalpų administravimo, eksploatavimo priežiūros ir kitų susijusių paslaugų teikimo veiklą. Atsakovė, sudariusi su butų savininkais pirkimo - pardavimo sutartis, įsipareigojo atsakyti už visus parduotų patalpų trūkumus. Iš statinio būklės nustatymo aktų teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl parduodamo daikto kokybės, todėl priteisė ieškovei pastatų defektų šalinimo išlaidas.

Atsakovė prieštaravimuose dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. preliminaraus sprendimo nurodė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei, kadangi ieškovė nėra ginčo pastatų komplekso administratorius, o namo gyventojai nesuteikė ieškovei teisės pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektu susijusius ieškinius, be to, nurodyti statinio trūkumai nėra pagrįsti įrodymais.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. galutiniu sprendimu (b. l. 122-123, t. 3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai priteisė iš atsakovės ieškovei 3 025 Lt ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl motyvų nebuvimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2012 m. gegužės 18 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 550 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 32 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas priteisti defektų šalinimo išlaidas yra kildinamas iš pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp pastatų komplekso patalpų pirkėjų ir atsakovės (pardavėjo) dėl parduoto daikto trūkumų. Teismo nuomone, reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumų turėtų pateikti pirkėjas, nebent tokią teisę jis būtų perleidęs reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje pateiktų Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų ieškovės su kai kurių patalpų savininkais, teismas nelaikė reikalavimo perleidimo sutartimis. Teismo nuomone, pačios sutartys nesuteikė ieškovei teisės kreiptis į teismą su reikalavimu dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo, todėl šių sutarčių pagrindu ieškovė neturi teisės dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, susidariusių dėl statybos defektų šalinimo, priteisimo iš atsakovės kaip pastatų komplekso statytojo, taip pat negali būti kildinamas iš ieškovės sudarytų sutarčių su komplekso patalpų savininkais pagrindu, nes Statybos įstatymas reglamentuoja santykius tarp užsakovo ir statytojo, kuris šiuo atveju sutampa, o ne tarp patalpų administratoriaus ir statytojo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, atsakovė negali remtis įstatymais ir kitais aktais, reglamentuojančiais savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus veiklą, nes ieškovę administruoti kompleksą paskyrė ne savivaldybė. Kadangi ginčo patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl pagal CK 4.84 straipsnį butų ir kitų savininkų administratorių turėtų paskirti savivaldybės vykdomoji institucija. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamo ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 64-68, t. 4) ieškovės atstovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė tokius motyvus:

1. Byloje neginčijama, kad ieškovė de facto administruoja ginčo gyvenamųjų pastatų kompleksą. Ieškovė nuo 2009 m. vykdo nurodyto komplekso patalpų administravimo, eksploatavimo, priežiūros ir kitų susijusių paslaugų teikimo veiklą sutarčių su minėto komplekso patalpų savininkais pagrindu. Tam, kad ieškovė būtų pripažinta tinkama ieškove šioje byloje, dėl jos paskyrimo administratoriumi yra būtinas oficialus savivaldybės sprendimas. Toks teismo požiūris ne tik diskriminuoja ieškovę, kaip administravimo paslaugų teikėją, bet, ir užkerta galimybes minėto gyvenamųjų pastatų komplekso butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti savo teises į statybų defektų pašalinimą;

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus įsteigta bendrija su tikslu perleisti jai ieškovo teises, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Dalis savininkų norėjo įstoti į bylą bendraieškiais, tačiau teismas jų prašymą atmetė, pripažindamas, kad administratorius juos atstovauja tinkamai. Teismui atmetus ieškinį, buvo pažeisti visų komplekso patalpų bendrasavininkų interesai;

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įgaliojimus administruoti nurodytus pastatus ieškovei pagal 2009 07 29 įgaliojimą perdavė pati atsakovė. Pačiai atsakovei niekada nekilo abejonių dėl to, ar ieškovė buvo tinkamai paskirta administratore. Abejonės dėl ieškovės tinkamumo administruoti pastatus ieškovei kilo tada, kai ši pareiškė ieškinį dėl statybos defektų pašalinimo. Šiuo atveju atsakovė bando išvengti atsakomybės bei defektų šalinimo ieškodama bet kokių formalių priežasčių;

4. Ieškovė turi teisėtą ir galiojančią reikalavimo į atsakovę teisę, kylančią iš jos tiesioginės veiklos bei sutartinių įsipareigojimų butų ir kitų patalpų savininkams;

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-132/2010) nurodyta, kad turto administravimą, apibrėžtą CK 4.240 straipsnyje, detalizuoja „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“, kurių 6.3 punktas numato administratoriaus teisę pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu. Teismų praktika patvirtina, kad administratorius, nesvarbu kokiu būdu jis yra paskirtas, atlieka iš esmės tą pačią funkciją, taigi turi tas pačias teises ir pareigas;

6. Ieškovė administratoriumi buvo pasirinkta pačių pastatų butų ir kitų patalpų savininkų ir jos veikla vykdoma prisilaikant visų bendrosios nuosavybės administravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikoma, kad ieškovei šie teisės aktai nėra taikomi ir ji negali jais remtis savo veikloje vien dėl to, kad nėra savivaldybės vykdomojo organo formalaus sprendimo dėl ieškovės paskyrimo pastatų administratoriumi. Toks nurodytų materialinių teisės normų aiškinimas neatitinka teisingumo bei protingumo principų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 73-75, t. 4) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, atsakovė nurodė tokius argumentus:

1. Ieškovės prašymas sustabdyti bylą iki bendrijos įsteigimo, patvirtina, kad ji pripažino atsakovės argumentus dėl administravimo nepagrįstumo. Ieškovei duotas įgaliojimas yra pasibaigęs;

2. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau - Nuostatai), pagal jų 1 punktą, taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją pagal CK 4.84 straipsnį atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Nurodytame daugiabutyje nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taip pat nėra savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimo paskirti ieškovę nurodyto pastatų komplekso administratoriumi, todėl ieškovei teisė pareikšti ieškinį Nuostatų 6.3 punkto pagrindu nesuteikta;

3. Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė. Šioje nutartyje teismas, pasisakydamas dėl administravimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratos ir teisinio reglamentavimo nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė, todėl administratorius paskirtas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 str. 2 d.) veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus;

4. Reikalavimo teisė šioje byloje yra kildinama iš sutartinių teisinių santykių. Šalių nesieja pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų atsakovei bei kelti jos sutartinės civilinės atsakomybės klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvusio nekilnojamojo daikto - pastato - kokybės, kadangi ji nebuvo šios sutarties šalimi. Nei vienas iš 157 butų net ir Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi ar kitaip nesuteikė ieškovei teisės pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektu susijusius ieškinius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kito asmens turto administravimo santykius bei procesinės teisės normas dėl netinkamo ieškovo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus ieškovo tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, ar tas subjektas, kuris save nurodo ieškovu, turi reikalavimo teisę. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, save įvardindama pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, pareiškė ieškinį dėl šio komplekso bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo išlaidų priteisimo avansu iš atsakovės - pastatų komplekso butų pardavėjo ir komplekso statytojo. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš kito asmens turto administravimo teisinių santykių.

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 str. 1 d.). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais - gali būti nustatomas ir administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.). Administravimo rūšis (paprastas ar visiškas), administratoriaus teisės ir pareigos yra nustatomos atitinkamai teismo nutartyje, įstatyme ar šalių sudarytoje administravimo sutartyje. Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). CK 4.84 straipsnyje numatyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nustatymo atvejai ir tvarka. Ieškinio padavimo metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Minėta tvarka paskirtas administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu ir veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus.

Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, ieškovė teigia, jog yra tinkamas ieškovas šioje byloje ir turi teisėtą ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš jos tiesioginės administratoriaus veiklos bei sutartinių įsipareigojimų butų ir kitų patalpų savininkams. Nurodydama, kad teisę administruoti pastatų bendrojo naudojimo patalpas ieškovei suteikė pačios atsakovės 2009 m. liepos 29 d. išduotas įgaliojimas ir Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartys, sudarytos ieškovės su komplekso patalpų savininkais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė pareikšti ieškinį atsakovei dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo avansu taip pat gali remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatų) 6.3 punktu, numatančiu administratoriaus teisę pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo motyvais ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti. Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šių Nuostatų normos taikomos bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai būtų įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį. Aplinkybę, kad bendrija nėra įsteigta, patvirtina ir tai, jog ieškovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bendrijos įsteigimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka būtų paskirta minėto pastatų komplekso administratoriumi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį susijusį su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu Nuostatų 6.3 punkto pagrindu. Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje kilo ginčas tarp savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirto administratoriaus ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų, kas turi apmokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą – savivaldybė ar nuomininkai. Teismų praktika vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimas skirti administratorių sukelia teisines pasekmes paskirtam administratoriui, todėl nelaikytinas formaliu. Minėta tvarka paskirtas administratorius vykdydamas savo veiklą ne tik privalo vadovautis savivaldybės patvirtintais administravimo nuostatais, bet ir tampa atskaitingu jį paskyrusiai savivaldybės institucijai, kuri vykdo jo veiklos kontrolę. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei 2009 m. liepos 29 d. išduotas įgaliojimas, jame nenurodant termino, galiojo vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK 2.142 str. 1 d.). Ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu minėto įgaliojimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl įgaliojimo pagrindu ieškovė neturėjo atsakovės suteiktos teisės administruoti pastatų kompleksą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė turi teisėtą reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš sutartinių įsipareigojimų butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal CK 4.242 straipsnio 4 dalį, administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu. Sutartinio kito asmens turto administravimo atveju, administratoriaus funkcijos, administravimo rūšis, jo turinys, administratoriaus teisės ir pareigos yra apibrėžiamos sutarties sąlygose. Byloje yra pateiktos šešios Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartys (b. l. 9-44, t.2, b. l. , 87-102, 3 t.), tačiau iš pastatų komplekso butų ir jų savininko sąrašo (b. l. 45-48, t. 2) matyti, kad minėtame komplekse yra 157 butai ir apie šimtas savininkų. Minėtose sutartyse administravimas apibrėžiamas kaip visi administratoriaus veiksmai, būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, kurie detalizuojami administratoriaus funkcijose. Administratorius privalo pagal apskaitos prietaisų parodymus apskaičiuoti šilumos, elektros, šalto vandens mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, paskirstyti mokesčius patalpų savininkams proporcingai pagal jų turimą nuosavybę, rinkti kaupiamąsias lėšas, pervesti surinktus mokesčius paslaugų teikėjui, teikti ieškinius dėl skolos išieškojimo iš įsiskolinusių savininkų, atlikti pastato būklės stebėjimą, nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų atitikimą bendriesiems reikalavimams. Ieškovė neįrodė, jog visi patalpų savininkai jai suteikė teisę administruoti bendrojo naudojimo patalpas, o pagal į bylą pateiktų Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarčių sąlygas ieškovei nenumatyta teisė reikšti ieškinį visų bendrojo naudojimo objektų savininkų vardu dėl nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina, kas atmetus ieškinį, nėra užkertama bendrojo naudojimo objektų savininkų teisė reikalauti patalpų defektų pašalinimo. Jie turi teisę savarankiškai pareikšti ieškinius atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, atsižvelgdama į materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, pobūdį, vadovaudamasi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje teisės reikšti atsakovei UAB „Stamita“ reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl bendrojo naudojimo patalpų defektų ieškovė UAB „Advima“ neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.