Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-06 · Administracinė byla Nr. A-756-67-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-2047-624/2010Nutartis · 2010-11-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
A-756-67-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01208-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas
Atsakovas
Nacionalinės teismų administracijos
Pareiškėjas
R. Š.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-67/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01208-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6.; 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 3P-39-(2.1) „Dėl R. Š. atleidimo“; 2) priteisti pareiškėjai iš Nacionalinės teismų administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti pareiškėjai iš Nacionalinės teismų administracijos 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 4) įskaityti pareiškėjos priverstinės pravaikštos laiką į pareiškėjos darbo stažą valstybės tarnyboje.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Nacionalinė teismų administracija 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 6P-14-(1.1) panaikino Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybę ir patvirtino Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašą. Atsakovo 2010 m. vasario 1 d. raštu Nr. 4R-157-(1.13) pareiškėja buvo informuota apie jos pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą. Tuo pačiu raštu jai buvo pranešta, kad nuo šios informacijos pateikimo dienos iki 2010 m. balandžio 2 d. pareiškėjai, esant galimybėms, bus siūlomos kitos pareigos, ir, jei iki 2010 m. balandžio 2 d. pareiškėja nesutiks eiti siūlomų pareigų arba nebus galimybių siūlyti kitų pareigų, ji bus atleista iš valstybės tarnybos ir jai bus išmokėtos įstatymų numatytos kompensacijos bei išeitinė išmoka. Atsakovo 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3P-39-(2.1) pareiškėja nuo 2010 m. balandžio 2 d. buvo atleista iš Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę). Pareiškėjos nuomone, ji buvo atleista iš valstybės tarnybos neteisėtai ir nepagrįstai. Nuo 2010 m. vasario 1 d. atsakovas eilę kartų įsakymais keitė ir tvirtino Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašą. 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) „Dėl pareigybės įsteigimo, jos aprašymo ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ atsakovas nuo 2010 m. vasario 22 d. įsteigė Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę. Tuo pačiu įsakymu patvirtino įsteigtos pareigybės aprašymą bei Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašą. 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3P-14-(2.1) atsakovas nuo 2010 m. vasario 22 d. perkėlė A. N. iš Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) į Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas. O 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 6P-22-(1.1) „Dėl pareigybės naikinimo ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ atsakovas nuo 2010 m. vasario 21 d. panaikino Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę bei patvirtino naują Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašą. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, o, jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – ir į žemesnės kategorijos pareigas. Todėl atsakovas, 2010 m. vasario 19 d. įsteigęs Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę, privalėjo šias pareigas pasiūlyti pareiškėjai, tačiau to nepadarė, o į naujai įsteigtas pareigas perkėlė kitą valstybės tarnautoją. Pareiškėja būtų sutikusi eiti pasiūlytas žemesnės kategorijos pareigas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas, net ir esant galimybei, neketino siūlyti pareiškėjai kitų pareigų. Tai patvirtina atsakovo 2010 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 6P-22-(1.1), kuriuo atsakovas panaikino Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (A lygis, 11 kategorija), bei 2010 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 6P-34-(1.1), kuriuo atsakovas panaikino nuo 2010 m. kovo 15 d. turėjusią atsilaisvinti Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija) pareigybę (Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji specialistė L. G. 2010 m. kovo 1 d. pareiškimu atsakovo prašė ją atleisti iš tarnautojo pareigų). Šių abiejų pareigybių aprašymuose nustatytus tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko. Tačiau abi pareigybės buvo fiktyviai panaikintos. Šių pareigybių nustatytos valstybės tarnautojų funkcijos realiai neišnyko. Tokiu būdu atsakovas tendencingai sudarinėjo sąlygas pareiškėjos atleidimui, elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką ir pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Atsakovo veiksmų nesąžiningumą parodo ir kiti atsakovo priimti įsakymai. Jau kitą dieną po pareiškėjos įspėjimo apie galimą atleidimą buvo priimtas įsakymas (tikslus dokumento numeris pareiškėjai nėra žinomas), kuriuo atsakovas pareiškėjai pavestas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sekretoriaus funkcijas pavedė atlikti kitai Teisės ir personalo skyriaus tarnautojai L. G.. Vėliau, 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 6P-37-(1.1) atsakovas pareiškėjai pavestas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sekretoriaus funkcijas pavedė atlikti naujai priimtai darbuotojai (Teisės ir personalo skyriaus specialistei T. V.).

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad jos įspėjimo apie atleidimą dieną Teisės ir personalo skyriuje dirbo dar trys valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytų funkcijų apimtis yra tokia pati, kaip ir pareiškėjos pareigybės aprašyme, t. y. Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija), vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) ir vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija) pareigybių aprašymai savo turiniu buvo identiški pareiškėjos pareigybės aprašymui. Nei vienas Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir personalo skyriuje dirbantis tarnautojas pareiškėjos įspėjimo dėl galimo atleidimo iš pareigų laikotarpiu neturėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnyje numatytų subjektų statuso. Atsakovas, įspėdamas pareiškėją apie galimą atleidimą, objektyviai neįvertino pareiškėjos kvalifikacijos, turimos darbo patirties ir įgūdžių, nesudarė jai sąlygų ir lygių galimybių likti darbe. Tokiu būdu diskriminavo ją kitų skyriaus tarnautojų atžvilgiu, įspėdamas pareiškėją apie atleidimą iš pareigų elgėsi neteisėtai, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, pareiškėjos teisę į karjerą valstybės tarnyboje. Atsakovo 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 6P-14-(1.1), kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė ir patvirtintas Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas, buvo nustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data –2010 m. balandžio 2 d. Tai reiškia, kad atsakovo įsakymu patvirtintas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas įsigaliojo pareiškėjos atleidimo dieną, t. y. pareiškėjos atleidimo iš pareigų dieną Nacionalinėje teismų administracijoje buvo laisvų pareigybių, tačiau nei viena iš jų pareiškėjai pasiūlyta nebuvo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pareiškėja į pirmesnį darbą (pareigas) negali būti grąžinta dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl pareiškėjai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (pareigų) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Dėl atsakovo neteisėtų sprendimų, nuolat keičiamo įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo, baimės prarasti darbą ir vienintelį pajamų šaltinį valstybėje esančiu ekonomiškai sunkiu laikotarpiu pareiškėja viso įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu patyrė nuolatinį stresą, jai sutriko sveikata, pradėjo kankinti nemiga, emocinė depresija bei dvasiniai išgyvenimai. Atsakovo priimtas sprendimas dėl atleidimo iš darbo pažemino pareiškėją kaip valstybės tarnautoją, kaip žmogų ir visuomenės narį. Buvo pakenkta pareiškėjos dalykinei reputacijai, kadangi apie pareiškėjos atleidimą sužinoję su pareiškėja dirbę teisėjai suabejojo jos kaip specialistės kompetencija, nors jos tarnybinė veikla per visą darbo laikotarpį įstaigoje buvo vertinama tik gerai, pareiškėja buvo laikoma aukštos kvalifikacijos ir kompetentinga darbuotoja, taip pat pareiškėja nebuvo bausta tarnybinėmis nuobaudomis. Todėl pareiškėjos patirta neturtinė žala vertinama 10 000 litų suma.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. Nacionalinėje teismų administracijoje buvo laisvos dvi 12 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės – Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė ir nuo 2010 m. vasario 25 d. atsilaisvinusi Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. Nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. Nacionalinėje teismų administracijoje buvo laisvos šios žemesnės nei 12 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės – Finansų ir biudžeto skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybė ir Komunikacijos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybė. Tačiau pareiškėja neatitiko minėtų pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų. Pareiškėjos išsilavinimas yra aukštasis universitetinis socialinių mokslų studijų srities teisės krypties (bakalauro ir magistro), o Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto bei vyresniojo specialisto pareigybių aprašymuose nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą, Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto bei vyresniojo specialisto pareigybių aprašymuose – turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties išsilavinimą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) nuo 2010 m. vasario 22 d. įsteigta Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybė nuo 2010 m. vasario 22 d. buvo užimta. Be to, pareiškėja neatitiko ir šios pareigybės specialiojo reikalavimo – turėti 1 metų darbo patirtį teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityse. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjai to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Atsakovas pažymėjo, kad, suderinus su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 6P-5-(1.1) buvo patvirtinta nauja Nacionalinės teismų administracijos struktūra bei nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2010 m. vasario 1 d. Vykdant organizacinius pertvarkymus, buvo patvirtinti nauji kai kurių struktūrinių padalinių nuostatai bei panaikintos kai kurios karjeros valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 6P-11-(1.1) nuo 2010 m. sausio 31 d. buvo panaikintos šios karjeros valstybės tarnautojų pareigybės – Tarptautinių santykių skyriaus vyresniojo specialisto, Finansų ir biudžeto skyriaus vyresniojo specialisto, Teismų veiklos analizės skyriaus vyriausiojo specialisto, Teismų strateginio vystymo skyriaus vyresniojo specialisto, Teismų strateginio vystymo skyriaus vyriausiojo specialisto, Vidaus audito skyriaus vedėjo pavaduotojo, dvi Vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus ir dvi Vidaus audito skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 6P-30-(1.1) nuo 2010 m. kovo 1 d. panaikinta Komunikacijos skyriaus vyresniojo specialisto ir Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (nuo 2010 m. kovo 2 d. įsteigta Finansų ir biudžeto skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė) pareigybės. Pareiškėjos teiginys, kad Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija) pareigybės buvo panaikintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 6P-22-(1.1) ir 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 6P-34-(1.1) fiktyviai, yra klaidinantis. Visų minėtų pareigybių panaikinimą sąlygojo funkcijų perskirstymas, optimizavimas ir siekis didinti Nacionalinės teismų administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos efektyvumą. Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės įstaigos vadovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros institucijos vidinės organizacijos struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė (2010 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1264/2009). Taigi, darbo organizavimas yra įstaigos vadovo administracinė diskrecija, kai veikdamas pagal kompetenciją jis gali rinktis veikimo būdus ir priimti sprendimus. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės interesai atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Tokios pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010). Nacionalinės teismų administracijos direktorius, atsižvelgdamas į finansavimą, planuojamų darbų apimtį ir siekdamas užtikrinti tinkamą įstaigos funkcionavimą, turėjo pagrindą panaikinti atitinkamą pareigybių skaičių. Atsakovo nuomone, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 3P-39-(2.1) „Dėl R. Š. atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant Nacionalinės teismų administracijos neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3P-39-(2.1) pripažino neteisėtu; nusprendė laikyti pareiškėją atleista iš Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyresnio specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigų pagal DK 297 straipsnio 4 dalį (teismo sprendimu) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjai iš Nacionalinės teismų administracijos 12 945,70 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. spalio 18 d. ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, skaičiuojant po 133,46 Lt už kiekvieną darbo dieną dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėjo, kad priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. spalio 18 d. ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičiavus fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.

Teismas sprendime nurodė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3P-4-(2.1) pareiškėja nuo 2009 m. vasario 4 d. buvo perkelta iš Tarptautinių santykių skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigų į Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigas (t. I, b. l. 143). Atsakovo 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 6P-14-(1.1) buvo panaikinta Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė ir patvirtintas Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas bei nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2010 m. balandžio 2 d. (t. I, b. l. 32). Pareiškėjai 2010 m. vasario 1 d. buvo pranešta apie jos pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos nuo 2010 m. balandžio 2 d. (t. I, b. l. 22-24). Atsakovo 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3P-39-(2.1) pareiškėja buvo atleista iš Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigų nuo 2010 m. balandžio 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama (t. I, b. l. 12). Pareiškėjai buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (t. I, b. l. 48) ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (t. I, b. l. 103). Pareiškėjai nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo dienos iki jos atleidimo dienos kitos pareigos Nacionalinėje teismų administracijoje nebuvo siūlomos, nors 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) buvo panaikinta Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis, 13 kategorija) pareigybė ir įsiteigta Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybė (t. I, b. l. 74), į kurią iš Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigų perkelta A. N. ir į kurią, pareiškėjos teigimu, ji būtų sutikusi būti perkelta.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2005 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis (2005 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Kaip matyti iš atsakovo 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) įsteigtos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybės aprašymo, vienas iš šią pareigybę pretenduojančiam užimti asmeniui nustatytų specialių reikalavimų – turėti 1 metų patirtį teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityse (t. I, b. l. 112-113). Atsakovo teigimu, pareiškėja neturėjo 1 metų patirties viešųjų pirkimų organizavimo srityje, todėl jai nebuvo siūloma užimti šių pareigų ir į jas iš Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigų buvo perkelta A. N., kuri atitiko tokį reikalavimą, kadangi nuo 2003 m. rugpjūčio 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 24 d. dirbdama Teisės ir personalo skyriaus vyriausiąja specialiste teikė teisines išvadas dėl organizuojamų viešųjų pirkimų (t. I, b. l. 176-179) ir buvo Viešojo pirkimo komisijos narė (t. I, b. l. 165-180). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1743-09 pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik tai, ar pareiškėjos dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, bet ir tai, ar specialieji reikalavimai, kurių pareiškėja neatitiko, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Nors pareiškėja neturėjo 1 metų patirties viešųjų pirkimų organizavimo srityje, t. y. jos dalykinės savybės neatitiko šio specialiojo reikalavimo, įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas manyti, kad tokio turinio specialiojo reikalavimo nustatymas nėra pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius: pareiškėja nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2007 m. liepos 25 d. dirbdama UAB „Baltos lankos“ biuro administratore įgijo patirties viešųjų pirkimų organizavimo srityje (t. I, b. l. 169), nors ir nedirbo šiose pareigose 1 metų (dirbo beveik 11 mėnesių). Atsakovas, 2010 m. vasario 19 d. nustatydamas šį specialųjį reikalavimą ir turėdamas duomenų apie tokią pareiškėjos patirtį, objektyviai galėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Be to, numatytas terminas (1 metai) nėra pagrįstas objektyvia būtinybe, o pats reikalavimas, kaip matyti iš A. N. perkėlimo į šias pareigas aplinkybių, nustatytas formaliai: A. N. patirtis šioje srityje susijusi ne tiek su pačių viešųjų pirkimų organizavimu, ką pagal pareigybės aprašymą turi atlikti Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas atliekantis asmuo, kiek tokių pirkimų organizavimo teisėtumo užtikrinimu (teikti teisines išvadas dėl organizuojamų viešųjų pirkimų); be to, jokių įrodymų, kad A. N. realiai teko teikti tokias išvadas, nėra pateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai, kuri iš esmės atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus asmeniui, pretenduojančiam užimti Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas, atsakovas privalėjo siūlyti užimti šias pareigas. Atsakovas, nepasiūlęs minėtų pareigų, pažeidė įstatymo nustatytą atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką, kas sudaro pagrindą pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos pripažinti neteisėtu.

Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. Nacionalinėje teismų administracijoje buvo atsilaisvinusios dvi pareigybės, kurias pagal jų aprašymus galėjo pretenduoti užimti pareiškėja, t. y. Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybė, iš kurios 2010 m. vasario 19 d. į Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas buvo perkelta A. N., ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija) pareigybė, iš kurios nuo 2010 m. kovo 15 d. pačios parašymu buvo atleista L. G. (t. I, b. l. 163-164). Tačiau atsakovas nesiūlė šių pareigų pareiškėjai, o 2009 m. vasario 20 d. ir 2010 m. kovo 8 d. jas panaikino (t. I, b. l. 37-38, 41-42). Atsakovo teigimu, šios pareigybės panaikintos vykdant organizacinius pertvarkymus. Tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas privalėjo ir šias pareigas siūlyti užimti pareiškėjai. To nepadaręs atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką, kas savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos pripažinti neteisėtu.

Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi pareiškėja neprašo būti grąžinama į valstybės tarnybą Nacionalinėje teismų administracijoje, jos atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, į darbą (valstybės tarnybą) ji negrąžinama ir jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos: už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. spalio 18 d. – 12 945,70 Lt ir po 133,46 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors pareiškėja po atleidimo iš tarnybos buvo įsidarbinusi Lietuvos darbo biržoje laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. (t. I, b. l. 167), ši aplinkybė negali būti pagrindas mažinti jai priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/08).

Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovo Nacionalinės teismų administracijos neteisėtais veiksmais, dėl kurių ji buvo atleista iš valstybės tarnybos, ir jai padarytą žalą vertina 10 000 Lt suma. Tačiau pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos nurodyti negalavimai atsirado dėl atsakovo veiksmų, kurie pripažinti neteisėtais. Be to, įvertinus aplinkybę, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjai priteisiamas ir už laikotarpį, kuriuo ji dirbo kitoje institucijoje, galima teigti, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį ir už šį laikotarpį, pareiškėjai iš esmės taip pat kompensuojama ir jai padaryta neturtinė žala DK 250 straipsnio prasme.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė įskaityti priverstinės pravaikštos laiką į jos darbo stažą valstybės tarnyboje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas iš esmės išspręstas laikant ją atleista iš valstybės tarnybos pagal DK 297 straipsnio 4 dalį (teismo sprendimu) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, atskirai jis nėra tenkinamas.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė teismų administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir yra grindžiamas subjektyvaus pobūdžio samprotavimais bei prielaidomis. Atsakovas nurodo, jog Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė reikalinga tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų, vykdomų Nacionalinėje teismų administracijoje, procedūrų organizavimas ir vykdymas, kad pagal kompetenciją būtų rengiami norminių teisės aktų ir kitų dokumentų projektai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 8 punktu, šiai pareigybei buvo priskirtos vykdyti šios specifinės funkcijos: pagal kompetenciją analizuoti Administracijos poreikius viešiesiems pirkimams; dalyvauti rengiant Administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų planą; rengti viešųjų pirkimų organizavimo ir kitus dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų komisijos veiklai; tvarkyti viešųjų pirkimų organizavimo dokumentus ir viešųjų pirkimų verčių apskaitą; rengti viešųjų pirkimų ataskaitas; teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie viešuosius pirkimus bei užtikrinti duomenų teikimą Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai; pagal kompetenciją organizuoti ir vykdyti mažos vertės pirkimus; rengti Administracijos sudaromų finansinių, ūkinių sutarčių projektus, sutarčių pakeitimų bei nutraukimų projektus; pagal kompetenciją kontroliuoti Administracijos sudarytų sutarčių vykdymą; pagal kompetenciją dalyvauti organizuojant teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamomis prekėmis ir paslaugomis; dalyvauti analizuojant teismų pateiktas paraiškas dėl centralizuotų prekių ir paslaugų įsigijimo ir kitais klausimais. Minėtos funkcijos bei specifinė paskirtis lemia, kad šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymas yra susijęs su didesniu profesinės kompetencijos, specialių žinių ir įgūdžių šioje srityje turėjimu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtos funkcijos Nacionalinėje teismų administracijoje yra iš esmės priskirtos tik šiai pareigybei, nustatytas reikalavimas turėti 1 metų patirtį teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityse yra absoliučiai pateisinamas objektyvia būtinybe tinkamai atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kadangi pareiškėja neatitiko specialiojo reikalavimo turėti 1 metų patirtį teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityse, nebuvo teisinio pagrindo jai siūlyti užimti Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Be to, vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, pareigybių aprašymai rengiami ne konkrečiam žmogui, bet atsižvelgiant į įstaigos, skyrių nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas. Konkrečios pareigybės aprašymo rengimas remiantis turimais konkretaus asmens duomenimis vertintinas kaip įstatymų nesilaikymas. Tokiu atveju gali būti pažeisti profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai, keliami valstybės tarnybai, bei valstybės interesai atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, nustatydamas minėtą specialųjį reikalavimą, galėjo atsižvelgti į pareiškėjos turimą patirtį. Teismo sprendime nurodyta, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. realiai teko teikti išvadas dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. Tačiau teismas tokių įrodymų pateikti neprašė. Be to, teismas netyrė ir nevertino, ar pareiškėja, nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2007 m. liepos 25 d. dirbdama UAB „Baltos lankos“ biuro administratore, pati faktiškai vykdė funkcijas viešųjų pirkimų organizavimo srityje (pagal darbo pobūdį biuro administratoriaus funkcijoms nėra priskiriamas viešųjų pirkimų organizavimas).

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 nutartis). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nevertino, ar pareigybės buvo panaikintos realiai, ar funkcijos perskirstytos kitiems darbuotojams. Teismas taip pat nevertino skirtumų tarp panaikintos pareigybės (Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija)) ir kitos naujai įsteigtos pareigybės (Teisės ir personalo skyriaus specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį)). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsilaisvinusios pareigybės (Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija)) buvo panaikintos. Atsakovo nuomone, pareiškėja teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš valstybės tarnybos. Teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių (tą patvirtino ir teismas), todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog, įvertinus tą aplinkybę, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjai priteisiamas ir už laikotarpį, kuriuo ji dirbo kitoje institucijoje, galima teigti, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį ir už šį laikotarpį, pareiškėjai iš esmės kompensuojama ir jai padaryta neturtinė žala DK 250 straipsnio prasme.

Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą pareiškėja R. Š. prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti: priteisti pareiškėjai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir laikyti, kad teismo sprendimu priteistos sumos yra nurodytos jau atskaičius mokesčius valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3P-39-(2.1), kuriuo pareiškėja R. Š. nuo 2010 m. balandžio 2 d. buvo atleista iš Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo (byloje aktuali 2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-286 redakcija) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Kartu Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (VTĮ 43 str. 1, 2 d.).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis taip pat reglamentuoja, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA) direktoriaus įsakymas Nr. 6P-14-(1.1) panaikinti Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigybę, kurią užėmė pareiškėja, priimtas 2010 m. vasario 1 d., jo įsigaliojimas nustatytas nuo 2010 m. balandžio 2 d. (t. I, b. l. 32). Po šio įsakymo NTA Teisės ir personalo skyriuje liko šios pareigybės: vedėjo (A lygis, 15 kategorija), vedėjo pavaduotojo (A lygis, 14 kategorija), vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija), vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija), vyresniojo specialisto (B lygis 11 kategorija) ir specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį (t. I, b. l. 33). NTA direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 6P-4-(1.1) patvirtintu Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymu (t. I, b. l. 159-160) pareiškėjai buvo pavestos tam tikros funkcijos, siekiant užtikrinti teismų savivaldos institucijų veiklą ir pagerinti teismų veiklą: rengti teisės aktų, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą tvirtina Teisėjų taryba, projektus, dalyvauti juos rengiant, teikti teisines išvadas; pagal kompetenciją rengti ir teikti su Teisėjų tarybos posėdžio ir Visuotinio teisėjų susirinkimo metu svarstomais klausimais susijusią medžiagą, jų pavedimu pagal skyriaus kompetenciją rinkti informaciją kaip vykdomi Visuotinio teisėjų susirinkimo, Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo sprendimai ir nutarimai; teikti teismams metodinę pagalbą personalo klausimais, pagal kompetenciją apibendrinti teismų pirmininkų pasiūlymus bei pastabas ir pateikti juos Teisėjų tarybai; tvarkyti pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjus vietas apskaitą, jų asmens bylas; tvarkyti teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, ir teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazes; tvarkyti teisėjų asmens bylas ir teisėjų registrą ir kt. (6 punktas). Iš esmės analogiškos funkcijos buvo pavestos ir kitam Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam specialistui (A lygis 12 kategorija), kurio pareigybė išliko ir yra užimta (t. III, b. l. 19-20). Dalis Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto vykdytų funkcijų buvo perduota NTA direktoriaus 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 6P-11-(1.1) nuo 2010 m. vasario 1 d. įsteigtai Teisės ir personalo skyriaus specialisto (dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybei (t. II, b. l. 139-140, 156). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos, kaip Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto vykdytos funkcijos neišnyko, tačiau buvo perduotos kitiems darbuotojams.

Pareiškėja tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. (kai jai buvo įteiktas įspėjimas) iki 2010 m. balandžio 2 d. (jos realaus atleidimo iš tarnybos) buvo laisvos trys pareigybės, t. y. Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija), Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis 11 kategorija), į kurias ji galėjo pretenduoti ir būtų sutikusi užimti, tačiau atsakovas jokių pareigų jai nepasiūlė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad NTA direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) nuo 2010 m. vasario 21 d. buvo panaikinta Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis 13 kategorija) pareigybė ir nuo 2010 m. vasario 22 d. įsteigta šio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė (A lygis 11 kategorija) bei patvirtintas pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 74). Atsakovo tvirtinimu pareiškėja negalėjo pretenduoti į šią pareigybę, kadangi neatitiko pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo – turėti 1 metų patirtį viešųjų pirkimų organizavimo srityje. Pažymėtina, kad byloje yra dvi Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo kopijos, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos darbuotojų. Vienoje iš jų (t. I, b. l. 36) - IV. skyriaus Specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, 6.2 punkte įrašytas specialusis reikalavimas turėti 1 metų patirtį teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityse; tuo tarpu kitoje (t. I, b. l. 75) - tame pačiame 6.2 punkte yra įrašytas specialusis reikalavimas turėti 1 metų teisinio darbo patirtį, bet reikalavimo turėti patirtį viešųjų pirkimų organizavimo srityje nėra. Kiti pareigybės aprašymo punktai yra visiškai analogiški. Nors teisėjų kolegija 2011 m. spalio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovą, be kita ko, pateikti ir šio pareigybės aprašymo originalą, tai nebuvo padaryta (tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad iš pateikto teismui 2010 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 6P-21-(1.1) matyti, jog įsakymo numeris ,,21“ yra įrašytas ranka, tuo tarpu pareigybės aprašyme esančiame įraše ,,Patvirtinta Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1)“ numeris ,,21“ įrašytas ne ranka. Taigi spręstina, jog suteikiant numerį įsakymui, apeliacinės instancijos teismui pateiktas pareigybės aprašymo variantas, kuriame tas pats numeris įrašytas kitu būdu, registracijai kartu su įsakymu pateiktas nebuvo). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Direktoriaus įsakymų veiklos klausimais registro (t. III, b. l. 166-173) darytina išvada, kad minėtas 2010 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 6P-21-(1.1) buvo užregistruotas 2010 m. vasario 22 d., tačiau neaišku kuris Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo variantas buvo patvirtintas ir užregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. G. parodymai apie pareigybės aprašymo kopijos (esančios t. I, b. l. 75) patvirtinimo aplinkybes yra nenuoseklūs, nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepatikimus. Už tinkamą valstybės tarnautojams bei kitiems darbuotojams pavestų funkcijų atlikimą šiuo atveju yra atsakingas atsakovas, kuriam, esant ginčui, kyla pareiga objektyviai įrodyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) buvo patvirtintas būtent tas Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo variantas, kuriame nustatytas specialusis reikalavimas turėti 1 metų patirtį ne tik teisės, bet ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje. Kaip jau buvo minėta, objektyvių, neginčytinų įrodymų atsakovas nepateikė.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad rengiant konkrečios pareigybės aprašymą būtų neteisėta remtis turimais konkretaus asmens duomenimis apie jo turimą patirtį tam tikroje srityje, kadangi pareigybės aprašymai rengiami ne konkrečiam asmeniui, o įvertinus teisės aktuose nustatytus įstaigos ir/ar jos struktūrinio padalinio uždavinius bei funkcijas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą bei 2008 m. sausio 22 d. nutarimą, ir konstatavo, jog visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Taigi, būtina nustatyti, ar specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y., ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad specialusis reikalavimas turėti 1 metų patirtį viešųjų pirkimų organizavimo srityje NTA direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 6P-21-(1.1) įsteigtai Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei buvo sąlygotas šiai pareigybei priskirtų specifinių funkcijų organizuojant viešuosius pirkimus. Tai, anot atsakovo, lemia minėtai pareigybei pavestų funkcijų vykdymo siejimą su didesniu profesinės kompetencijos, specialių žinių ir įgūdžių šioje srityje turėjimu. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus Skyriaus vedėjui (pareigybės aprašymo 8 punktas). Tuo tarpu Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigybei užimti joks specialusis reikalavimas, susijęs su patirtimi viešųjų pirkimų organizavimo srityje nėra nustatytas, nors viena iš jam pavestų funkcijų taip pat yra organizuoti NTA vykdomus viešuosius pirkimus (t. II, b. l. 195). Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatuose, patvirtintuose NTA direktoriaus 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 6P-10-(1.1), be kita ko, numatyti ir tokie skyriaus uždaviniai: užtikrinti teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamomis prekėmis ir paslaugomis bei šių prekių ir paslaugų pirkimų organizavimą ir atlikimą teisės aktų tvarka; užtikrinti Administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų organizavimą ir atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka (4.4, 4.5 punktai). Ir būtent skyriaus vedėjas organizuoja ir planuoja skyriaus darbą bei atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą vykdymą (8.1, 8.2 punktai) (t. II, b. l. 158-160). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas turėti vienerių metų viešųjų pirkimų organizavimo srityje (jei toks iš tikrųjų buvo nustatytas anksčiau minėtu įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme) yra esminis, pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Atsakovas šių abejonių nepašalino, būtinumo nustatyti aptariamą specialųjį reikalavimą vyresniojo specialisto pareigybei užimti objektyviai nepagrindė.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šiuo atveju turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjai užimti Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas.

Atsakovas 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3P-14-(2.1) nuo 2010 m. vasario 22 d. į Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas perkėlė A. N. (t. I, b. l. 80), tenkindamas jos 2010 m. vasario 20 d. prašymą (t. I, b. l. 79). Tačiau atsilaisvinusios, A. N. iki perkėlimo eitos, Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybės pareiškėjai atsakovas nepasiūlė, o 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 6P-22-(1.1) nuo 2010 m. vasario 21 d. panaikino (t. I, b. l. 37).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 6P-34-(1.1) panaikino Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis 11 kategorija) pareigybę nuo 2010 m. kovo 15 d. (t. I, b. l. 41). Šis įsakymas buvo priimtas po to, kai minėtas pareigas ėjusi L. G. 2010 m. kovo 2 d. pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo 2010 m. kovo 15 d. (t. I, b. l. 163) ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 3P-19-(2.1) L. G. iš minėtų pareigų atleista būtent nuo 2010 m. kovo 15 d. (t. I, b. l. 164).

Įvertinus valstybės tarnautojų A. N. ir L. G. prašymų (atitinkamai perkelti į kitas pareigas ir atleisti iš pareigų) datas bei atsakovo priimtų įsakymų datas, matyti, kad (priešingai nei pareiškėjos atveju) pareigybės panaikinamos tik po to, kai jas ėję asmenys arba perkeliami į kitas pareigas, arba jų prašymu atleidžiami iš tarnybos. Tokios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad minėtų pareigybių panaikinimas buvo sąlygotas ne planuojamų ir vykdomų struktūrinių pertvarkymų, o kitų priežasčių. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtų pareigybių realaus panaikinimo būtinybę dėl organizacinių pertvarkymų Nacionalinėje teismų administracijoje. Byloje esančių įsakymų, kuriais naikinamos vienos pareigybės, steigiamos kitos pareigybės, keičiami įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai, gausa, rodo Nacionalinės teismų administracijos nenuoseklų pertvarkymų vykdymą.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareigybės buvo panaikintos realiai, ar funkcijos perskirstytos kitiems darbuotojams, nevertino skirtumų tarp panaikintos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis 11 kategorija) ir kitos naujai įsteigtos Teisės ir personalo skyriaus specialisto pareigybės (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį). Pažymėtina, kad pareigybių aprašymų lyginamąją analizę, siekdamas pagrįsti savo argumentų teisingumą, turėtų atlikti pats atsakovas, nes jo pareiga nurodyti ne tik atitinkamas aplinkybes, bet ir jas įrodyti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas, nepasiūlęs pareiškėjai pareigų, kurias ginčo laikotarpiu turėjo galimybę ir pareigą pasiūlyti, t. y. Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 11 kategorija), Teismų veiklos analizės skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (B lygis, 11 kategorija) pareigų, pažeidė įstatymo nustatytą atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką, ir tai sudaro pagrindą pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos pripažinti neteisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantinį pobūdį, darytina išvada, jog tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. (kai pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie jos užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2010 m. balandžio 2 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjai nebuvo suteikta anksčiau aptarta informacija, nors, kaip jau buvo minėta, nurodytu laikotarpiu buvo priimta daugybė atsakovo įsakymų, susijusių su pareigybių naikinimu ir steigimu. Per visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjai nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos. Išvardintos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos dalyvavimas jos užimamos pareigybės panaikinimo procese atsakovo buvo visiškai eliminuotas, t. y. šiame procese pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės nei pretenduoti į naujai steigiamas ar atsilaisvinusias pareigybes, nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tuo buvo pažeistas šioje teisės normoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas. Tokiu būdu buvo pažeista pagrindinė procedūra – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, kas yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjos skundžiamą atsakovo įsakymą dėl jos atleidimo iš valstybės tarnybos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs pareiškėjos R. Š. atleidimą iš tarnybos NTA direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3P-39-(2.1) neteisėtu, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 12 945,70 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. spalio 18 d. (t. y. teismo sprendimo priėmimo dienos) ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 133,46 Lt už kiekvieną darbo dieną bei nurodė, kad priteista suma nurodyta neatskaičiavus fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas priteistiną sumą rėmėsi NTA 2010 m. gegužės 17 d. pažyma (t. I, b. l. 49), tačiau iš šios pažymos matyti, kad joje nėra paskaičiuotas ir nurodytas pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (2008 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 286 redakcija) patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu nustatytos tvarkos. Tinkamos pažymos pirmosios instancijos teismas iš atsakovo neišreikalavo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama.

Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimo pateikti pažymą apie pareiškėjos R. Š. vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 286 redakcija) (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija iš esmės neįvykdė. Teisėjų kolegija, siekdama išvengti galutinio sprendimo vilkinimo, vadovaudamasi Aprašo 6 ir 8 punktų nuostatomis bei remdamasi NTA pateiktoje pažymoje esančiais duomenimis apie pareiškėjos paskutinius tris kalendorinius mėnesius (iki mėnesio, kurį buvo atleista iš tarnybos) priskaičiuotą darbo užmokestį (t. III, b. l. 165), kurių pareiškėją atstovaujanti advokatė neginčijo, pareiškėjai priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2011 m. vasario 6 d. (t. y. teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kaip prašė pareiškėja) paskaičiuoja taip: 7 620 Lt : 61 d. d. = 124,92 Lt (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis); 124,92 Lt x 216 d. d. = 26 982,72 Lt (neatskaičiavus mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad dėl neteisėtų atsakovo sprendimų, baimės prarasti darbą viso įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu patyrė nuolatinį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jai sutriko sveikata. Atsakovo įsakymas dėl jos atleidimo iš tarnybos pažemino ją, pakenkė jos dalykinei reputacijai. Pareiškėja teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad nuo 2010 m. vasario 15 d. ji pastoviai gydoma ir stebima, diagnozė: neurastenija, funkcinis nervų sistemos nusilpimas; mišrūs galvos skausmai (t. I, b. l. 83, 84). Pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog pareiškėjai nustatyti negalavimai atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė. Pareiškėja apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepateikė, tik atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti neturtinę žalą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nutartyje pasisakys ir neturtinės žalos klausimu.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, jog neturtinė žala apima „traumas, nerimą ir neteisybės jausmą“ (McMichael v. Jungtinė Karalystė); „bejėgiškumo jausmą, frustraciją“ (Papamichalopoulus v. Graikija), „nepatogumus <...> nerimą ir sielvartą“ (Olsson v. Švedija), „įžeidinėjimą <...> pažeminimą <...> įtampą“ (Lopez Ostra v. Ispanija) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis.

Vertindama pareiškėjos atleidimo iš tarnybos Nacionalinėje teismų administracijoje aplinkybes, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, galimybės tęsti darbą valstybės tarnyboje ribojimą, sveikatos sutrikimus (pateikti medicininiai dokumentai patvirtina pareiškėjos sveikatos pablogėjimą būtent aptariamu laikotarpiu). Be to, dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais.

Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjos gyvenimui; ar pareiškėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pažeistos pareiškėjos teisės dėl nutrūkusių tarnybos santykių teismo yra apgintos, jai priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei perkėlus atleidimo iš tarnybos datą, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala atlyginama pinigais. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo visiškai atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti:

1) panaikinti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjai priteisimo, ir priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 26 982,72 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 72 centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2011 m. vasario 6 d. (neatskaičiavus mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų);

2) panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos R. Š. reikalavimas priteisti neturtinę žalą, ir priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 2 000 Lt (du tūkstančius litų) pareiškėjai R. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą,

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė