Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2022 m. kovo 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu dėl 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukelto fizinio skausmo žmonai V. B., numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje – penkiolikos parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dešimties parų arešto. Dėl 2021 m. gruodžio mėnesyje sukelto fizinio skausmo mažametei A. M., numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvidešimties parų arešto. Dėl 2021 m. gruodžio 27 d./28 d. sukelto fizinio skausmo žmonai V. B., numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – penkiolikos parų areštas. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dešimties parų arešto. Dėl 2022 m. sausio 2 d. sukelto fizinio skausmo žmonai V. B., numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvidešimties parų arešto. Dėl 2022 m. sausio 2 d. sukelto fizinio skausmo mažamečiams A. M. ir E. B., numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki trisdešimties parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyta, kad P. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje. Bausmė atlikta 2022-10-14,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str. nustatyta tvarka.

2024 m. gruodžio 5 d. liudytoja J. M. paaiškino, kad ji dirba Ignalinos socialinių paslaugų centre. Yra socialinė darbuotoja darbui su šeimomis. V. ir P. B. šeima yra žinoma nuo 2022 metų. Šeimoje yra trys mažamečiai vaikai: A., E. ir A.. Šeima į apskaitą pateko dėl P. B. naudojamo smurto prieš podukrą A.. Šios šeimos nuo rudens jau nelanko. Šeima yra išbraukta iš socialinės atskirties apskaitos. Dėl 2024 m. naudojamų smurto atvejų V. minėjo. P. kartais pratrūkdavo ir nesusivaldęs suduodavo ranka A. ir E. į sėdmenis. V. moko P., kad su vaikais reikia kalbėtis, jiems aiškinti. Šeima deda pastangas, kad išspręstų problemas. P. daug dirba, pavargsta, grįžęs į namus nori ramybės, o kai vaikai neklauso ir su jais neįmanoma susitarti, norėdamas juos sudrausminti, pratrūkdavo ir dėlto panaudodavo fizines bausmes. Tarp jų vyksta bendravimas, kalbėjimas dėl iškilusių problemų. Šeimoje trys vaikai, tėvai pavargsta, todėl natūralu, kad kyla nesutarimų, tačiau šeima deda pastangas juos spręsti. Tėvai kartu su vaikais visur keliauja, dėl jų stengiasi. Socialiniame būste, kuriame gyvena, pasidarė remontą. Apie šeimą tikrai nieko blogo negali pasakyti, nes jie tikrai stengiasi. V. ir P. alkoholio nevartoja. Šeima, pagal sudarytą planą, visada viską vykdydavo. Kai pas juos lankydavosi, stengdavosi, kad jie abu namuose būtų, kad girdėtų ką vienas ir kitas kalba. 2024 metais, kai lankydavosi šeimoje, sužalojimų (smurto žymių) ant vaikų nematė (I t., b.b.l. 97-100).

2024 m. gruodžio 13 d. liudytoja S. Š. paaiškino, kad V. B. yra jos dukra, kuri gyvena kartu su vyru P. B. ir trimis vaikais: dukra A. ir sūnumis E., A.. E. ir A. yra bendri V. ir P. vaikai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kur randasi žino. Butas yra socialinis. D. V. ir P. yra kartu nuo 2017 metų, 2018 metais susituokė. Dukra ir P. rūpinasi savo vaikais. Dažnai pas ją atvažiuoja kartu su vaikais į kaimą. Dažniau atvažiuoja vasarą. Būna, kad P. subara vaikus, užrėkdamas, tačiau, kad jis juos muštų niekada nėra mačiusi. Vaikai - išdykę, neklauso, todėl mano, kad normalu, kad kai jie neklauso, reikia juos griežčiau sudrausminti. Mano, kad dukra V. su P. sutaria neblogai. Ankščiau ji tik skųsdavosi, kad P. mėgsta išgerti alkoholio. Šiuo periodu P. yra susitvarkęs ir alkoholio nevartoja. Šiais metais, kada tiksliai negali pasakyti, dukra yra sakiusi, kad P. stipriai rėkauja ant sūnaus E. ir podukros A., ir kad kaimynai pradės skųstis dėl jų riksmų. Kad šiais metais P. būtų mušęs sūnų E. ir podukrą A., suduodamas ranka jiems į sėdmenis, to dukra nėra sakiusi. Kad ankstesniais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėlto, kad P. mušė vaikus, apie tai nieko nežino. D. V. apie tai nieko nesakė. 2024 metų spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakare, paskambinusi dukra V. pasakė, kad ji su vyru susistumdė. Kartu su vaikais išėjo į parduotuvę. Dukra pasiteiravo ar galėtų atvažiuoti pas ją. Dėl ko ji susistumdė neišsiaiškino. Iš pradžių dukra V. sakė, kad konfliktas buvo dėl vaiko, kad vaikas miegojo, o V. norėjo eiti kartu su juo į parduotuvę, o P. neleido. Kas ten įvyko, nežino, nes tiek V., tiek P. apie tai kalba skirtingai. Dėl tokių smulkmenų nesikiša į jų gyvenimą. Dukros klausė ar yra sumušimų ant jos kūno, ji pasakė, kad nėra. Jei būtų rimta, tada pasidomėtų kas įvyko. Tą vakarą dukra su vaikais neatvažiavo. Po kurio laiko dukrai paskambino ir pasiteiravo kaip pas juos reikalai. Ji pasakė, kad ji su vaikais yra namuose. Nurodė, kad būdama lauke, pamatė pareigūnus, kuriems viską papasakojo. Rimtai į šią situaciją nepažiūrėjo. Jei būtų rimta, būtų atvažiavusi. V. paminėjo, kad policija P. paskyrė 15 parų gyventi atskirai nuo jos. Tuo metu P. gyveno pas savo mamą. P. girto niekada nėra mačiusi, yra mačiusi jį tik išgėrusį. P. yra geras, nuoširdus, darbštus. Yra karšto būdo (charakterio), todėl būna, kad rėkauja. A. P. nieko blogo negali pasakyti (I t., b.b.l. 103-106).

2024 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodoma, kad P. B. (duomenys neskelbtini). P. B. apibūdinamas kaip sąžiningas, gerai atliekantis savo darbą, nekonfliktiškas darbuotojas. Pavestas užduotis atlieka laiku. Drausminių nuobaudų neturi (I t., b.b.l. 172).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas 140 straipsnio dispozicijose nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 3 dalyje dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Fizinio skausmo sukėlimas, nagrinėjamu atveju, yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant V. P. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Įvertinęs nukentėjusiųjų mažamečių E. B. ir A. M., liudytojos (įstatyminės atstovės) V. B., liudytojų J. M., S. Š. parodymuose, taip pat paties kaltinamojo P. B. parodymuose duotuose ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo metu, 2024-10-30 Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime, 2024-10-30 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje, 2024-11-06 policijos registruojamų įvykių registro pažymoje bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad P. B., 2024 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušdamas - suduodamas rankos delnu vieną kartą į sėdmenis mažametei podukrai A. M., 2024 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušdamas - suduodamas rankos delnu vieną kartą į sėdmenis mažamečiams podukrai A. M. ir sūnui E. B. ir 2024 m. spalio 27 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušdamas - suduodamas rankos delnu du kartus sūnui E. B. į sėdmenis, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams - mažametei podukrai ir mažamečiam sūnui.

Motyvuojamoji dalis

P. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos visiškai įrodytomis, yra kvalifikuotos teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmių skyrimo.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 d. 2 p.);

P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo P. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo P. B. padarytos trys BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 str. 3 d.)); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); kaltininko asmenybę (kaltinamasis P. B. dirba dirbantis (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai ((I t., b.b.l. 172), administracine tvarka nebaustas (I t., b.bl. 162), tačiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalį- fizinio skausmo žmonai V. B.) (I t., b.b.l. 155-161), taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), į tai, jog inkriminuojamą veiką padarė praėjus dviem su puse metams po nuteisimo už analogišką nusikalstamą veiką) ir mano, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas nėra pagrindo skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) susijusią bausmę, kadangi už ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl už padarytus nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 3 d.), jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatomas artimesnis bausmės minimumui.

Pagal nustatytas P. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl P. B. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, jog P. B. kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, turi tris nepilnamečius vaikus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ((I t., b.b.l. 172), administracine tvarka nebaustas (I t., b.bl. 162), nurodė, jog pilnai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, ketina keisti gyvenimo būdą iš esmės (Krizių centre baigė pozityvios tėvystės kursus, taip pat aktyviai lankėsi pas psichologą (viso 15-20 kartų), šeimoje yra vienintelis dirbantis ir vaikus išlaikantis asmuo (o tai galės daryti tik būdama laisvėje), todėl esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo P. B. elgesį laisvėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dvi CD laikmenos (su 2024-11-28 mažamečių E. B. ir A. M. apklausos metu fiksuotais vaizdo ir garso įrašais), saugomos prie baudžiamosios bylos medžiagos (I t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei podukrai A. M.) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams: podukrai A. M. ir sūnui E. B.) ) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam sūnui E. B.) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti P. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu P. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. B. atidėti vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant P. B. intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

CD laikmenas (su 2024-11-28 mažamečių E. B. ir A. M. apklausos metu fiksuotais vaizdo ir garso įrašais), saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (I t.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.