Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. A. prašymas dėl 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 1997 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 118 str. 4 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 10 m., bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1995 m. gegužės 7 d., 1 val., (duomenys neskelbtini), grupe iš anksto susitaręs su A. G. , pavartodami fizinį smurtą ir grasinimus, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja D. R., gim. 1976 m., sukeldami nukentėjusiajai itin sunkias pasekmes, nes šio lytinio smurto pasėkoje ji susirgo psichine liga – užsitęsusia reaktyvine depresija.

Nuteistasis V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal naujojo BK, įsigaliojusio nuo 2003-05-01, normas ir sušvelninti bausmę.

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi nuteistojo V. A. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal faktines aplinkybes ir kvalifikuojamuosius požymius V. A. padaryta nusikalstama veika atitinka naujojo BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. idealią sutaptį, o pagal pasekmes – BK 135 str. 1 d. numatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptį. Išžaginimo norma, numatyta BK 149 str. 2 d., palankesnė nuteistajam, nes sankcija švelnesnė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikuojant būtina inkriminuoti visas faktines aplinkybes ir kvalifikuojamuosius požymius, tektų taikyti naujas normas, vietoj vieno nusikaltimo būtų nustatyti trys sunkūs nusikaltimai, galutinę bausmę tektų skirti pagal tris subendrintinas bausmes, o tai pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį.

Nuteistasis V. A. skundu prašo peržiūrėti bylą, perkvalifikuoti jo veiką pagal naujojo BK normas ir sušvelninti bausmę.

Nuteistojo V. A. skundas tenkinamas.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. IX-1162 (toliau – Įstatymas) su vėlesniais pakeitimais numato nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK pagrindus ir tvarką.

Nurodyto Įstatymo 4 str. 1 d. ir 2000 m. BK 3 str. 2 d. nuostatos numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs nuteistojo V. A. prašymo, nurodė, kad perkvalifikavus nuteistojo veiką pagal naująjį BK, vietoj vieno nusikaltimo būtų nustatyti net trys sunkūs nusikaltimai, galutinę bausmę tektų skirti pagal tris subendrintas bausmes, todėl tai pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį.

Šis teismo teiginys nėra teisingas.

V. A. nuteistas už tai, jog grupe iš anksto susitaręs lytiškai santykiavo natūraliu ir oraliniu būdu su nukentėjusiąja D. R. , sukeldamas jai itin sunkias pasekmes.

Nuosprendyje nuteistojo veika – išžaginimas kvalifikuota pagal 1961 m. BK 118 str. 4 d., inkriminavus vieną šioje straipsnio dalyje numatytą nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – itin sunkias pasekmes. Baudžiamojoje teisėje itin sunkiomis pasekmėmis pripažįstamas išžaginant padarytas sunkus sužalojimas, susargdinimas.

Atsakomybę už išžaginimą numato naujojo BK 149 str., tačiau nė vienoje šio straipsnio dalyje nenumatytas veiką kvalifikuojantis požymis – itin sunkių pasekmių sukėlimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškinta, kad, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip kelių nusikaltimų ideali sutaptis – pagal BK 149 ar 150 str. ir 135 str. atitinkamą dalį.

Tačiau šis senato išaiškinimas taikomas, naujai kvalifikuojant padarytą veiką, bet ne peržiūrint jau vykdomą ar net įvykdytą nuosprendį ir veiką perkvalifikuojant vien dėl to, jog įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, kurio nuostatos nuteistajam yra švelnesnės. Baudžiamojo įstatymo taikymo galimybės, veikas kvalifikuojant ir jas perkvalifikuojant dėl to, kad įsigaliojo naujasis BK, nėra identiškos. Perkvalifikavimo atveju baudžiamojo įstatymo taikymas labiau suvaržytas, nes daugiau įtakos daro baudžiamojo proceso įstatymas.

Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pagal faktines aplinkybes ir kvalifikuojamuosius požymius V. A. veika, numatyta senojo BK 118 str. 4 d., atitinka naujojo BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. idealią sutaptį. Tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pagal pasekmes veika atitinka BK 135 str. 1 d. – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d. yra konstatavimas, jog asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje išaiškinta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, jog sveikatos sutrikdymo mastą nustato ekspertizės komisija.

Mūsų aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, BPK nenumato galimybės skirti ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, nes šiuo atveju taikomo baudžiamojo įstatymo paskirtis yra kita. Dėl to nežinant, ar išžaginimo sukeltas pasekmes galima laikyti sunkiu sveikatos sutrikdymu, nuteistojo veikos negalima papildomai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 punkte išaiškinta teismams, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias ir pan.

Sulyginus 1961 m. BK 118 str. 4 d. numatytą sankciją su 2000 m. BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. numatytomis sankcijomis matyti, jog 2000 m. BK atitinkamų straipsnių sankcijos yra švelnesnės. Tai atitinka BK 3 str. 2 d. nuostatas.

Dėl šių motyvų nuteistojo veika, bendrininkų grupe išžaginus nukentėjusiąją, perkvalifikuojama į 2000 m. BK 149 str. 2 d., o nusikalstama veika bendrininkų grupe seksualiai prievartavus nukentėjusiąją – į 2000 m. BK 150 str. 2 d. kaip šių nusikaltimų ideali sutaptis.

Taip perkvalifikavus V. A. veiką, t. y. taikant du naujojo BK specialiosios dalies straipsnius, nuteistojo teisinė padėtis nepasunkinama, nes abiejų naujojo BK straipsnių sankcijos, lyginant su senojo BK 118 str. 4 d., yra švelnesnės, o sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis bausmės gali būti subendrintos tik apėmimo būdu.

Dėl to sutinkamai su BK 3 str. 2 d. nuostatomis nuteistajam turi būti taikomas naujasis įstatymas, atitinkamai sušvelninant bausmę.

Būtent tokią teismų praktiką, susijusią su veikos kvalifikavimu, kai vietoj vieno nusikaltimo veika perkvalifikuojama į du nusikaltimus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2A-7-1/2006).

Skiriant V. A. bausmes už abu nusikaltimus, atsižvelgiama į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir į nukentėjusiajai dėl nusikaltimo kilusius padarinius. Dėl to skiriamos didesnės, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės, jos subendrinamos apėmimo būdu.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

V. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 118 str. 4 d. į 2000 m. BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. bei paskirti laisvės atėmimo bausmes:

pagal BK 149 str. 2 d. – 9 (devyneriems) metams;

pagal BK 150 str. 2 d. – 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Nutartis neskundžiama.