Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio, Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą pagal nuteistojo I. J. (I. J.) pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo ir prokuroro, prašiusių nuteistojo I. J. pareiškimą patenkinti, jo veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nuteistas už tai, kad:

2002 m. spalio 30 d., apie 18 val., Klaipėdoje, ant Jono kalnelio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjo prie čia buvusios R. G., R. ir T. J. bei R. R., sugriebė jai už striukės gaubto ir, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – prikišęs prie kaklo peilį, pareikalavo atiduoti daiktus. R. G., nenorėdama atiduoti rankinės, bandė perduoti ją šalia stovėjusiai R. J., tačiau perduodant rankinė nukrito ant žemės ir iš jos iškrito 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 3310”, kurį jis užvaldė.

2002 m. lapkričio 18 d., apie 11 val., veikdamas su R. B. grupe iš anksto susitarusių asmenų, Klaipėdoje, ant Jono kalnelio, užpuolė nepilnamečius T. L., A. B., M. S., A. P. I. J. apieškojo T. L. rūbų kišenes, radęs 2 Lt, juos užvaldė. Po to I. J. sugriebė M. S. už kaklo ir pasikišo po pažastimi, o R. B. sudavė kojos keliu smūgį į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir plėšimo būdu I. J. ir R. B. užvaldė M. S. priklausantį 350 Lt vertės turtą ir T. L. 2 Lt.

2002 m. lapkričio 21 d., apie 0 val. 30 min., Klaipėdoje, Rumpiškės g., prie 20-ojo namo, užpuolė L. M. ir sugriebęs ją už kairės rankos sudavė keturis kartus į pilvo juosmens sritį nenustatytu daiktu, padarydamas durtines – pjautines žaizdas, taip padarė L. M. sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei, ir užvaldė L. M. priklausančio turto už 42 Lt bei rankinėje buvusią prisegamą vizitinę „Maximos” kortelę, neturinčią materialios vertės, bei UAB „VP Market” priklausančią 40 Lt vertės prijuostę.

2002 m. lapkričio 21 d., apie 13 val., Klaipėdoje, prie Žiedų skg. 4-ojo namo esančių garažų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą kumščiu sudavė R. M. į veidą, po to šiam pavyko pabėgti, pasivijęs jį, toliau tęsdamas fizinį smurtą, spyrė koja į kaklą ir padarė lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, ir užvaldė O. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ”Motorola V-100” už 222 Lt.

2002 m. lapkričio 24 d., apie 14 val. 30 min., panaudodamas fizinį smurtą, Klaipėdoje, prie Ryšininkų g. 8-ojo namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjęs prie nepilnamečio M. G., apglėbė jį ranka per pečius, tikrino jo kišenes, radęs 10 Lt, juos užvaldė, po to panaudodamas fizinį smurtą, pargriovė M. G. ant žemės, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir užvaldė mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 5210”, ir taip užvaldė J.G. priklausančio turto už 710 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. J. pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje konstatuota, kad I. J. nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, negalima perkvalifikuoti į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį kaip dviejų nusikaltimų sutaptį, nes taip pasunkėtų nuteistojo teisinė padėtis, o tai prieštarauja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Šis apeliacinės instancijos teismo teiginys nėra teisingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkte išaiškinta, kad, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą 2000 m. BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato turto pagrobimo. Šis išaiškinimas yra skirtas padarytos veikos kvalifikavimo, bet ne jos perkvalifikavimo dėl to, kad įsigaliojo kitas Baudžiamasis kodeksas, atvejams. Baudžiamojo įstatymo taikymo galimybės veikas kvalifikuojant ir jas perkvalifikuojant dėl to, kad įsigaliojo naujasis BK, nėra identiškos. Perkvalifikavimo atvejais baudžiamojo įstatymo taikymas labiau suvaržytas, nes daugiau įtakos daro baudžiamojo proceso įstatymas.

L. M. turto plėšimas nuosprendyje kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, inkriminavus vieną šioje dalyje numatytų nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusiajai padarymą. Nukentėjusiajai sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas nenustatytu daiktu, todėl šis faktas kvalifikavimui įtakos neturėjo ir nebuvo panaudotas kvalifikuojant plėšimą pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį. Kaip savarankiškas kvalifikavimui reikšmingas požymis nebuvo inkriminuotos ir savanaudiškos paskatos. Tokiomis aplinkybėmis nei žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas, nei savanaudiškos paskatos negali daryti įtakos perkvalifikuojant veiką pagal 2000 m. BK 180 ir 135 straipsnius. Kitų požymių, dėl kurių reikėtų taikyti 2000 m. BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį, taip pat 135 straipsnio 2 dalį, nėra. Taigi plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., turi būti perkvalifikuojamas pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 punkte išaiškinta teismams, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias ir pan. Sulyginus 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją su 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje numatytomis sankcijomis matyti, kad 2000 m. BK atitinkamos sankcijos yra švelnesnės. Tai atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu, vertinant iš 2000 m. BK pozicijų, sudaro nusikaltimų idealiąją sutaptį, todėl, net ir taikant du naujojo BK specialiosios dalies straipsnius, bausmės gali būti subendrintos, kaip numatyta 2000 m. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, tik apėmimo būdu. Todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas nuteistojo I. J. nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į 2000 m. BK dėl to, kad būtų pasunkinta nuteistųjų padėtis, nėra pagrįsti. Atsisakydamas nuteistojo I. J. veiką perkvalifikuoti pagal švelninantį bausmę įstatymą, apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to reikia nuteistojo I. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Taigi nuosprendis, apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismo nutartys keistinos.

Skiriant bausmę I. J. atsižvelgiama į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, o nustatant subendrintą bausmę – į apeliacinės instancijos teismo nutartyje naudotus bausmių subendrinimo būdus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. balandžio 25 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 24 d. nutartį pakeisti: nuteistojo I. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šias bausmes ir bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę I. J. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, neatliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 11 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę I. J. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir devyniems mėnesiams.

Kitą teismų sprendimų dalį palikti nepakeistą.