Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-2570-773/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-07-11
Bylos Nr.: 2-2570-773/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06211-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Šimonis
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai: Karina Račkauskienė

Civilinė byla Nr. 2-2570-773/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06211-2013-6

Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Solveigai Gradzevičienei, nedalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 3-9) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 7860 Lt turtinės žalos atlyginimo, 120000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmai vykdant ikiteisminį tyrimą, palaikant valstybinį kaltinimą bei baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą apeliacine bei kasaciniame tvarka, taip pat nepagrįstai iškeliant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini neteisėtais. Neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais laikytina ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašymas. Ieškovas, pasisakydamas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pradedant jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal I. L. skundą ir pareiškiant įtarimus pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, taip pat nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nurodė, kad visų pirma buvo privaloma įsitikinti, ar jo atlikti veiksmai turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi jų nesant tokie veiksmai nėra laikomi nusikaltimu. Ieškovo nurodymu, jo atveju nebuvo tinkamai kvalifikuota bei atskleista nusikalstama veika, kadangi savavaldžiavimas yra laikomas nusikaltimu tik tada, kai padaroma didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams ir nors didelė žala yra vertinamasis kriterijus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras bei teismai turėjo atidžiai bei rūpestingai įvertinti padarytos žalos dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovas pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę Žaliakalnio PK pareigūnai, kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai vertindami būtiną nusikaltimo sudėties požymį nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi, kaip to reikalauja teisės aktai, kadangi jų priimti sprendimai buvo nepagrįsti. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį, kuriame teismas konstatavo, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo nuomone, vykdydami išimtinai jiems įstatymų numatytas funkcijas ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai veikė nerūpestingai, neatidžiai ir nesivadovavo įstatymų normomis. Ieškovas, pasisakydamas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kai Kauno apskr. VPK Prienų raj. PK KPP viršininko A. V. 2010 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta 150 Lt bauda už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo padarymą, nurodė, kad pareigūnas nesivadovavo ATPK 248 straipsnyje numatytais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniais, taip pat nesiaiškino bylos aplinkybių. Kaip pažymėjo ieškovas, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir nuobaudą paskyręs pareigūnas turėjo surinkti įrodymus ir tik įsitikinęs, kad jų pakanka, privalėjo skirti administracinę nuobaudą, tačiau šiuo atveju pareigūnas veikė ne pagal įstatymus, neatidžiai bei nerūpestingai, administracinės bylos tyrimą vykdė atmestinai ir nesivadovaudamas faktais. Ieškovas, pasisakydamas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kai baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras nebuvo nei pakankamai rūpestingi ir atidūs, nei veikė kaip teisinės srities specialistai atlikdami įstatymo jiems pavestas funkcijas. Ieškovas pažymėjo, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai siekė ne ginti žmonių laisves ir teises, tačiau veikė vedini keršto, siekė satisfakcijos dėl įžeistų ambicijų, kadangi kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras netinkamai atliko savo funkcijas, ko pasėkoje nebuvo apginti jo pažeisti interesai. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl pareigūnų neatidžiai ir nerūpestingai atliekamų funkcijų jis pareiškė jiems priekaištus bei pastabas, tačiau vietoje to, jog atkreiptų į jas dėmesį ir stengtųsi šalinti savo darbo trūkumus, jie pareiškė jam nepagrįstą kaltinimą. Aplinkybes, kad kaltinimas be pagrindo, įrodė visų instancijų teismai, nusprendę, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad nors pirmos instancijos teismas buvo nutaręs, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokuroras vis tiek reiškė apeliacinį ir kasacinius skundus, nors atidus ir rūpestingas asmuo to būtų nedaręs. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad paskutiniu momentu prokuroras atsisakė kasacinio skundo, tuo pripažindamas jo nepagrįstumą.

Kaip nurodė ieškovas, teismuose jam pavyko pasiekti teisingumą, apginti save nuo neteisėtų ir neteisingų policijos pareigūnų, prokurorų bei teisėjų veiksmų, kuriuos įtakojo didelis jų neatidumas ir nerūpestingumas, tačiau tai pareikalavo didelių finansinių išteklių, be to, tiek jis pats, tiek jo šeima patyrė emocinių išgyvenimų. Ieškovo nurodymu, jam teko naudotis teisininkų paslaugomis, už kurias jis patyrė 7860 Lt turtinę žalą. Ieškovas pabrėžė, kad dėl neteisėtų kaltinimų nusikalstama veika bei neteisėtai paskirtos administracinės nuobaudos jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes jautėsi pažemintas, pablogėjo jo reputacija, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, išgyvenimus dėl ateities, nuolatinį stresą. Ieškovo teigimu, jis yra verslininkas bei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, dirba pagal verslo liudijimą, o apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tapus žinoma bendradarbiams, draugams, galimai ir klientams, tai neginčytinai pakenkė jo reputacijai kitų asmenų akyse. Be to, dėl neteisėtai pareikštų įtarimų baudžiamosiose bylose padarius nusikalstamą veiką, buvo suabejota jo nepriekaištinga reputacija, ko pasėkoje remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu buvo sustabdytas leidimas šaunamiesiems ginklams, todėl jis negalėjo užsiimti ir savo pagrindiniu pomėgiu medžiokle, kuri padėdavo atsipalaiduoti, atgauti vidinę ramybę, suteikdavo jėgų. Ieškovo nurodymu, dėl ilgai trukusių teisminių procesų bei jų metu paskirtos kardomosios priemonės jis patyrė nepatogumus taip pat ir dėl to, kad turėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo, įprastinės veiklos, t.y. tuo pačiu ir pajamų šaltinio, vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, advokatus, į teismo posėdžius. Be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. buvo priteista 5780 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos, kuriai įsiteisėjus buvo išduotas vykdomasis raštas ir priverstine tvarka vykdomas antstolės G. K. kontoroje, kas reiškia, jog jis buvo įtrauktas į skolininkų registrą, kas taip pat turėjo įtakos reputacijai ir kreditiniam patikimumui. Ieškovo teigimu, visi šie išgyvenimai palietė ir jo šeimą, nes baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinimai buvo pareikšti ir jo motinai M. K., kuriai buvo 70 metų, todėl garbaus amžiaus moteriai tai visiškai sutrikdė gyvenimą bei sveikatą, o patirti išgyvenimai, gėda, stresai taip pakenkė jos dvasinei ir fizinei būklei, kad paspartino mirtį. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jo santykiai su motina iki pat jos mirties buvo itin artimi ir glaudūs.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 73-79) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad atsiliepime pasisakys tik dėl tų ieškinio aplinkybių ir motyvų, kurie susiję su galimai neteisėtais prokurorų veiksmais baudžiamajame procese. Atsiliepime pasisakant dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo, nurodyta, kad jis buvo pradėtas pagal I. L. pareiškimą, jog ieškovas ir jo motina pasitelkdami trečiuosius asmenis bei žinodami, kad teisme yra ginčas dėl testamento nuginčijimo ir priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš I. L. tėvui priklausančio buto išnešė jam priklausiusius daiktus. Kadangi minėtame skunde pareiškėjos nurodytų aplinkybių, patvirtinančių ieškovo nusikalstamus veiksmus, nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų, buvo įstatyme numatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas BPK 166 str. l d. 2 p. pagrindu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius, t.y. konstatavus, jog ieškovas savo veiksmais trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi būdamas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, keisdamas daiktinio įrodymo - pramoginio katerio buvimo vietą ir apie tai neinformuodamas ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, taip pat atsisakydamas pateikti apžiūrai laivo detales, trukdė atlikti šių objektų apžiūrą. Taigi, ikiteisminiai tyrimai šiuo atveju pradėti pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BPK normomis ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl šis veiksmas negali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.727 str. 1 d. kilti. Atsiliepime pasisakant dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, valstybinio kaltinimo palaikymo ir bylos nagrinėjimo apeliacine ir kasacine tvarka nurodyta, kad ieškovo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuodami ieškovo ir jo motinos veikas kaip nusikalstamas buvo nepakankamai atidūs bei rūpestingi, yra nepagrįstas. Tiek iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, tiek iš joje priimtų teismo sprendimų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės dėl disponavimo nekilnojamu turtu - mirusiajam priklausiusių daiktų iškraustymo iš buto - faktas pasitvirtino, taip pat buvo nustatytos ir naujos aplinkybės, susijusios su mirusiajam priklausiusio buto disponavimu esant teisminiam ginčui dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo. Taip pat buvo nustatytos aplinkybės, kad šiuos veiksmus vykdė ieškovas ir jo motina, jog minėti veiksmai buvo atliekami su turtu, nepriklausančiu ieškovui ar jo motinai ir kad šiais veiksmais buvo padaryta didelė žala trečiajam asmeniui - pareiškėjai I. L. (7300 Lt turtinė ir 100000 Lt neturtinė žala). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti veikos požymiai formaliai atitiko BK 294 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Atsiliepime pažymėta, kad tai, jog prokuroras turėjo pagrindo ieškovo ir jo motinos veiką vertinti kaip turinčią nusikalstamos veikos požymių, rodo ir tas faktas, jog apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai pripažino ieškovą ir jo motiną kaltais. Ir tik atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą kasacinėje instancijoje pakartotinai, buvo priimta nutartis palikti galioti pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo veikoje buvo nustatyti formalūs BK 231 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl pabaigus ikiteisminį tyrimą prokurorui buvo pagrindas perduoti bylą teismui su kaltinamuoju aktu. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju galėtų būti pripažintas neteisėta veikla tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad jis vykdytas nesilaikant ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos ir procedūrų, tačiau tokių aplinkybių ieškovas nenurodė, įrodymų nepateikė, todėl laikytina, jog ikiteisminio tyrimo neteisėtumo ieškovas neįrodė. Taip pat neteisėtais veiksmais negali būti laikoma valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose, apeliacinių, kasacinių skundų teikimas, kadangi valstybinio kaltinimo palaikymas yra privaloma prokuroro funkcija numatyta baudžiamojo proceso kodekse, o teismo sprendimų apskundimas BPK nustatyta tvarka yra tiek prokuroro, tiek kitų proceso dalyvių teisė, kuria proceso dalyviai naudojasi savo nuožiūra. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas neįrodė vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 str. atsiradimo sąlygų - neteisėtų prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, t.y. neįrodė, jog žala atsirado dėl netesėtų prokurorų veiksmų. Atsiliepime pasisakant dėl prašomos priteisti žalos, nurodyta, kad turtinę žalą ieškovas grindžia konkrečiais dokumentais, įrodančiais gynėjams sumokėtas sumas, tačiau ieškinyje nurodytos aplinkybės ir motyvai dėl neturtinės žalos kilmės ir dydžio yra nepakankami, jog būtų galima įvertinti jos pagrįstumą. Neturtinės žalos atsiradimą ieškovas sieja su trimis faktiniais pagrindais, tačiau bendrais bruožais nurodydamas savo išgyvenimus ir kitus neigiamus padarinius, patirtus dėl visų šių procesų, bet nekonkretizuoja, kokias konkrečiai pasekmes sukėlė kiekvienas iš nurodytų procesų. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog šie procesai savo pobūdžiu, trukme ir pasekmėmis yra skirtingi, todėl ir pasekmes ieškovui turėjo sukelti skirtingas. Nekonkretizavus kiekvieno iš procesų sukeltų padarinių ir jiems kompensuoti prašomos sumos, nėra galimybės įvertinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą bei dėl jo pasisakyti. Be to, nurodydamas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes ieškovas jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o pateikė tik savo samprotavimus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 81-83) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad teismų sprendimuose, kuriais ieškovas išteisintas, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai nekonstatuoti, todėl manytina, kad šių pareigūnų neapdairumas neįrodytas, kaip ir neįrodyta, jog pareigūnai veikė aiškiai nekvalifikuotai, ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsiliepime nurodyta ir tai, kad, jų nuomone, baudžiamieji procesai nebuvo pernelyg užsitęsę, vyko protingą laikotarpį, o kaltės klausimas negali būti išspręstas dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ieškinyje nėra nurodoma, kokie konkretūs prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai buvo neteisėti, taip pat ieškovas neįrodinėja, kad nebuvo kardomosios priemonės skyrimo pagrindų, o ieškinyje nurodytuose teismų sprendimuose nėra nurodyta, kad kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas buvo neteisėtas. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala nepagrįsta įrodymais, be to, ieškovas prašo atlyginti 120000 Lt neturtinę žalą ir teigia, jog jis jautėsi pažemintas, patyrė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra grindžiamos įrodymais. Be to, ieškovo nurodyta neturtinė žala yra nepagrįstai didelė bei neprotinga.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 86-90) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad buvo gautas I. L. skundas dėl ieškovo ir jo motinos veiksmų neteisėtai užgrobiant jos velionio tėvo J. K. butą ir iškraustant iš jo daiktus, todėl Kauno miesto apylinkės prokuratūra turėjo teisėtą BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, ko pasėkoje teigti, jog jis buvo pradėtas nepagrįstai negalima. Vien tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesuponuoja išvados, jog ikiteisminis tyrimas iš viso buvo pradėtas nepagrįstai. Dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - neteisėtumo byloje nėra jokių objektyvių duomenų. Minėtos kardomosios priemonės paskyrimas atliktas nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių, todėl negali būti laikomas pažeidžiančiu asmens teises ir laisves. Be to, ieškovas paskirtos kardomosios priemonės instancine tvarka neskundė, įrodymų, kad ji būtų pripažinta neteisėta, nepateikė. Atsiliepime pažymėta, kad baudžiamosios bylos nutraukimu ar išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas nėra preziumuojamas, kadangi tokią prezumpciją gali numatyti tik įstatymai, todėl remtis tik išteisinamuoju nuosprendžiu reikalaujant iš valstybės atlyginti ieškovui padarytą žalą, nėra pagrįsta. Be to, šiuo atveju dviejų instancijų teismai (Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas) priėjo vieningos išvados dėl ieškovo kaltės ir tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje padaryta priešinga išvada dėl ieškovo kaltės. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo išteisinimas yra pakankama satisfakcija. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis nekvestionuojama, tačiau joje nekonstatuota žemesnių instancijų teismų padarytų esminių BPK, BK ar kitokių pažeidimų. Atsiliepime nurodyta ir tai, kad nors ieškovas prašo atlyginti 7860 Lt turtinės žalos už gynėjo paslaugas, tačiau byloje nėra teisinių paslaugų teikimo sutarčių kopijų, o vien tik pats pinigų įmokėjimo faktas dar nepažymi atsiradusios turtinės žalos. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, o net jeigu ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo nurodomas 120000 Lt neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, bylos Nr. 3K-3-346/2014; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir UAB „Dreivida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).

Dėl baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas A. K. ir jo motina M. K. buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, padarymu, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, tirdamas ieškovo A. K. ieškinio dalį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų vykdant ikiteisminį tyrimą, palaikant valstybinį kaltinimą bei nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine bei kasaciniame tvarka, ištyrė byloje esančius įrodymus dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje klausimą. Teismas tirdamas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismų neteisėtus veiksmus kildino iš netinkamo A. K. padarytos veikos kvalifikavimo, nes savavaldžiavimas yra laikomas nusikaltimu tik tada, kai padaroma didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl žalos dydis turėjo būti įvertintas atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teismai vykdydami jiems įstatymų nustatytas funkcijas veikė nerūpestingai ir neatidžiai surašant kaltinamąjį aktą, palaikant kaltinimą, o apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismams priimant nepagrįstus teismo sprendimus, ieškovo nuomone, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendis, kuriame teismas konstatavo, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes A. K. veika išnešant daiktus iš buto nelaikytini jokiu pažeidimu nei civilinės teisės, nei baudžiamosios teisės prasme, A. K. veiksmai nėra neteisėti.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. J., susipažinęs su 2007 m. gegužės 13 d. ir 2007 m. gegužės 17 d. I. L. pareiškimais apie nusikalstamą veiką – neteisėtą J. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užgrobimą bei daiktų iškraustymą, 2007 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį – savavaldžiavimas, suteikiant ikiteisminio tyrimo numerį (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 1, b. l. 3). Iš baudžiamojoje byloje esančio I. L. 2007 m. gegužės 16 d. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų keliant baudžiamąją bylą nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) vadovui A. K., kuris iniciavo įsilaužimą į tėvui J. K., mir. 2006 m. gruodžio 6 d., nuosavą butą (duomenys neskelbtini), nurodant, jog įsilaužimo metu iš buto išmėtyti visi tėvui priklausę daiktai (baldai, patalynė, indai, religinio pobūdžio paveikslai, artimųjų portretai, kryžiai, kiti daiktai), padaryta didelė materialinė ir ypač moralinė žala (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 1, b. l. 3). BPK 169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Teismas pažymi, kad I. L. 2007 m. gegužės 16 d. pareiškime buvo nurodyti akivaizdūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), požymiai – savavališkas vykdymas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, todėl prokuroras pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir jo veiksmai laikytini teisėtais. Teismas pažymi, jog tai, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai teismo posėdžio metu sutiko ir ieškovo A. K. advokatė K. Račkauskienė (2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 50 min. 00 sek.).

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė E. Sangavičiūtė 2008 m. gegužės 13 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriame nurodė, kad M. K. ir A. K., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, žinodami, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio (J. K. testamento) pripažinimo negaliojančiu, neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, paprašė D. R. ir V. L., kurie iškraustė į kiemą testatoriui J. K. priklausančius daiktus, ir padarė didelės 7300 Lt turtinės ir 100 000 Lt moralinės žalos I. L. teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 1, b. l. 74-79). Teismas pažymi, kad šis kaltinamasis aktas atitiko visus BPK 219 straipsnio reikalavimus kaltinamojo akto turiniui, jame buvo nurodyti įtariamieji, nusikalstamos veikos aprašymas: vieta, laikas, būdai, padariniai, duomenys apie nukentėjusiuosius, žalos rūšys ir dydis, kiti duomenys. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje nenustatė kliūčių nagrinėti bylą teisme ir perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 2, b. l. 83). Šios aplinkybės patvirtina, kad pats Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės E. Sangavičiūtės 2008 m. gegužės 13 d. kaltinamojo akto surašymas civilinės atsakomybės prasme negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, nes taip prokurorė pagrįstai realizavo jai suteiktą diskrecijos teisę, įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančio įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo baigti ikiteisminį tyrimą ir BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka atlikus atitinkamus veiksmus surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 218 straipsnio 7 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu nustačius, kad I. L. nusikalstama veika padaryta turtinė ir moralinė žala, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, o 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu, reiškiančiu 107 300 Lt civilinį ieškinį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 1, b. l. 21-23), todėl prokurorė šioje baudžiamojo proceso stadijoje turėjo pagrindą manyti, kad yra padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams (BK 294 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismui civilinėje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė surašiusi 2008 m. gegužės 13 d. kaltinamąjį aktą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ieškovą A. K. ir M. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 1-7). Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios I. L. nurodyta 7300 Lt turtinė ir 100 000 Lt moralinė žala nėra įrodyta. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus (proceso dalyvių paaiškinimus, fotonuotraukas, liudytojų parodymus), nustatė, kad J. K. baldai ir daiktai yra seni ir nevertingi, tuo tarpu nukentėjusiosios nurodyta 100 000 Lt moralinė žala dėl iškraustytų tėvo daiktų yra abejotina, nes ji tais daiktais nesirūpino. Teismas sprendė, kad kaltinimas paremtas vien nukentėjusiosios emocijomis ir prielaidomis, o tuo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymai, tuo tarpu visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Teismas kaltinamuosius išteisino nenustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios I. L. apeliacinius skundus, 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. K. ir A. K. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė baudomis (3900 Lt ir 5200 Lt); priteisė I. L. naudai solidariai iš M. K. ir A. K. 5780 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 41-50).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų M. K. ir A. K. kasacinius skundus, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi kasacinius skundus atmetė (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 116-123).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 – 455 straipsnių tvarka, 2010 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą dėl M. K. ir A. K. nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad taikant BPK 451 ir 453 straipsnius kyla abejonių dėl nuteistosios veiksmų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 149-150).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 176-180). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendyje nustatyti faktai teisiškai įvertinti neteisingai. Tarp M. K. ir A. K. bei I. L. vykstantis ginčas dėl J. K. turto spręstinas civilinio proceso tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik atskirų CK normų, reguliuojančių paveldėjimo teisinius santykius, perrašymas, nurodant, jog išvados daromos remiantis išdėstytų CK normų visuma, nėra tinkamas būdas pagrįsti sprendimą, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys savavaldžiavo. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad M. K. ir A. K. nagrinėjamoje byloje pripažinti kaltais apeliacinės instancijos teismui nepadarius aiškios išvados apie tai, kokias CK ar kituose įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus kaltinamieji pažeidė iš buto išnešdami daiktus bei M. K. sudarydama buto panaudos sutartį. Savavaldžiavimas BK 294 straipsnio prasme, esant ginčui dėl turto paveldėjimo, galėtų būti konstatuotas tik nustačius, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų elgesys neatitiko įstatymuose numatytų konkrečių taisyklių. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad daiktų išnešimas iš buto apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje iš viso nesusijęs su kokiais nors M. K. ir A. K. padarytais civilinės teisės normų pažeidimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas niekaip neargumentuoja, kodėl dar nepasibaigus civilinio proceso tvarka sprendžiamam ginčui dėl J. K. turto paveldėjimo I. L. yra laikoma žalą dėl daiktų išnešimo patyrusiu asmeniu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nuosprendyje daroma išvada, jog sudarant panaudos sutartį, savavaldžiavimas įvykdytas neteisėtai disponuojant turtu, yra neteisinga, o neatlygintinis laikinas nesunaudojamo daikto (buto) perdavimas naudotis ir valdyti nėra laikytinas savavaldžiavimu, už kurį turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes tokios sutarties sudarymu taip pat dar niekaip nėra padaroma žala asmeniui, siekiančiam pripažinti testamentą negaliojančiu bei paveldėti butą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinama kaip vienas iš kaltinamųjų kaltę įrodančių įrodymų, nes šia nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas notarei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo byloje iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, sudarant panaudos sutartį, nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartimi M. K. uždrausta valdyti, naudotis, disponuoti J. K. nekilnojamu turtu, nes tokių draudimų 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nėra. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad padarius išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtinas objektyvusis požymis – veiksmai, pažeidžiantys įstatymų nustatytą tvarką, netenka prasmės pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo keliamų kaltės nebuvimo bei didelės žalos nepadarymo klausimų nagrinėjimas: nekonstatavus neteisėtų veiksmų padarymo, negali būti svarstomas ir kaltės klausimas dėl veiksmų, kurių neatitikimas įstatymų nekonstatuotas, atlikimo. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendyje padaryta išvada, jog nesurinkti įrodymai apie nukentėjusiosios patirtą žalą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo tinkamai paneigta, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados apie nustatytą žalą nėra tinkamai pagrįstos išsamia bylos įrodymų analize.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus pirmosios instancijos, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, kurioje M. K. ir A. K. buvo kaltinami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai atliko neteisėtus veiksmus. Kaip jau šioje civilinėje byloje teismo yra konstatuota, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir ikiteisminis tyrimas pradėtas atlikti esant BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam pagrindui. Teismas konstatuoja, kad prokurorui nebuvo pagrindo manyti, jog ikiteisminio tyrimo pradžios momentu buvo aplinkybės, nurodytos BPK 168 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo pagrindo laikyti, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką (savavaldžiavimą) buvo akivaizdžia neteisingi. Prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui nebuvo galima akivaizdžiai spręsti, jog nėra padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas pažymi, kad dėl galimo savavaldžiavimo padarytos žalos dydžio buvo sprendžiama ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nes nukentėjusioji I. L. buvo pareiškusi reikalavimą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl laikyti, kad jau šio proceso stadijoje buvo akivaizdu, jog nepadaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. buvo akivaizdu, jog nėra BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto savavaldžiavimo, kaip nusikaltimo būtinos objektyviosios pusės požymio, nebuvo pagrindo, juolab, kad didelė žala šio BK straipsnio prasme laikytina ne tik materiali, bet ir nemateriali, padaryta ir neturtinėms asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas konstatuoja ir tai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. gegužės 13 d. kaltinamasis aktas atitiko įstatymo reikalavimus, tuo tarpu kaltinimo teisme palaikymas ir apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavimas yra vienos iš pagrindinių prokuroro, kaip kaltinimą valstybės vardu palaikančio pareigūno konstitucinių teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BPK 42 straipsnis, 312 straipsnio 1 dalis). Teismui šioje civilinėje byloje nėra pagrindo laikyti, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. vasario 26 d. apeliacinis skundas (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 13-16) dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo buvo pateiktas neteisėtai, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai įvertinant padarytos žalos dydį, kaip nurodo ieškovas A. K. savo ieškinyje. Teismui susipažinus su Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. vasario 26 d. apeliaciniu skundu matyti, kad jis buvo argumentuotas ir dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, ir atskirai atskleidžiant argumentus dėl didelės žalos padarymo asmens teisėms ir teisėtiems interesams, todėl negalima laikyti, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Teismas įvertina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios I. L. apeliaciniai skundai buvo iš dalies patenkinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi šį nuosprendį palikus galioti. Teismui, įvertinus aukščiau išanalizuotus įrodymus civilinio proceso įrodymų įvertinimo taisyklėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis), ir padarius nurodytas teisines išvadas, konstatuotina, kad šioje ieškinio dalyje ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų nėra nustatyta.

Teismas, spręsdamas dėl neteisėtų teismo (teismų) veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, visų pirma įvertina tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendis, kuriuo M. K. ir A. K. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje ir nubausti baudomis (3900 Lt ir 5200 Lt), įsiteisėjo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2009 m. gegužės 8 d. ir nuo tos dienos šie asmenys įgijo nuteistųjų statusą (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistųjų M. K. ir A. K. kasacinius skundus atmetus, ieškovas A. K. ir M. K. de jure toliau buvo nuteistieji iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. išteisinamasis nuosprendis, priėmimo ir paskelbimo. Taigi, ieškovas A. K. ir jo motina M. K. buvo teismų (Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) neteisėtai ir nepagrįstai nuteisti daugiau nei vienuolika mėnesių, t. y. nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. balandžio 20 d. Teismas, spręsdamas, ar šis neteisėtas nuteisimas, kuris buvo konstatuotas baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai priėmus 2010 m. balandžio 20 d. nutartį, gali būti vertinamas neteisėtu teismo veiksmu taikant valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, įvertina teismų veiksmus pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir profesionaliai aspektu, nes dėl šios pareigos nevykdymo teismo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais civilinėje byloje ir valstybei atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti teismų neteisėtus veiksmus šioje civilinėje byloje, kaip esminį neteisėtumo nustatymo kriterijų laiko išteisinimo pagrindą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodytus motyvus, dėl kurių išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Visų pirma teismas įvertintina tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamoji byla buvo atnaujinta pagal nuteistosios M. K. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį nuteistosios M. K. pareiškimą, 2010 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą, nes laikė, kad taikant BPK 451 ir 453 straipsnius kyla abejonių dėl nuteistosios veiksmų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnį. Tai, kad tiek Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendyje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 451 straipsnis) patvirtina tas faktas, jog šie teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi. Teismas įvertina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendyje byloje nustatyti faktai teisiškai įvertinti neteisingai, nes tarp M. K. ir A. K. bei I. L. vykstantis ginčas dėl J. K. turto spręstinas civilinio proceso tvarka. Esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas ir jų tinkamas įvertinimas priklauso išimtinai teismų kompetencijai, todėl bylą nagrinėjantis teismas vykdydamas pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir profesionaliai negali atlikti visiškai neteisingą jų vertinimą, juolab, kai šios aplinkybės yra akivaizdžios. Dar daugiau, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėdama, kad vien tik atskirų CK normų, reguliuojančių paveldėjimo teisinius santykius, perrašymas, nurodant, jog išvados daromos remiantis išdėstytų CK normų visuma, nėra tinkamas būdas pagrįsti sprendimą, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys savavaldžiavo, iš esmės nustatė teismo klaidas atidžiai ir rūpestingai motyvuojant teismo nuosprendį. Nepakankamai atidžius, rūpestingus ir profesionalius teismo veiksmus išplėstinė teisėjų kolegija nustatė ir konstatuodama, jog M. K. ir A. K. nagrinėjamoje byloje pripažinti kaltais apeliacinės instancijos teismui nepadarius aiškios išvados apie tai, kokias CK ar kituose įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus kaltinamieji pažeidė iš buto išnešdami daiktus bei M. K. sudarydama buto panaudos sutartį. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nustatė nepagrįstą ir neteisingą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvadą, jog sudarant panaudos sutartį savavaldžiavimas įvykdytas neteisėtai disponuojant turtu, nes neatlygintinis laikinas nesunaudojamo daikto (buto) perdavimas naudotis ir valdyti nėra laikytinas savavaldžiavimu, už kurį turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes tokios sutarties sudarymu taip pat dar niekaip nėra padaroma žala. Be kitų išplėstinės teisėjų kolegijos nustatytų klaidingų ir nepagrįstų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendyje atliktų teisinio vertinimo veiksmų, taip pat buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo tinkamai paneigta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžio išvada, jog nesurinkti įrodymai apie nukentėjusiosios patirtą žalą, o teismo išvados apie nustatytą žalą nėra tinkamai pagrįstos išsamia bylos įrodymų analize. Teismas valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų teismo veiksmų aspektu įvertina ir tai, kad šių netinkamų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendyje padarytų teisinių vertinimų ir teisės normos (BK 294 straipsnio 1 dalies) netinkamo taikymo nenustatė kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi kasacinius skundus atmetė, tuo tarpu tokius veiksmus nustatė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje. Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje teismo išanalizuoti įrodymai ir nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus teismo (teismų) veiksmus neteisėtai nuteisus ieškovą A. K. ir jo motiną M. K., kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

Ieškovas A. K. nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje patyrė turtinę žalą, nes naudojosi teisininkų paslaugomis ir patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už kasacinio skundo baudžiamojoje byloje surašymą 1880 Lt ir konsultaciją – 500 Lt. Šią turtinę 2380 Lt žalą patvirtina byloje pateikti advokatui R. Girdziušui atliktų mokėjimų patvirtinantys įrodymai: 2009 m. gegužės 12 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį ieškovas A. K. sumokėjo advokatui 1880 Lt ir 2009 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitas pagal kurį ieškovas A. K. sumokėjo advokatui 500 Lt už dokumento surašymą (T. 1, b. l. 22). Šias ieškovo A. K. patirtas išlaidas patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis A. K. 2009 m. gegužės 27 d. kasacinis skundas ir prašymas dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 63-70, 71), o taip pat su advokatu R. Girdziušu ieškovo A. K. 2009 m. gegužės 12 d. teisinių paslaugų sutartis (T. 1, b. l. 179). Teismas laiko, kad šios išlaidos turi būti pripažintos kaip ieškovo A. K. patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su teismų neteisėtais veiksmais, nes ieškovas A. K. šių išlaidų būtų nepatyręs, jei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nebūtų neteisėtai nuteisusi A. K., kadangi tada nebūtų reikėję skųsti neteisėto ir nepagrįsto Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio kasacine tvarka, prašyti stabdyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą, prašyti atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.272 straipsnį 1 dalį valstybė visiškai atlyginą žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, o pagal šios straipsnio 3 dalį be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovas A. K. prašydamas priteisti neturtinės, viso 120 000 Lt žalos atlyginimą, tai grindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinimų nusikalstama veika baudžiamojoje byloje jautė pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tapo žinoma bendradarbiams ir draugams, galimai ir klientams, nes jis yra verslininkas, (duomenys neskelbtini) direktorius, be to, dėl neteisėtai pareikštų įtarimų jam buvo sustabdytas leidimas šaunamiems ginklams, todėl negalėjo užsiimti ir savo pagrindiniu pomėgiu – medžiokle, kuri padėdavo atsipalaiduoti, suteikdavo jėgų. Be to, dėl ilgai trukusių teisminių procesų bei jų metu paskirtos kardomosios priemonės patyrė nepatogumus, turėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo, įprastinės veiklos, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, išgyvenimus dėl ateities, nuolatinį stresą. Ieškovas A. K. taip pat nurodė, kad šie išgyvenimai palietė ir jo šeimą, nes baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir jo motinai M. K., kuriai bylos nagrinėjimo metu buvo 70 metų, o kaltinimai visiškai sutrikdė jos gyvenimą ir sveikatą, paspartino jos mirtį. Be to, ieškovas A. K. buvo įtrauktas į skolininkų registrą, nes baudžiamojoje byloje I. L. buvo priteistas žalos atlyginimas.

Teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovas A. K. patyrė neturtinę žalą, ieškovo prašymu 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę (T. 1, b. l. 154-156). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę ekspertizę, 2014 m. sausio 16 – vasario 28 d. ekspertizės akte atsakė į klausimus, kad teisminiai procesai baudžiamosiose bylose galėjo turėti subjektyvią įtaką A. K. sveikatai ir psichikos būklei, tačiau nesukėlė sutrikimų, atitinkančių tarptautinėje psichikos ligų klasifikacijoje pateiktų sutrikimų kriterijų; neigiami padariniai, atsiradę teisinių procesų pasėkoje, yra subjektyvūs, objektyviai neatitinkantys psichikos sutrikimų kriterijų pagal šiuo metu galiojančią tarptautinę ligų klasifikaciją (T. 1, b. l. 164). Teismas, tirdamas ieškovo A. K. ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos jam atsiradimo, teismo posėdžio metu išklausė liudytoją I. C., kuri paaiškino, kad dirba pas ieškovą A. K. 20 metų ir pastebėjo, kad ieškovas A. K. pasikeitė teisminių posėdžių pasėkoje, susidarė bloga psichologinė atmosfera, ieškovas A. K. nei iš šio, nei iš to pratrūksta, negali valdyti savo emocijų, tuo tarpu anksčiau nebuvo toks nepakantus, nebuvo tiek pykčio, ieškovas tapo labai nervingas, pergyveno dėl atimtos teisės medžioti. Liudytoja taip pat parodė, kad buvo atėję ir klientai, kurie A. K. nurodė, jog nenori turėti reikalų su nuteistu asmeniu. Liudytoja teigė, kad didelį smūgį dėl baudžiamosios bylos patyrė ir A. K. motina, kuri labai pergyveno dėl procesų, nurodė, kad jaučia įtampą, nemiega naktimis (2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 23 min. 27 sek. iki 2 val. 39 min. 20 sek.). Liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad su ieškovu A. K. kartu medžioja, tačiau jis sužinojo, kad iš ieškovo buvo atimti ginklai 2007 metais, sužinojo, kad ieškovas turi su teisėsauga problemų, medžiotojų būreliuose kiti žinojo, kad ieškovas turi problemų su teisėsauga, medžiotojai kalbėjo, kad nenori turėti reikalų su ieškovu, nes turi problemų su teisėsauga. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovas tapo nervingas (2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 40 min. 20 sek. iki 2 val. 44 min. 30 sek.). Liudytoja apklausta I. R. parodė, kad A. K. pažysta keletą metų, jos motina bendravo su ieškovo motina, matė, kad ieškovas A. K. ir motina M. K. pergyveno dėl iškeltų baudžiamųjų bylų, ieškovas pergyveno dėl savo reputacijos, nes yra baigęs teisės studijas ir norėjo studijuoti doktorantūroje, be to, ieškovui sukėlė didelę traumą medžioklinių ginklų atėmimas, nes jam medžioklė buvo labai reikšminga, nes tai yra jo hobis, aistra, bendravimas su žmonėmis, verslo santykių palaikymas; dėl mamos mirties A. K. labai išgyveno, be to, baudžiamosios bylos pakenkė A. K. reputacijai verslo srityje, A. K. tapo impulsyvesnis, emociškai nevisiškai stabilus, neadekvatūs riksmai, įtampa, stresas, tuo tarpu anksčiau buvo ramus, išsilavinęs, siekiantis tikslo verslininkas ir pan. (2014 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 06 min. 20 sek. iki 15 min. 15 sek.). Teismas įvertina ieškovo A. K. byloje pateiktus Kauno apskrities VPK 2011 m. birželio 10 d. ir 2011 m. liepos 8 d. kvitus, iš kurių matyti, kad ieškovas A. K. ginklus policijai perdavė po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi priėmė ieškovui A. K. palankų išteisinamąjį sprendimą, todėl ieškovas dėl nuteisimo šioje byloje neturėjo perduoti ginklų ir dėl to nepatyrė neigiamų išgyvenimų (T. 2, b. l. 29, 30).

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo A. K. patirtos neturtinės žalos, atsižvelgia į tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 8 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu neteisėtai ir nepagrįstai ieškovą A. K. ir jo motiną M. K. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė baudomis. Šis apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstai paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetus kasacinius skundus. Visų civilinės bylos aplinkybių kontekste vertinant įrodymus: ekspertizės akto išvadas, liudytojų parodymus, paties ieškovo A. K. paaiškinimus, darytina išvada, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo ieškovas A. K. nors ir nepatyrė tokių sveikatos ir psichinės būklės sutrikimų, kurie atitiktų tarptautinėje psichikos ligų klasifikacijoje pateiktų sutrikimų kriterijus, tačiau akivaizdu, kad ieškovas A. K. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, pablogėjo ieškovo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertina, kad minėtu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu neteisėtai ir nepagrįstai pagal BK 294 straipsnio 1 dalį buvo nuteista ir garbingo amžiaus ieškovo motina M. K., kuri mirė 2011 m. balandžio 7 d. (T. 1, b. l. 18), todėl liudytojų parodymai dėl jos patirtų dvasinių pergyvenimų patvirtina ir jos patirtą neturtinę žalą, o tuo pačiu ir papildomai ieškovo A. K. patirtą neturtinę žalą, nes dvasinius išgyvenimus dėl neteisėtos ir nepagrįsto nuteisimo turėjo patirti jam artimiausias žmogus – mama. Sprendžiant klausimą dėl ieškovui A. K. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio dėl nepagrįsto nuteisimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , teismas įvertina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi nenustatė jokių ieškovo A. K. ir M. K. kaltės ar neteisėtų veiksmų, o tai yra reikšminga sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad apkaltinamasis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendis nebuvo įvykdytas, nes jo vykdymas buvo sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. liepos 21 d. ir 2010 m. vasario 19 d. nutartimis (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 4, b. l. 86-87, 149-150). Teismas įvertina ir tai, kad neturtinė žala padaryta teismo neteisėtu ieškovo A. K. ir jo motinos M. K. nuteisimu, tačiau pirmosios instancijos teismas Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 11 d. buvo priėmęs ir išteisinamąjį nuosprendį, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi. Teismas taip pat įvertina Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 24 d. raštą, iš kurio matyti, kad ieškovo A. K. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas ne pirmą kartą, ieškovo atžvilgiu periodiškai pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurie būna nutraukiami (T. 2, b. l. 15, 16). Vis tik, teismas įvertinęs tas aplinkybes, kad šioje ieškinio dalyje yra nustatyti akivaizdūs teismo neteisėti veiksmai, pasireiškę akivaizdžiomis ir šiurkščiomis klaidomis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai priimant apkaltinamąjį 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistųjų M. K. ir A. K. kasacinius skundus atmetant, valstybė turi atlyginti ieškovui A. K. atsiradusią neturtinę žalą, kurios dydis įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus nustatytinas 5000 Lt (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas A. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, padarymu, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas A. K. ieškinyje nurodo, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo kaltinamas, jog atliko neteisėtus veiksmus, numatytus BK 231 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neveikė kaip teisinės srities specialistai atlikdami įstatymo jiems pavestas funkcijas šioje baudžiamojoje byloje, nes ieškovui pareiškus priekaištus bei pastabas dėl netinkamai atliekamų funkcijų, jie pareiškė nepagrįstą kaltinimą ieškovui, reiškė apeliacinį ir kasacinį skundą, kurį vėliau atsiėmė. Ieškovo A. K. nuomone, tai, kad kaltinimas jam buvo pareikštas nepagrįstas patvirtina visų instancijų teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, o prokurorai siekė ne ginti žmogaus teises ir laisves, tačiau veikė keršto vedini, nes ieškovas reiškė priekaištus bei pastabas dėl neatidžiai atliekamų funkcijų.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė, susipažinusi su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje nutraukė nesant nusikalstamos veikos požymių ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 56-63). Šiame nutarime buvo konstatuotos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl paties nukentėjusiojo A. K. kaltės, nes A. K. savo veiksmais trukdė atlikti ikiteisminį tyrimą, jis perkėlė katerį į kitą uostą, apie tai neinformavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir sutrukdė jį apžiūrėti. Nutarime nurodyti A. K. veiksmai įvertinti kaip tyčiniai, kuriais apsunkinama byloje nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, A. K., kaip nukentėjusysis stengėsi ne padėti ikiteisminiam tyrimui, o jį vilkinti, klaidinant ikiteisminį tyrimą nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes. Nutarime konstatuota, kad atsižvelgiant į ištirtas aplinkybes A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro veiklai.

Teismas nustatė, kad ieškovas A. K. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. sausio 18 d. nutarimą skundė 2011 m. sausio 31 d. skundu Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 2, lapai 68-70). Skundą išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu skundo netenkino (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 2, lapai 73-74). Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi A. K. skundą dėl minėtų prokurorų nutarimų, A. K. skundą atmetė, nurodžiusi, kad BPK 166 straipsnio 3 dalis ir 169 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas išimtinai priklauso prokuroro kompetencijai; nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 2, lapas 81). Tai, kad Kauno miesto apylinkės prokurorės 2011 m. sausio 18 d. nutarimas dalyje, kuria buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas konstatavo ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi išnagrinėjusi A. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) T. 2, lapai 87). Atsižvelgiant į šiuos teismų BPK nustatyta tvarka priimtus procesinius sprendimus, kuriais buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu pagal BK 231 straipsnį yra pradėtas teisėtai, teismui civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismas pažymi, kad tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu A. K., kaltinamą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, išteisino, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos Respublikai, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. prieš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, bylos Nr. 3K-7-381/2003), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu. Teismas, šioje civilinėje byloje spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, atsižvelgė į tai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. sausio 18 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį yra priimtas nustačius pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad A. K. padarė nusikaltimą, nes prokurorė laikė, kad A. K. savo veiksmais trukdė atlikti ikiteisminį tyrimą, perkėlė katerį į kitą uostą, apie tai neinformavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nenurodė, kur jis yra, sutrukdė jį apžiūrėti, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsisakė pateikti laivo detales (sraigtus ir plunksnas), piktybiškai neatvykdavo į apklausas, ir šie A. K. veiksmai įvertinti kaip tyčiniai. Teismas pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendyje, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartyje, kurioje šis nuosprendis paliktas nepakeistas, nėra tiesioginių teiginių apie neteisėtą baudžiamosios bylos A. K. atžvilgiu iškėlimą ar kaltinimo palaikymą, teismai priėmė procesinius sprendimus nepriklausomai įvertindami A. K. pareikštą kaltinimą ir baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, laikant, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog A. K. piktybiškai būtų trukdęs ikiteisminiam tyrimui, tačiau prokuratūra tiek kaltinamajame akte, tiek apeliaciniame skunde įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino kitaip, tačiau tai negali būti laikoma prokurorų neteisėtais veiksmais. Ieškovas A. K. nepateikia jokių įrodymų, grindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad prokurorai šioje baudžiamojoje byloje veikė keršto vedini ar turėjo kitokį suinteresuotumą (CPK 178 straipsnis). Teismui įvertinus visas įrodinėtinas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo A. K. ieškinio argumentai dėl neteisėtų prokuroro veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jį baigus palaikant kaltinimą teisme ir vėliau skundžiant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį yra pagrįsti. Teismui nenustačius neteisėtų prokurorų veiksmų civilinės atsakomybės vertinimo prasme ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio dalies, kurioje prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl ieškovo A. K. nepagrįsto nubaudimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismingumo

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK KPP viršininko A. V. 2010 m. balandžio 9 d. nutarimu A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas 5). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2010 m. spalio 11 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK KPP viršininko A. V. 2010 m. balandžio 9 d. nutarimą ir bylą nutraukė (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 117-119).

Ieškovas A. K. ieškinio dalyje nurodo, kad jo atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nesiaiškino bylos aplinkybių, nors ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), todėl jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 640 Lt advokato pagalbai apmokėti, o taip pat neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo klausimams spręsti yra suformavusį praktiką, kad kai pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su pareigūnų veiksmais vykdant teisės aktais jiems priskirtas funkcijas bei tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl pareiškėjui keliant ginčą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą padarytos žalos atlyginimo, tokia byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 18 d. nutartis Nr. T-2-2014, priimta byloje V. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. T-68-2014, priimta byloje V. B. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Vadovaujantis nurodytomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į suformuotą Specialiosios teisėjų kolegija rūšinio teismingumo klausimams spręsti praktiką, teismas sprendžia, kad ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai ieškovą A. K. pripažinus padariusį administracinį teisės pažeidimą ir jį nubaudus administracine nuobauda, yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl teismas priima atskirą nutartį dėl šios bylos dalies siuntimo apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas A. K. šioje byloje patyrė viso 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teisme (T. 1, b. l. 10, 11, T. 2, b. l. 31, 32). Teismas iš esmės patenkino vieną ieškinio dalį iš dviejų ieškinio dalių, kurias teismas išnagrinėjo iš esmės (viena ieškinio dalis perduota pagal rūšinį teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui), ir nustatė neteisėtus teismų veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas A. K. ir jo motina M. K. buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, padarymu, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad teisinga, pagrįsta ir sąžininga iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 50 proc. ieškovo A. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 1150 Lt (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas A. K. šioje byloje į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 1500 Lt už ekspertizės atlikimą (T. 1, b. l. 151-152), tačiau teismas už ekspertizę apmokėjo tik 820 Lt (T. 2, b. l. 3), todėl likusi teismo depozitinėje sąskaitoje 680 Lt suma grąžintina ieškovui A. K.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. K. patyrė 820 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos, todėl 50 proc. jų atlyginimo, t. y. 410 Lt priteistina iš atsakovo (CPK 88 sstraipsnio 1 dalis 1 punktas). Viso iš atsakovo ieškovui A. K. turėtų būti priteista 1560 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1150 Lt + 410 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad valstybė patyrė 92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo A. K. turėtų būti priteistina 50 proc. jų atlyginimo, t. y. 46 Lt (CPK 96 straipsnis), todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis), šia suma mažintina ieškovui priteistina suma iš atsakovo, galutinai priteisiant ieškovui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės 1514 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1560 Lt – 46 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307, 375–385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2380 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1514 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis