- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1852-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07347-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2022 m. sausio mėn. 18 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 2022/18 negaliojančia.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu atsakovė jau yra inicijavusi priverstinį vykdymo procesą, kurio pagrindu siekia to, kad įmonės piniginiai įsipareigojimai būtų padengti iš fizinio asmens (ieškovo) asmeninių lėšų. Antstolė A. S. jau yra priėmusi patvarkymą, kuriuo įpareigojo ieškovo darbdavį kiekvieną mėnesį nuskaityti atitinkamą darbo užmokesčio dalį tam, kad būtų dengiamas įmonės įsiskolinimas atsakovei iš ieškovo asmeninių lėšų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo pradėta civilinė byla nebetektų savo prasmės, kadangi prašoma panaikinti prievolė jau būtų visiškai ar iš dalies įvykdyta. Vykdymo proceso metu išieškotas lėšas, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų be galo sunku atgauti iš atsakovės, o tuo atveju, jei atliekant vykdymo veiksmus būtų išvaržytas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas – ieškovo nuosavybės teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą būtų negrįžtamai pažeista, kadangi ieškovas jau išvaržyto konkretaus turto susigrąžinti nebegalėtų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Internetinių tinklų sistemos“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-589-854/2024 konstatuota, kad ieškovas suprato sutarties turinį bei jos sąlygas, su sutarties sąlygomis sutiko ir sutartį pasirašė, todėl ieškovo dabar po minėtos nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo pareikštame ieškinyje nurodomi teiginiai, jog jis neva nematė ir neskaitė sutarties 21 punkto sąlygų, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir yra kardinaliai nesąžiningi. Ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-854/2024 yra įsiteisėjusi ir yra vykdytina. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų nei VMI, nei Sodra, yra veikiantis verslo subjektas, kuris tinkamai vykdo visas savo prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-589-854/2024 konstatavo, kad ieškovo ginčijama sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl jos nuostatos ir 21 punktas, įtvirtinantis ieškovo (R. M.) subsidiarią atsakomybę atsakovei (UAB „Internetinių tinklų sistemos“), taikytinas visa apimtimi; teismas nutartimi išaiškino, kad atsakovas (R. M.) suprato sutarties turinį bei jos sąlygas, su sutarties sąlygomis sutiko ir sutartį pasirašė. Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prima facie neatitinka įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių – nors ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija prieštarauja prejudiciniams faktams. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtino reiškiamo reikalavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
6. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas, ieškovas nenurodo faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, jog atsakovė gali vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą). Ieškovas jokių faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus jos valdomą nuosavybės teise turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis iki teismas išspręs šalių ginčą, nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti/perleisti. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybiniam socialinio draudimo valdybos fondui. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ar tretieji asmenys įstatymų nustatyta tvarka ginčytų vykdomąjį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties teiginiai nereiškia, kad ieškovo ieškinio reikalavimas net preliminariai negali būti tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo teiginiais (dėl rizikos prisiėmimo) teismas pasisakė ne dėl to, jog Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, o išimtinai dėl to, jog nagrinėjamu atveju contra proferentem taisyklė negali būti taikoma. Reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu nėra niekaip susijęs su Sutarties aiškinimu, prievolės pasibaigimu cesijos pagrindu ar contra proferentem taisyklės taikymu, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo iš konteksto ištraukti ir pacituoti teiginiai apie ieškovo neatidumą ir rizikos prisiėmimą niekaip negali būti vertinami kaip suponuojantys ieškovo reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia prima facie nepagrįstumą. Ieškovas neturėjo įrodinėti atsakovo galimybės slėpti turto kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo prašyme nurodyti argumentai patvirtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankus teismo sprendimas praras savo prasmę, kadangi ne tik bus išieškota atsakovo reikalavimo suma, bet tai bus padaryta nukreipus išieškojimą į individualiais požymiais apibūdintą ieškovo nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Internetinių tinklų sistemos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodė, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties neskundė kasacine tvarka ir neprašė sustabdyti nutarties vykdymo, todėl dabartinis ieškovo elgesys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – yra nesąžiningas bei nesuderinamas su procesinėmis teisėmis, skirtoms tik sąžiningiems pareiškėjams. Ieškovas nesiekia savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, o tik mėgina nesąžiningu būdu, piktnaudžiaujant jam suteiktomis įstatymo procesinėmis teisėmis sukelti daugiau nepatogumų atsakovei, mėgina iš naujo nagrinėti, iš esmės, tą patį civilinį ginčą, kuris jau yra išspręstas galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nei ieškovas, nei jo atstovas negali inicijuoti įsiteisėjusios apygardos teismo nutarties vykdymo atšaukimo. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Jeigu šioje byloje pareikštas ieškinys tikėtinai būtų patenkintas – tai ieškovas R. M. tokiu atveju, ateityje, iš jo vykdomojoje byloje išieškotas sumas galėtų nevaržomai išieškoti iš atsakovės pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nėra jokios grėsmės dėl šioje byloje galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo ateityje. Ieškovas bet kada galės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo – jeigu tik jo ieškinys būtų patenkintas pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad ieškovas neįrodė egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Šiuo atveju byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti ieškovo ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, teismas galėjo nustatyti, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja tik nustatęs, jog ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
14. Konstatavus, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo aplinkybių, kurios įrodytų, jog egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015). Šioje proceso stadijoje, ieškovui neįrodžius, jog egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/00731 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.