- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2-17247-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- T. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1106,06 Eur skolą, 38,82 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas su aukštąja mokykla Vilniaus universitetu 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė studijų sutartį Nr. 10-A-67836 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. spalio 10 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos pašalintas.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas su aukštąja mokykla Vilniaus universitetu 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė studijų sutartį Nr. 10-A-67836 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. spalio 10 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos pašalintas. Atsakovo ir Vilniaus universiteto sudarytos valstybės finansuojamų studijų sutarties 16 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas savo noru nutraukęs studijas ar pašalintas iš universiteto direktoriaus įsakymu, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo iš jos pašalinta, vadovaujantis studijų sutarties 16 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamuose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Aprašo) 4.2 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta Apraše. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 1106,06 Eur. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Pašalinus atsakovą iš aukštosios mokyklos pagal Sutartį, ieškovas, laikydamasis Apraše nustatytų terminų, 2013 m. balandžio 3 d. išsiuntė jam įspėjimą Nr. SG2-178, kuriame nurodė, kad lėšos (1106,06) privalo būti grąžintos iki 2016 m. balandžio 3 d. Siekdamas paskatinti atsakovą vykdyti minėtas prievoles neteisminiu keliu, ieškovas papildomai išsiuntė jam 2016 m. gegužės 4 d. pranešimą Nr. SG2-842, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų lėšas grąžinęs ieškovui nėra (Civilionio proceso kodekso 178 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1106,06 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjimuose nurodytais terminais neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skaičiuojant nuo atitinkamos prievolės vykdymo termino dienos iki 2016 m. sausio 13 d. yra lygi 17,52 Eur. Delspinigių dydį patvirtina pridedama atsakovo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 38,82 Eur delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 144,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Civilinio procesko kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė patyrė 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967, naudai 1 106,06 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų 06 ct) skolą, 38,82 Eur (trisdešimt aštruonių eurų 82 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 144,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.