Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjos I. N. pareiškimas, kuriuo prašo pareiškėjai atnaujinti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, likusiam po brolio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos I. N. (iki santuokos S.) ir A. S. tėvai yra A. S. ir J. S., t. y. pareiškėja I. N. ir A. S. yra brolis ir sesuo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jų tėvai yra mirę, remiantis CK 5.11 straipsnio 4 punkto nuostatomis, pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą į palikėjui jos broliui priklausiusį turtą. Iš 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo kortelės sutarties matyti, kad sutartis buvo sudaryta tarp AB (duomenys neskelbtini) bankas ir A. S., atstovaujamo globėjos I. N. dėl mokėjimo kortelės, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. S. buvo pripažintas neveiksniu, sprendime nurodytose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse A. S. nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta I. N..

Pareiškėja I. N., kaip vienintelį argumentą dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, tai, kad būdama brolio turto administratore ir broliui neturint jokio nekilnojamojo turto, ji nežinojo, kad brolio banko sąskaitoje esančias lėšas ji turi paveldėti, ir kitaip jų negalės nuimti, todėl praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Šiuo nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas iš esmės nežymiai, t. y. pareiškėja I. N. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įgyvendintų savo, kaip įpėdinio teises po palikėjo mirties praėjus šiek tiek daugiau nei septyniems mėnesiams, t. y. šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams nuo termino pasilikimui priimti pabaigos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, tai yra į tai, jog pareiškėja vos sužinojusi apie tai, kad po brolio mirties liko jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje piniginės lėšos, ir jas, kaip brolio turto įpėdinė turi paveldėti, nedelsdama kreipėsi į notarą, ir į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertina ją kaip pakankamai rūpestingą.

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo likusio po A. S. mirties nesikreipė, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad termino atnaujinimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes, todėl nenustatyta, kad pareiškėjai palankiu teismo sprendimu, būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos I. N. pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas, atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po jos brolio A. S. mirties, priimti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, bet to pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos I. N. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.