- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- II-356-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00039-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. dėl to, kad 2009 m. gruodžio 28 d., gavus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko P. S. pranešimą, nustatyta, kad D. B. 2009 m. gruodžio 26 d., Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kalnų miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžioklės su varovais metu, neturėdamas licencijos, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę. Medžioklėje naudojo medžioklinį šautuvą „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B.. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės), 60.14 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje. Institucijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu D. B. už ATPK 85 straipsnio 4 dalies pažeidimą skirtas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklinio šautuvo „MC 21-12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
D. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti arba jį pakeisti, neatimant teisės medžioti ir nekonfiskuoti medžioklinio šautuvo, kuris yra V. B. nuosavybė. Nurodo, kad medžioklė vyko teisėtai, joje dalyvavo 22 medžiotojai. Medžiotojų būrelis licencijos medžioti briedžius neturėjo. Tačiau medžioklės metu jis pamatė prieš jį ateinantį šlubą briedį, kuris į šūvius nereagavo, sustojo už 15 metrų ir niekur nebėgo. Jis yra selekcininkas ir turi teisę sumedžioti sužeistą žvėrį, neturėdamas licencijos jį nušauti. Buvo įsitikinęs, kad briedis yra sužeistas ir toliau eiti negali, todėl, kaip reikalauja instrukcija, jį nušovė. Apie tai informavo medžiotojų būrelio vadovą P. S., o šis – Instituciją. Dėl įvykio labai gailisi. Teismo posėdyje D. B. papildomai paaiškino, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, pareigūnas neapklausė nei jo, nei kitų medžiotojų. Briedį galėjo sužeisti ir kitas medžiotojas. Briedį jis nušovė tik po varymo, gavęs būrelio vadovo leidimą. Jis dalyvavo išdorojant briedį: apžiūrėjo, ieškojo kulkų, tačiau rado tik vieną granulę širdies srityje. Buvo padaryta išvada, kad briedis sužalotas atsitiktinio šūvio šratu. Su pažeidimu sutiko, nes norėjo nutarimą gauti tą pačią dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutarimu D. B. skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą panaikino, pripažino D. B. kaltu padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam teisės medžioti atėmimą vieneriems metams. Teismas konstatavo, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. B. 2009 m. gruodžio 30 d. Institucijai rašytas paaiškinimas, būrelio pirmininko P. S. 2009 m. gruodžio 28 d. Institucijai rašytas pranešimas bei teismo posėdyje duoti parodymai, liudytojo V. K. parodymai, medžioklės lapas ir medžioklės ataskaita. D. B. paaiškinimus, kad briedis galėjo būti pašautas atsitiktinio šūvio šratu ir kitų medžiotojų, teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. V. B. paaiškinimus teismas taip pat vertino kritiškai, kadangi jis yra D. B. tėvas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. naudotas medžioklinis šautuvas nuosavybės teise priklauso nukentėjusiuoju byloje įtrauktam V. B., todėl, remdamasis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai nutarė konfiskuoti šautuvą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad briedis buvo išėjęs statmenai linijai tarp medžiotojos A. B. ir pareiškėjo. Medžiotoja A. B. buvo D. B. iš dešinės pusės todėl sužeisti briedžio iš kairės pusės jis negalėjo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad liudytoja apklausti šios medžiotojos nėra būtina, liudytojo V. B. parodymus įvertino kritiškai, o dėl V. K. parodymų nepasisakė. Tuo tarpu P. S. parodymus teismas įvertino šališkai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būrelio vadovas nekvietė veterinaro, sunaikino žvėries apžiūros aktą, nesudarė įvykio apžiūros akto – medžioklės vadovas savo pareigas atliko atmestinai, nesirūpino faktinių aplinkybių nustatymu, jis pats davė nurodymą briedį nušauti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą, o D. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. D. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas licencijos, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę. Nors D. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažįsta, teigdamas, jog jis šovė į jau sužeistą žvėrį, be to, tą darė medžioklės vadovo nurodymu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Iš byloje esančio D. B. paaiškinimo (b. l. 14), skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2), charakteristikų (b. l. 4, 5) matyti, kad iš pradžių asmuo pripažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailėjosi bei aiškino, jog sprendimą šauti žvėrį priėmė pats, manydamas, jog žvėris sužeistas ir tik vėliau apie tai pranešė medžioklės vadovui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde jis pakeitė savo versiją ir teigė, jog pasibaigus varymui, priėjo prie būrelio vadovo, paaiškino jam apie nesveiką žvėrį ir tuomet, vadovo nurodymu, nuėjo nušauti žvėries. Toks pozicijos nenuoseklumas leidžia abejoti D. B. teiginių tikrumu ir vertinti vėlesnę versiją kaip siekį išvengti atsakomybės. Iš liudytojo P. S. parodymų (b. l. 32-33) matyti, kad D. B. prie jo priėjo po to, kai sužeidė žvėrį, todėl medžioklės vadovas nurodė D. B. sužeistą žvėrį surasti. Tokie liudytojo parodymai sutampa su pirminiais D. B. paaiškinimais. Be to, šis liudytojas nurodė, jog kraujo pėdsakų iki tos vietos, kur D. B. briedį sužeidė, nebuvo – kraujas atsirado tik nuo šūvio vietos. Iki šūvio žvėris buvo sveikas. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo – jis nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais asmeniniais ar kitokiais ryšiais. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjamas jo veikos teisėtumo klausimas, todėl apelianto argumentai dėl jo galimo suinteresuotumo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad žvėris buvo sveikas (b. l. 33), tačiau jis nematė nei kaip briedis atėjo prie linijos, nei kaip jis buvo nušautas. Todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia D. B. nurodomas aplinkybes. Liudytojas V. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti sūnui išvengti atsakomybės. Dėl liudytojos A. B. apklausos būtinumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Tuo tarpu byloje esančių duomenų pakanka padaryti neabejotinai išvadai, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarimą D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.