Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B. ir jo atstovui advokatui Jonui Milčiui, nukentėjusiajam V. B., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams Algirdui Cibulskui ir Žydrūnui Cicinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2009-12-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009-12-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 053238 D. B. dėl to, kad 2009-12-28, gavus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko P. S. pranešimą, nustatyta, kad D. B. 2009-12-26, Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kalnų miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžioklės su varovais metu, neturėdamas licencijos, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę. Medžioklėje naudojo medžioklinį šautuvą „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (2002-09-30 įsakymo nr. 511 redakcija) 60.14 p. reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 str. 4 d. (b. l. 10-11).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009-12-30 nutarimu AM Nr. 055173 D. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 85 str. 4 d., paskyrė teisės medžioti atėmimą vieneriems metams su medžioklinio šautuvo „MC 21-12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija (b. l. 3, 12).

Teismo posėdyje D. B. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, pareigūnas jo neapklausė, įvykio aplinkybėmis nesidomėjo, nebuvo apklausti kiti medžiotojai. Kadangi briedis atrodė sergantis ir sužalotas, jis į jį šovė. Nors buvo šaudoma, briedis į šūvius nereagavo, nemynė vienos kojos, atsisėsdavo ir atsistodavo. Jis, nusprendęs nušauti briedį, priėmė klaidingą sprendimą ir dėl to gailisi. Medžioklėje dalyvavo 22 medžiotojai, buvo daug šūvių, todėl briedį galėjo sužeisti ir kitas medžiotojas. Jis medžioklėje dar nušovė stirną. Tą dieną galima buvo medžioti stirnas, lapes, kiškius, šernus, elnio jauniklius ir pateles. Būrelio vadovas taip pat pasakė, kad pamačius sužeistą žvėrį, jį reikia nušauti. Medžiotojai buvo išsidėstę vienoje linijoje, 50 m atstumu vienas nuo kito. Vietovė apaugusi retais krūmais, prieš medžiotojų eilę teritorija buvo atvira. Briedis atėjo iš tos pusės, kur buvo šaudoma, šlubavo. Prie briedžio 15-20 m atstumu atėjo sužeista stirna, kurią jis taip pat nušovė, o briedis, po šūvio į stirną, liko stovėti. Prie briedžio pribėgo šuo, tačiau jis nesureagavo, todėl buvo įsitikinęs, kad briedis sužeistas. Briedį jis nušovė tik po varymo, gavus būrelio vadovo leidimą. Jis dalyvavo išdorojant briedį: jį apžiūrėjo, ieškojo kulkų, tačiau rado tik vieną granulę širdies srityje. Į stirną jis šovė granulėmis, nes taip buvo užtaisytas šautuvas, o į briedį – kulkomis. Šautuvo vamzdyje buvo granulė, o lizde – dvi kulkos. Buvo padaryta išvada, kad briedis buvo sužalotas atsitiktinio šūvio šratu. Su pažeidimu sutiko, nes norėjo nutarimą gauti tą pačią dieną.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. su skundu sutiko. Paaiškino, kad jis dalyvavo medžioklėje ir buvo šalia D. B. Matė briedį, jam taip pat atrodė, kad briedis nesveikas. Briedis praėjo pro pat D. B., kirto šaudymo liniją. Jis stovėjo 50 m atstumu nuo D. B.. Apie briedį buvo pranešta medžiotojų būrelio vadovui, buvo sukviesti visi medžiotojai ir vadovas nusprendė, kad D. B. jį pasektų ir nušautų. Po medžioklės jis ir V. Ū. išdorojo briedį, tačiau kulkos nerado, tik 1 grankulkę. Veterinaras nebuvo kviečiamas, taip nusprendė už medžioklę atsakingas vadovas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad jis yra medžiotojų būrelio vadovas. D. B. medžioklės metu stovėjo per du medžiotojus nuo jo. D. B. priėjęs pasakė, kad pašovė briedį. Jei briedis būtų buvęs sužeistas iki D. B. į jį šaunant, tai matytųsi kraujo pėdsakai, tačiau, apžiūrėjus įvykio vietą, buvo matyti, kad kraujo žymių pradžia yra 20-22 m nuo linijos. Jis liepė medžiotojams surasti briedį, jis buvo rastas už 1 km, raiste ir nušautas. Briedis buvo sveikas, nesužeistas iki jo nesužeidė D. B. Nušautas briedis buvo išdarinėtas ir išdalintas medžiotojams. Išdarinėjus briedį, nebuvo rasta kulkų, tik grankulkė. D. B. prisipažino, kad šovė į briedį, daugiau nieks nešovė. Iš pradžių buvo surašytas ir aktas, tačiau vėliau jis buvo sunaikintas, kadangi pagal taisykles neturėjo būti rašomas. Akte buvo nurodyta, kad briedis buvo nušautas grankulke. Jokių abejonių, kad briedis, iki jį sužeidžiant būtų buvęs nesveikas, nekilo. Jei būtų kilę abejonių, būtų kvietęs veterinarą. Briedis atėjo tiesiai prieš D. B., statmenai medžioklės linijai, kur į jį ir buvo šauta. Iki tos vietos jokių kraujo pėdsakų nesimatė. Dar buvo stirna, atėjusi pagal liniją, kuri taip pat buvo nušauta. Medžioklė vyksta pagal taisykles, prieš medžioklę jis pavardino, kokius žvėris galima medžioti. Nebuvo pasakyta, kad sužeistus žvėris galima šaudyti. Vietovė, kurioje buvo medžiojama, nėra labai atvira. Nežino, kokiais šoviniais šaudė D. B. Briedis buvo nušautas šūviu į galvą, jį pribaigiant jis nedalyvavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis. Jis taip pat dalyvavo išdarinėjant briedį, kai buvo rastas šratas briedžio širdies plote. D. B. šaudė šviesaus metalo šratais, o rastas kitos spalvos šratas. Medžioklės metu jis nuo D. B. stovėjo apie 100 m atstumu, kas stovėjo tarp jų – nepamena. Kaip D. B. šovė į briedį jis nematė, taip pat nematė ir kai briedis atėjo prie linijos, pėdsakų neapžiūrėjo. Medžioklės vadovas pasakė, kad yra sužeistas briedis ir nurodė jį surasti bei nušauti. Jis nedalyvavo, kai briedis buvo nušautas. Briedį dorojo jis, V. B., D. B., Ū., užeidavo ir kiti medžiotojai. Širdies plote buvo rastas šratas. Veterinaras nebuvo kviečiamas, tokį sprendimą priėmė medžioklės vadovas. Briedis buvo sveikas ir išdalintas visiems medžiotojams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2009-12-26, Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kalnų miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžioklės su varovais metu, neturėdamas licencijos, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę. Medžioklėje naudojo medžioklinį šautuvą „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. B.. Tuo pažeidė Taisyklių 60.14 p. reikalavimus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009-12-30 nutarimu AM Nr. 055173 D. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 85 str. 4 d., paskyrė teisės medžioti atėmimą vieneriems metams su medžioklinio šautuvo „MC 21-12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija (b. l. 3, 10-11, 12).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (2002-09-30 redakcija Nr. 511) 60.14 p. (2008-12-31 redakcija Nr. D1-697) numato, kad draudžiama medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.

ATPK 85 str. 4 d. nustatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2000 iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), D. B. veika pagal ATPK 85 str. 4 d. kvalifikuota teisingai: ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10-11), D. B. 2009-12-30 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai duotas rašytinis paaiškinimas (b. l. 14), kuriame D. B. pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi, medžiotojų būrelio pirmininko P. S. 2009-12-28 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai duotas rašytinis pranešimas (b. l. 15), kuriame nurodoma, kad 2009-12-26 medžioklės metu D. B. nušovė briedžio patelę neturint licencijos bei teismo posėdyje duoti parodymai, liudytojo V. K. teismo posėdyje duoti parodymai, medžioklės lapas ir medžioklės ataskaita (b. l. 18), iš kurių matyti, kad medžioklės metu D. B. sumedžiojo briedį ir stirną, žalos paskaičiavimas (b. l. 19).

Kaip nustatyta D. B., liudytojo P. S. parodymais, briedis atėjo tiesiai prieš D. B., statmenai medžioklės linijai. Kaip paaiškinime Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai nurodė D. B., jis iš briedžio veiksmų nusprendė, kad briedis yra sužalotas, dėl to į jį šovė ir dėl tokio savo sprendimo gailisi (b. l. 14). Tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu D. B. nurodė, kad medžioti briedžius licencijos neturėjo ir tuo metu briedžių medžioti nebuvo galima. Kaip paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. S., kraujo pėdsakai buvo matomi tik nuo tos vietos, kur buvo briedis, kai į jį šovė D. B., iki minėtos vietos kraujo pėdsakų nesimatė.

D. B. tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad briedis galėjo būti pašautas atsitiktinio šūvio šratu ir kitų medžiotojų, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. V. B. teismo posėdyje duoti paaiškinimai taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis yra D. B. tėvas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas, įvertinęs D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, D. B. paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 85 str. 4 d. sankcijos ribose.

Kaip nustatyta bylos medžiaga bei D. B. bei V. B. paaiškinimais, D. B. medžioklėje naudotas medžioklinis šautuvas „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nušautas briedis, nuosavybės teise priklauso nukentėjusiuoju byloje įtrauktam V. B.. ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. D. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 85 str. 4 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklinio šautuvo „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija. Kadangi administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – medžioklinis šautuvas „MC 21 12“ Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso V. B., ATPK 26 str. pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas D. B., nėra numatytas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2009-12-30 nutarimas AM Nr. 055173 naikinamas, D. B., vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d. ir 85 str. 4 d., skiriama administracinė nuobauda, numatyta ATPK 85 str. 4 d., t. y. teisės medžioti atėmimas vieneriems metams netaikant medžioklinio šautuvo „MC 21-12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos (ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p.).

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5?1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1?1396/2007, Nr. N17?103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-12-30 nutarimą AM Nr. 055173, kuriuo D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d. padarymą, paskirtas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklinio šautuvo „MC 21-12“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija.

D. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., ir paskirti teisės medžioti atėmimą vieneriems metams.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.