- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- I-3058-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00008-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
2019 m. balandžio 1 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo pagrindu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus PN parduotuvėje buvo apribotas prekių pasirinkimas – iš apyvartos išimtas pomidorų padažas, konservuoti produktai metalinėje bei stiklinėje taroje, apribotas vieno apsipirkimo metu galimas įsigyti vaisių bei daržovių kiekis iki 2 kg. Teigia, jog serga ŽIV imunologiniu virusu, todėl negali vartoti sintetinių maisto papildų ir minėti apribojimai trukdo jam rūpintis savo sveikata. Pažymi, kad įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui Alytaus PN parduotuvėje nebeliko galimybės įsigyti aliejaus, kadangi jis neparduodamas 0,5 l talpos plastikinėse pakuotėse.
Pareiškėjas teigia, kad minėti apribojimai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, žemina jo orumą, kelia didelių nepatogumų, stresą, depresiją, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur ir prašo priteisti iš valstybės.
Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį patenkinti. Akcentavo, jog visą ginčo laikotarpį Alytaus PN parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti aliejaus ir kečupo ar jų pakaitalų. Iki teisinio reguliavimo pakeitimo parduotuvėje nuolat pirkdavo aliejaus bei kečupo, retkarčiais įsigydavo konservuoto maisto. Teigė, jog tris kartus į parą maitinasi pataisos įstaigos valgykloje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas Alytaus PN bausmę atlieka nuo 2011 m. gruodžio 17 d. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213. Minėtu įsakymu nustatyta, kad nuteistiesiems apribota galimybė įsigyti pomidorų padažo (ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), aliejaus (ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), vaisių, daržovių (ne daugiau kaip 2 kg).
Pažymi, jog pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko pareiškėjo skundo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas galimai patirtos neturtinės žalos atsiradimą sieja su pablogėjusiomis sąlygomis Alytaus PN parduotuvėje bei ribojimais dėl maisto pasirinkimo, kiekio ir pakuočių.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 18 priede nustatytas naujos redakcijos Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Į Sąrašą įtraukti tik patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, reikalingi nuteistiesiems. Atkreipia dėmesį, kad visiems nuteistiesiems yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Didelio tūrio taroje sufasuoti produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika, kad jie taps nebetinkami vartoti. Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje padidina pačių nuteistųjų saugumą, kadangi sumažėja galimybė pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtų įrankių. Pažymi, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmais ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, prieš pareiškėją nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, jis neįrodė jam padarytos žalos fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. L. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus PN parduotuvėje nebėra galimybės vieno apsipirkimo metu įsigyti didesnio nei 2 kg kiekio vaisių bei daržovių, apribotas kai kurių prekių pasirinkimas – iš apyvartos išimtos prekės, fasuotos stiklinėje bei metalinėje taroje, aliejus didesnėse nei 0,5 litro pakuotėse.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis teigia, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pataisos įstaigos parduotuvėje leidžiamų įsigyti maisto produktų bei kitų daiktų sąrašą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Taisykles. Nauja Taisyklių redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d. ir minėto Įsakymo 1.12 punkto pagrindu buvo patvirtintas naujos redakcijos Taisyklių 18 priedas (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas).
Taisyklių 2 punkte numatyta, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių Taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (Taisyklių 77 punktas).
Sąrašo 1.1 punktas reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 2 kg šviežių, šaldytų ar konservuotų vaisių bei daržovių. Sąrašo 1.7 punkte nurodyta, kad aliejus parduodamas ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Sąrašo 1.13 punktas teigia, jog kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai parduodami ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog nuo 2018 m. spalio 20 d. pataisos įstaigų parduotuvėse nuteistieji vienu apsipirkimu gali įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių bei daržovių, uždrausta prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėse bei stiklinėse pakuotėse, ir apribota parduodamo aliejaus pakuotės talpa iki 500 ml/g gamintojo pakuotėse, taip pat pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą į savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai prieštaravo teisės aktų reikalavimams.
Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtinta Taisyklių redakcija yra paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka bei galiojanti, todėl Alytaus PN pareigūnai privalėjo vadovautis joje reglamentuotomis teisės normomis.
Paminėtina, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą (b. l. 33) akcentuoja, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN parduotuvėje apskritai nebuvo galimybės įsigyti aliejaus ar jo pakaitalo, kadangi gamintojai neprekiauja aliejumi, sufasuotu į 500 ml/g dydžio plastikines pakuotes. Pažymėtina, jog valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės. Taigi pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nepaneigė skunde nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti aliejaus, nors Sąrašo 1.7 punktas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti nuteistiesiems galimybę įsigyti aliejaus ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Tačiau vertinant skundo argumentus būtina pažymėti, kad pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties argumentacija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pirmiausia nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo poreikiai buvo žymiai didesni nei buvo numatytas apsipirkimo vienu metu ribojimas, taip tik hipotetiškai keliant ribojimo įsigyti tam tikrų maisto produktų neigiamų pasekmių atsiradimo regimybę, kilsiančią, jei būtų siekiama jų įsigyti. Jokie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę įsigyti maisto produktų (turėjo asmeninėje sąskaitoje lėšų) ir realiai ketinant įsigyti maisto produktų jam buvo taikyti ribojimai. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas, ir tai patvirtina medicininio pažymėjimo duomenys (b. l. 13). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui yra skirtas ir yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, pagal medicinines rekomendacijas. Papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs su papildomų poreikių tenkinimu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvardytieji draudimai ribojo pareiškėjo galimybę tinkamai maitintis ir laikytis nustatyto dietinio maitinimosi režimo.
Įvertinus teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo A. L. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.