Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Vilkaviškio r.sav., atstovei S. D.,

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokurorei G. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo probacijos skyriaus teikimą dėl auklėjamojo poveikio priemonių M. P. pakeitimo atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2016-09-29 gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, teikimas, kuriuo prašoma nepilnamečiui M. P. paskirtas auklėjamojo poveikio priemones pakeisti į atidavimą į specialią įstaigą.

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., 2016-06-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir 10 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. Auklėjamo poveikio priemonių pabaiga: 2017-05-25. M. P. elgesį Savivaldybių probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016-08-02.

Teikime nurodoma, kad 2016-08-04 šaukiamas nepilnametis į Savivaldybių probacijos skyrių neatvyko, todėl 2016-08-09 pareigūnai nuvyko į jo gyvenamąją vietą. Namuose rasta jo mama paaiškino, kad sūnus kelios dienos kaip išvykęs pas giminaičius į Marijampolę, todėl susitarta, kad ji susisieks su sūnumi ir abu atvyks į Savivaldybių probacijos skyrių, tačiau ir šį kartą M. P. neatvyko. 2016-08-09 21.10 val. buvo nuvykta į nepilnamečio gyvenamąją vietą, tačiau jo namuose nebuvo, jo mama paaiškino, kad ji nežino, kur yra sūnus, jis pas giminaičius į Marijampolę nebuvo nuvažiavęs, telefonas išjungtas. 2016-08-12 21.48 val. dar kartą apsilankyta nepilnamečio gyvenamojo vietoje, tačiau ir šį kartą M. P. namuose nebuvo. Nepilnamečio mama paaiškino, kad sūnus buvo sugrįžęs į namus, papasakojo, kad buvo Kaune, o kodėl neatvyko pas pareigūnus, paaiškinti negali, kur prižiūrimasis yra tikrinimo metu, nepilnamečio mama atsakyti negalėjo. Nepilnamečiui išsiųstas šaukimas atvykti 2016-08-19, tačiau ir vėl M. P. neatvyko. 2016-08-16 21.48 val. nuvykta į prižiūrimojo gyvenamąją vietą, tačiau ir vėl jo namuose nebuvo. 2016-08-16 M. P. taikytas pirmasis įspėjimas. 2016-08-17 į Savivaldybių probacijos skyrių atvykusi nepilnamečio mama paaiškino, kad iš namų sūnus išėjo 2016-08-15 ir nesugrįžta, ji ieškojo jo pas draugus, tačiau nepavyko jo surasti. 2016-08-18 M. P. taikytas įspėjimas ir išsiųstas šaukimas atvykti 2016-08-23. Savivaldybių probacijos skyrius kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą (toliau -Vilkaviškio r. PK) dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo. 2016-08-22 Vilkaviškio r. PK informavo, kad kelis kartus lankėsi M. P. namuose, jo nepavyko rasti, 2016-08-19 paskelbta jo paieška kaip dingusio be žinios. Į Savivaldybių probacijos skyrių M. P. atvyko 2016-09-06, 2016-09-07 sudarytas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas ir pastarasis pasirašytinai supažindintas su pasekmėmis nevykdant teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių. 2016-09-22, nustatytą atsiskaitymo dieną, M. P. neatvyko į Savivaldybių probacijos skyrių. 2016-09-23 21.50 val. nuvykta į jo gyvenamąją vietą, tačiau namuose nepilnamečio nebuvo. Namų duris atidaręs tėvas nežinojo, kur yra sūnus. Susitarta, kad tėvas informuos sūnų, kad jis 2016-09-26 kviečiamas į Savivaldybių probacijos skyrių. M. P. iki šiol į Probacijos skyrių neatvyko. M. P. gyvena su tėvais, tėvams priklausančiame name. Jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus mokinių sąrašuose.

Probacijos skyriaus atstovė teismo posėdyje parodė, kad mananti, kad tikslinga taikyti griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę, tai yra atidavimą į socializacijos centrą, kadangi teko bendrauti su tėvais, bendros kalbos neranda, sūnus nebepaiso tėvų, jam nepavyksta nuvykti į mokyklą, nevykdo naktinės pareigos, daug ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nuo priežiūros pradžios, gal jų padaryta ir daugiau, sunku nustatyti. Įstaigai nepavyksta padaryti teigiamos įtakos nepilnamečiui, tikslinga jam pakeisti į pačią griežčiausią priemonę. Mokyklą užklaususi, yra charakteristika, kalbėjusi su socialine auklėtoja, grupės vadovu. Charakteristika yra pateikta, pasirašyta profesinio rengimo centro direktoriaus, tačiau nepertraukiamas ryšys buvo su grupės vadovu, socialiniu darbuotoju. Tėvai realiai deda pastangas, ji su šiuo vaiku susidūrusi pernai, kai buvusi pakviesta į gerovės posėdį, kuris vyko profesinio rengimo centre, dalyvavo mama. M. į tą posėdį nebuvo atvykęs, mama prašė pagalbos, nes tuo metu namuose buvo retas svečias, sunkiai eina prisibelsti į vaiko širdį, su kokiais draugais bendrauja, tikrai sunku. Mama buvo pradžioje skatinta aiškintis jo draugus, kiek jai teko aplankyti namų, tai buvo landynės. Mama reaguodavo į tarnybos pastabas, tėtis – tolimųjų reisų vairuotojas, grįžta namo, bendrauja. Bet sunku pasakyt, kodėl jam nesiseka. Buvo nukreiptas pas psichologą, nuėjo tik vieną kartą, ignoravo paskirtas priemones jam. Kitų būdų kaip jam padėti nėra. Tėvai žino apie teikimą, mama nuomonės neišsakė. Ji labai išgyvena, nes tai ne pirmas pasimatymas su policija, pakankamai streso. Šiuo metu neturinti informacijos, kad byla perduota teismui. Administracinių nuobaudų nėra. Turinti pažymą - ikiteisminiai tyrimai pradėti šių metų 01-25 dėl vagystės, 02-23 dėl vagystės, 05-30 dėl vagystės, 06-03 dėl vagystės, 06-03 dėl vagystės, 06-19 dėl vagystės, 06-20 pasikėsinimas padaryti vagystę, 06-20 dėl vagystės, dar vieno nesimato pradėto ikiteisminio tyrimo, kadangi tyrimai nepareikšti dėl tam tikrų priežasčių, prašanti prijungti pažymą. Pokalbio metu vaikinas ją ignoruoja, pokalbio metu žvilgsnis visada buvo į šoną, į klausimus atsakyti jis nemato reikalo, pokalbyje dalyvavo mama, kiek supratusi, kad artimesnis ryšys yra su mama, tėtis gal griežtokas, gal mažiau laiko praleidžia dėl savo darbo pobūdžio. Jis nelabai klausėsi ir gilinosi. Bandžiusi išsiaiškinti, kodėl jis darė nusikalstamas veikas, jis jai palyginimą davė – ar geriau žudyti. Jis jokios blogybės, kad padaręs daug vagysčių, neįžvelgia. Su juo gražiai tariusis, kad jis bus tikrinamas, jis visiškai nereagavo, kaip ir paaiškinime nurodė, kad neatvykęs specialiai. Visiškai šaltai reagavo, nepuolė teisintis. Ketvirtadienį bendravusi, tačiau po pokalbio visiškai jokios reakcijos. Jis suvokia, kad mama yra gera, jos nepaiso, uždaro duris namų ir elgesio kontrolės jam nėra. Jeigu duotas telefonas, jis jį išjungia, vienu metu jo neturėjo, nes buvo piktybiškai sugadinęs, ir išardė kompiuterio procesorių ir dalis išnešė. Šeima deda pastangas ir sąlygos yra geros, o jis ignoruoja. Mama visada gavusi šaukimą atskambina, atvyksta. Toks dalykas kaip atidavimas tėvams būtų neveiksmingas – tikrai taip.

Prokurorė nurodė, jog atsižvelgiant į šiandieną pateiktą medžiagą, į probacijos atstovo paaiškinimus, akivaizdu, kad P. M. tiesiog nevykdo jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, nelanko mokyklos, nors kaip minėjo probacijos atstovė, nors nuvažiuoja, bet į pamokas nenueina, namuose jo neranda tikrinimo metu. Jis bet kokią pagalbą ignoruoja. Pradėta yra ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, jam pareikšti įtarimai. Mananti, kad dar paskirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę netikslinga, nes mama, tėtis jam paprasčiausiai įtakos nedaro, jie deda pastangas sulaikyti nepilnametį nuo nusikaltimų, kad vykdytų jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau tai yra neveiksminga. Todėl siūlanti teismui nepilnametį M. P. atiduoti į specialią auklėjimo įstaigą.

Gynėja advokatė A. Neniškienė pareiškė, kad nuomonės negalinti pilnai išreikšti, kadangi nedalyvauja nei pats nuteistasis, nei jo motina, nei tėtis, neaiškios jai tos priežastys ir galimybė perduoti auklėti tėvams. Paliekanti teismui spręsti tai. Sutikti, kad jis būtų atiduotas į specialiąją įstaigą, negalinti, kadangi nežinanti realios padėties.

Teikimas netenkintinas.

Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (BK 89 str.2 d.). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga, pakeisti auklėjamojo poveikio priemones kitomis.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-06-13 nutartimi M. P. paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas bei elgesio apribojimas 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., bei toliau tęsti mokslą. Kadangi atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nevykdė vienos auklėjimo priemonės - elgesio apribojimo, nebūdamas namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jis probacijos skyriaus 2016-08-16 buvo įspėtas dėl auklėjamojo pobūdžio priemonės nevykdymo, 2016-08-18 jam buvo taikytas pakartotinis įspėjimas, šie įspėjimai yra raštiški, duomenų apie jų įteikimą nėra. Iš teikime nurodytos informacijos matyti, kad pirmo įspėjimo dieną M. P. nebuvo rastas namuose, jo motina rugpjūčio 17 d. paaiškino, kad sūnaus nėra namuose nuo rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d. skirtas naujas įspėjimas, rugpjūčio 19 d. buvo paskelbta jo paieška, į probacijos skyrių jis atvyko 2016-09-06. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas buvo sudarytas 2016-09-07. Daugiau įspėjimų probacijos skyrius nepateikė.

Protingo įspėjimo termino koncepcija savyje talpina asmens teisę turėti pakankamai laiko įvertinti jo nenaudai priimto akto keliamas ar galimai kilsiančias neigiamas pasekmes būtent jo atžvilgiu ir tai reiškia, kad asmuo turi turėti pakankamai laiko, per kurį jis galėtų keisti savo veiksmus, elgesį ar požiūrį norint išvengti pasekmių (2016-04-15 Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-132-337/2016). Nors M. P. buvo surašyti du įspėjimai, tačiau juos skiria tik viena diena, nėra jokių duomenų, kada šie įspėjimai iš viso buvo ir kada įteikti, kas reiškia, kad protingo laiko terminas, per kurį asmuo turėtų galimybę keisti savo elgesį, veiksmus ar požiūrį, šiuo atveju nebuvo suteiktas.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo (2 įteiktų įspėjimų su protingu laiko tarpu tarp jų) pakeisti M. P. paskirtas auklėjamojo poveikio priemones į atidavimą į specialią įstaigą, todėl probacijos skyriaus teikimas atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 88 str., 89 str., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Vilkaviškio r.sav., teikimo dėl M. P. paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo į atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, netenkinti.

Teismo nutartį išsiųsti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, M. P., jo gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriui, veikiančiam Vilkaviškio r.sav., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.