Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Adm. byla Nr. ATP-474-134/2014Teisminio proceso Nr.4-50-3-00743-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

2014 m. lapkričio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus komisaro inspektoriaus D. L. - apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu D. K. nubaustas pagal 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad 2014-08-11, 06.35 val., Utenos m.,., vairavo jam priklausančią transporto priemonę VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,41 promilių alkoholio (su alkotesterio paklaida) – lengvas neblaivumo laipsnis) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus komisaras inspektorius D. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir V. K. netaikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.

Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas V. K. veikos pavojingumą, neatsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, jis nuo 2002 metų 10 kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui, todėl pažeidėjui turi būti paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos trukmės specialiosios teisės atėmimo nuobauda.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. K., nubaustam pagal ATPK 126 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30 ¹ str., skyrė 2 mėnesių specialiosios teisės atėmimo nuobaudą vietoje sankcijoje numatytos 12 mėnesių trukmės minimalios nuobaudos. Apeliantas prašo D. K. skirti sankcijoje numatytos trukmės specialiosios teisės atėmimo nuobaudą.

Pagal ATPK 30¹ str. mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., 31 str., bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. K. padaryto pažeidimo pavojingumą, pagrįstai nurodė, kad jam nustatytas 0,41 promilių girtumas (įvertinus galimą alkotesterio paklaidą) yra riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam. V. K. prisipažino padaręs inkriminuotą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė pripažinta lengvinančia jo atsakomybę, nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. padaryto pažeidimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumas.

Vertindamas nuobaudos individualizavimui reikšmingą pažeidėjo elgesį, teismas pagrįstai nurodė, kad pažeidėjas neteistas, dirbantis, anksčiau baustas tik už mažareikšmius KET pažeidimus (važiavimą neprisisegusiam saugos diržų, neapdraustu automobiliu, neįsijungusiam žibintų, nedidelį greičio viršijimą), nėra baustas už analogišką nagrinėjamam pažeidimą. Pažeidėjo darbovietės pateiktame prašyme, kuriame jis apibūdinamas tik gerai, nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, vykdant darbines pareigas - vykstant į įvairius objektus Norvegijos Karalystėje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad V. K. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, D. K. paskyrus trumpesnį, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas, specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus komisaro inspektorius D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.