- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- e2-342-1065/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01045-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- E. M.
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Renaldas Baliūtis
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M., prašydama priteisti iš atsakovo 3030,10 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo E. M. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2022 m. gegužės 21 d. gaisro metu buvo apgadintas pastatas ir pastate esantis turtas. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, labiausiai tikėtina 2022 m. gegužės 21 d. gaisro priežastis - transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad nuo užsidegusios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ugnis išplito į šalia stovintį pastatą. Šio įvykio aplinkybes patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma ir turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, foto lentelė. Ieškovė 2022 m. gegužės 21 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 15150,50 Eur žalos atlyginimo. Žalos dydį patvirtina nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas (namų turto), draudimo išmokos apskaičiavimas, ekspertės paaiškinimas dėl 3000 Eur ir 2970 Eur išmokų̨, kuriame nurodoma, kad šiuo atveju padarytos žalos dydis viršijo draudimo sumas, todėl išmokėtos maksimalios 3000 Eur ir 2970 Eur draudimo sumos (pagal pagalbinių pastatų draudimą). Tokį žalos dydį taip pat patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pretenzija, o žalos atlyginimo faktą patvirtina mokėjimo nurodymai. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, bendra suma kurią ieškovė išmokėjo yra 15150,50 Eur (3000 Eur + 6180,50 Eur + 3000 Eur + 2970 Eur). Atsakovas ieškovei nepranešė apie įvykį, nepadėjo ieškovei aiškintis įvykio aplinkybių, neatsiuntė 2022 m. gruodžio 13 d. raštu prašomų dokumentų. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPĮ) 22 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.5 punktų nuostatas. Ieškovė turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3030,10 Eur (15150,50 Eur * 20 %). Reikalaujamas grąžinti sumos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog informacijos nesuteikimas apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pareiga per tris darbo dienas informuoti draudiką kyla tik tuomet, kai pas draudiką transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudėjas sukelia eismo įvykį, arba dalyvauja eismo įvykyje, iš kurio yra neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Atsakovas mano, kad gaisras, kurio metu sudegė atsakovui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apdegė trečiajam asmeniui R. P. priklausantis nekilnojamasis turtas ir jame buvę daiktai, negali būti laikomas nei eismo įvykiu, nei autoavarija, nes gaisras kilo ne automobiliui judant (važiuojant), o stovint. Kilusio gaisro metu atsakovas automobilio nevairavo bei apskritai prie jo nebuvo. Atsakovas gaisro metu nebuvo automobilyje arba prie jo, akivaizdu, jog jo elgesys neturėjo absoliučiai jokios įtakos gaisrui ir (ar) jo kilimui. Vertintina, jog ginčo įvykis nėra eismo įvykis, o atsakovas nėra eismo įvykio dalyvis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas privalėjo informuoti ieškovę TPVCAPĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. O tai lemia, kad jam nėra ir negali kilti neigiamos pasekmės – atsirandanti prievolė atlyginti dalį žalos draudikui (ieškovei).
Gaisro priežastį ieškovė grindžia PAGD raštu, kuriame užfiksuota kad: „Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis–transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas.“. Tačiau atsakovo įsitikinimu, tai tėra prielaida. PAGD rašte, kuriame yra detalizuoti neatidėliotino gaisro patikrinimo metu nustatyti duomenys, nėra identifikuota tikroji gaisro kilimo priežastis, kaip ir nėra identifikuotas tokį įvykį sukėlęs asmuo. Automobiliui kelios dienos iki gaisro buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkinga transporto priemone. Byloje nėra jokių kitų papildomų duomenų, kurie leistų teigti, kad gaisro priežastis yra netinkama automobilio techninė būklė. Nesant neginčytinų įrodymų dėl šių aplinkybių, akivaizdu, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už gaisro kilimą, ir atsakovas negali būti laikomas įpareigotu atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus santykyje su AB „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovės informavimas apie gaisrą (jeigu atsakovui butų kilusi tokia prievolė) buvo objektyviai neįmanomas 3 (trijų) dienų laikotarpyje, kadangi PAGD raštas, kuriame buvo konstatuota tikėtina (ne tikroji) gaisro priežastis, AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 13 d., taigi nustatytam 3 (trijų) dienų terminui jau suėjus. Atsakovas apie PAGD raštą apskritai sužinojo tik gavus šios bylos medžiagą bei su ja susipažinus. Dokumentai atsakovui buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis negyvena, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimus dėl gaisro ir (ar) kitų susijusių aplinkybių. Atsakovas nedelsiant po gaisro niekaip negalėjo numatyti, jog jam gali kilti kokia nors atsakomybė regreso tvarka atlyginti žalą ieškovei. Nesant duomenų apie AB „(duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą, atsakovui negalėjo kilti pareiga informuoti ieškovę, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo priimti sprendimą R. P. draudimo išmokos nemokėti apskritai. Atsakovas apie gaisrą negalėjo pranešti dėl svarbių priežasčių, o tai reiškia, kad TPVCAPĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Kadangi ginčo gaisras nėra laikytinas eismo įvykiu, akivaizdu, jog eismo įvykio deklaracija neprivalėjo būti pildoma ir atsakovo pateikiama ieškovei. Kadangi atsakovas gaisro metu prie automobilio nebuvo ir (ar) jo nevairavo, nedalyvavo šiame įvykyje, darytina išvada kad deklaracija dėl šio įvykio neturėjo būti pildoma. O tai reiškia, kad ieškovės teigimas, jog jai priklauso teisė dalies draudimo išmokos reikalauti iš atsakovo pagal Taisyklių 60.3 punktą, yra nepagrįstas. Atsakovas mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra visiškai paneigiamos aukščiau aptartų argumentų visuma. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė TPVCAPĮ nustatytas pareigas, ieškovė neįgyja regreso teisės.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu dubliku prašė atmesti atsakovo argumentus ir tenkinti ieškovės ieškinį (reikalavimus, pateiktus ieškinyje). Dublike nurodė, kad atsakovas adresą (duomenys neskelbtini), buvo deklaravęs, kaip savo gyvenamosios vietos adresą, ir draudimo sutartyje buvo nurodytas būtent šis adresas. Ieškovė neturėjo galimybės žinoti apie atsakovo adreso pasikeitimą, kadangi atsakovas nedeklaravo kitos gyvenamosios vietos adreso, bei nepranešė ieškovei apie šią aplinkybę. Atsakovas atsiliepime į ieškinį klaidingai nurodo, kad gaisras negali būti pripažintas eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonė stovėjo kieme, tačiau, remiantis tiek kasacinio, tiek ESTT praktika, galima teigti, jog šioje civilinėje byloje įvykęs įvykis (gaisras) yra laikytinas eismo įvykiu TPVCAPDĮ prasme. Akivaizdu, jog transporto priemonė, nors ir stovėjo kieme, tačiau ji buvo naudojama pagal įprastinę paskirtį. Todėl šis įvykis (gaisras) laikytinas eismo įvykiu TPVCAPDĮ prasme. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, liudijančių tai, kad atsakovas yra atsakingas už gaisro kilimą ir dėl to atsiradusią žalą, tačiau akivaizdu, kad tokiais teiginiais atsakovas paprasčiausiai siekia sušvelninti ar visiškai paneigti savo atsakomybę. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė visus bylai reikšmingus dokumentus, kurie neabejotinai patvirtina faktą, jog už gaisrą ir jo metu kilusią žalą atsakingas yra atsakovas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje konstatuota, kad gaisras kilo mikroautobuse. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonė kelias dienas iki eismo įvykio praėjo techninę apžiūrą, niekaip nepaneigia fakto, jog gaisras kilo transporto priemonėje. Nėra pagrindo abejoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvada.
Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad gaisras kilo būtent atsakovo transporto priemonėje, todėl būtent atsakovas ir laikomas atsakingu už minėtą gaisrą bei jo metu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras pagrįstai pripažintas eismo įvykiu, konstatuotina, kad atsakovas turėjo pareigą pranešti ieškovui apie šį įvykį. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga pranešti apie eismo įvykį, su kuriuo jis yra susijęs visiškai nepriklauso nuo kitų institucijų ir įstaigų atliekamų tyrimų, o tuo labiau nuo nukentėjusįjį asmenį apdraudusio draudiko sprendimo išmokėti/neišmokėti draudimo išmoką. Atsakovo pareiga pranešti apie eismo įvykį įtvirtinta ne tik teisės aktuose, bet ir draudimo sutartyje, kurią su ieškove sudarė pats atsakovas, o būtent draudimo sutarties 2.6. punkte numatyta, kad draudėjas privalo ,,per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį̨, dėl kurio jis yra atsakingas, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius;”. Akivaizdu, kad sutartyje ši draudėjo pareiga yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, todėl atsakovas, sudarydamas minėtą sutartį įsipareigojo ją vykdyti. Draudėjas apie įvykį privalo pranešti net ir tuo atveju, kai nėra aišku, kuris eismo dalyvis yra dėl šio įvykio atsakingas. Taigi, net jei ir vis dar buvo atliekamas įvykio tyrimas, nustatinėjamas atsakingas už žalą asmuo, atsakovas vis tiek turėjo pareigą pranešti ieškovei apie šį eismo įvykį, kadangi su juo vis tiek yra susijęs. Atsakovo argumentai, jog jis nepranešė apie įvykį dėl svarbių priežasčių yra visiškai klaidingi, nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Eismo deklaracijos nebuvimas šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi atsakovas privalėjo pateikti bet kokią turimą informaciją apie eismo įvykį. Atsakovas pats nepranešė ieškovei apie kilusį gaisrą, niekaip nepadėjo aiškintis gaisro aplinkybių, net ieškovei paprašius pateikti informaciją, atsakovas to nepadarė, tad akivaizdu, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ir sutarčių vykdymo principus. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovei užsitęsė ir buvo pasunkintas žalos administravimas, kas sutrukdė visapusiškai įvertinti eismo įvykio aplinkybes, kadangi ieškovė turėjo tik tą informaciją, kurią pateikė nukentėjusįjį apdraudęs draudikas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė negavo jokios kaltę bei žalą paneigiančios informacijos iš atsakovo, ieškovė įvertinusi turimus įrodymus, neturėjo jokio pagrindo abejoti nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis ar žalos dydžiu, todėl ir priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė buvo aktyvi ir siekė tinkamai įgyvendinti savo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu tripliku prašė atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad išdėstytą poziciją atsiliepime į ieškinį palaiko. Sutarties nuostatomis, šalys sulygo, kad bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu (sutarties 5.5 punktas), o toks pranešimas šaliai alternatyviai gali būti siunčiamas: elektroniniu paštu (sutarties 5.7.1 punktas); paštu paprastu laišku (sutarties 5.7.1 punktas); paštu registruotu laišku (sutarties 5.7.2 punktas); pranešimą teikiant per draudiko savitarnos svetainę (sutarties 5.7.3 punktas). Ieškovė siekdama tinkamai išsiaiškinti su ginčo įvykiu (gaisru) susijusias aplinkybes, kurių nežinojimas, ieškovės teigimu, turėjo įtakos tinkamam žalos administravimui ir (ar) AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos draudimo išmokos dydžiui, nepavykus atsakovui įteikti 2022 m. gruodžio 13 d. rašto ir (ar) 2023 m. sausio 30 d. pretenzijos, būtų bandęs kreiptis į atsakovą kitais sutartyje nurodytais būdais, įskaitant, tačiau neapsiribojant, per atsakovo paskyrą ieškovo administruojamoje savitarnos sistemoje. Savitarnos sistema atsakovas naudojosi visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tokiam kreipimuisi nebuvo reikalingas atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Ieškovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, vertintina, kad ji draudimo teisiniuose santykiuose pati neveikė sąžiningai bei tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu. Ieškovas apie regresinį AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą buvo informuota dar 2022 m. birželio 17 d. raštu. Pirmą kartą ieškovė į Atsakovą kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 13 d., praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo aplinkybių apie AB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminį reikalavimą sužinojimo. Atsakovo pareigos informuoti ieškovę tariamas pažeidimas neturėjo jokios įtakos ieškovės pareigai mokėti draudimo išmoką. Gaisro metu atsakovas įvykyje nedalyvavo, automobilio nevairavo bei apskritai prie jo nebuvo, automobilis stovėjo pastatytas. Taigi laikytina, jog automobilis nebuvo naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti, ginčo įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu TPVCAPĮ prasme. Iš to seka, kad atsakovas neprivalėjo informuoti ieškovės apie gaisrą. Gaisras galėjo kilti ir kitam trečiajam asmeniui priklausančiame pastate ir (ar) ar jį galėjo įtakoti kitos, su automobiliu ir (ar) jo gedimu niekaip nesusijusios aplinkybės. PAGD raštu atsakovas nebuvo pripažintas atsakingu už gaisrą, jo kilimą, bei dėl to atsiradusias pasekmes. Ieškovės pateiktas PAGD raštas neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra gaisro kaltininkas. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-78/2010). Atsakovo nuomone, draudimo išmokos dydis niekaip nėra susijęs tiesioginiu ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovo informavimo pareigos tariamu pažeidimu. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė TPVCAPĮ nustatytas pareigas, ieškovė neįgyja regreso teisės.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas R. Baliūtis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu gaisras būtų kilęs kitomis aplinkybėmis negu nurodyta priešgaisrinės tarnybos pažymoje, būtų nustatyta, kad gaisras kilo kitomis aplinkybėmis, ir kad neva pastatų užsidegimas nebuvo sąlygotas automobilio, ieškovas būtų aiškinęsis tas aplinkybes ir tyręs, tačiau negavęs informacijos iš atsakovo, ir gavę informaciją apie žalą, buvo priversti išmokėti draudimo išmoką. Ieškovui negavus informacijos apie įvykį, nebuvo galima atlikti tyrimo. Kitas draudikas atsiuntė informaciją apie pastatus, bet ne apie automobilį. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsakovo pareiga buvo pateikti draudikui visą žinomą informaciją apie įvykį, ko draudikas jo ir prašė. Ši informacija ieškovei buvo reikalinga išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis. Jeigu ieškovė būtų atlikusi visą tyrimą, galbūt būtų buvę nustatytos ir kitos aplinkybės nei dabar. Ieškovė remiasi priešgaisrinės tarnybos išvada, nes nebuvo pateikta kitų rašytinių įrodymų dėl gaisro kilimo priežasties, tačiau jeigu būtų buvę atliktas tyrimas, galbūt būtų buvę nustatytos kitos gaisro kilimo priežastys ir ieškovei, kaip draudikui nebūtų reikėję mokėti, ar būtų reikėję mokėti mažesnę draudimo išmoką. Žalos dydis nėra kvestionuojamas, tačiau atsakovas pagal draudimo sutartį neinformavo, kad yra kiti adresai, nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių, todėl ir prašoma iš atsakovo 20 procentų nuo išmokėtos išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas D. Matulevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, visi argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, kuriuos palaiko. Atsakovas laiko, kad įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu. Šiuo atveju vertinti įvykį, kaip eismo įvykį būtų sudėtinga, kuomet pats nedalyvauji jame. Atsakovas, nesutinka su aplinkybe, kad jis neįvykdė pareigos arba tos pareigos neįvykdė taip kaip norėtų ieškovė, kad, kaip nors šios pareigos pažeidimas įtakojo ieškovo atsakomybės dydį, būtų nustatytos tokios aplinkybės, kurios eliminuotų jo atsakomybę arba sumažintų tą atsakomybę. Svarbios aplinkybės yra, kad ieškovė apie šį įvykį sužinojo pakankamai greitai iš kito draudimo. Sužinojus tas aplinkybės niekas jai netrukdė atlikti savo tyrimą. Nesutinka su tuo, kad atsakovas galėjo pateikti daugiau informacijos kurią ieškovė būtų ištyrusi ir galimai tokiu atveju atsakomybė būtų mažesnė. Atsakovas negalėjo pateikti daugiau informacijos. Atsakovo veiksmai, niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su patirta žala, t. y. pareigos sumokėti draudimo išmoką. Ginčo dydžio kurį ieškovė išmokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo nėra, tačiau dėl regresinio reikalavimo ginčas yra. Apie ieškovės reikalavimus pateikti informaciją, atsakovui tapo žinoma tik gavus ieškinį iš teismo. Ieškovei nebuvo jokio poreikio gauti papildomą informaciją iš atsakovo, nes ieškovė disponavo ta informacija kurią gavo iš kito draudimo. Ieškovė nuo sužinojimo apie įvykį, pranešimą atsakovui siuntė praėjus beveik pusei metų, taigi, nelabai domėjosi aplinkybėmis arba jai aplinkybės buvo visiškai aiškios ir nebuvo tokio poreikio. Šiuo atveju, kad ir būtų laikoma, kad atsakovas pažeidė sutarties nuostatas, jo atsakomybė turėtų būti eliminuojama remiantis taisyklių 60.5 punkto nuostatomis, kurios sako, kad regresinis reikalavimas neturėtų būti taikomas, tuo atveju, kai apie draudžiamą įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, o sužinojo mėnesio laikotarpyje. Arba nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, tokių aplinkybių nėra nustatyta, nes tyrimai visi baigti, tų aplinkybių, kurios būtų sužinotos laiku arba anksčiau būtų įtakoję atsakovo atsakomybę, nėra nustatyta, todėl pagrįstai konstatuotina, kad atsakovo nepranešimas neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas deklaratyviai nurodo, kad jis būtų atlikęs ir galbūt būtų nustatęs, kažkokias tai kitas aplinkybes, tačiau reikšdamas regresinį reikalavimą ir esant bylai teisme turėtų jau būti nustatęs ir jas pateikti, kad būtent konkreti aplinkybė įtakojo tai, kad jie išmokėjo išmoką, nors galėjo neišmokėti. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kokios aplinkybės yra nustatytos, kurios eliminuotų arba sumažintų jos atsakomybės dydį. Ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje kilo ginčas pagal ieškovės pateiktą ieškinį, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie įvykį ir pareikalavus pateikti informaciją apie įvykį, to vis tiek nepadarė, ieškovei buvo apsunkintas žalos administravimas, kas sutrukdė visapusiškai įvertinti įvykio aplinkybes, kadangi ieškovė turėjo tik tą informaciją, kurią pateikė nukentėjusiosios bendrovė, todėl ieškovė turi teisę reikšti ieškinį regreso tvarka dėl dalies (20 procentų) išmokos išieškojimo iš draudėjo.
Bylos duomenimis iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2022 m. vasario 4 d. tarp draudiko akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjo E. M., matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo apdrausta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), sutartis galioja dvylika mėnesių, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) 00:00 val. iki (duomenys neskelbtini) 24:00 val. Iš informacijos apie apžiūros galiojimą ir istoriją matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2022 m. gegužės 17 d., galioja iki 2023 m. gegužės 22 d., trūkumų nenustatyta. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. birželio 13 d. informacijos matyti, kad priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2022 m. gegužės 21 d. 09 val. 57 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dega E. M. mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. P. ūkinis pastatas. Informacijoje taip pat nurodyta, kad pagal nustatytas aplinkybes, gaisro židinys buvo mikroautobuse, ir nuo degančio mikroautobuso ugnis išplito į ūkinį pastatą. Kitų gaisro kilimo priežasčių nenustatyta, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas.
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 17 d. rašto „Dėl išmokos išmokėjimo“ matyti, kad dėl 2022 m. gegužės 21 d. įvykio (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo malkinė, sandėlis, kitas pagalbinis pastatas, apdraustas namų turtas gyvenamajame name, kurių savininkė R. P., AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytai žalai atlyginti išmokėjo 15150,50 Eur draudimo išmoką. Iš ieškovės 2023 m. sausio 30 d. pretenzijos atsakovui matyti, kad dėl 2022 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu užsidegė pastatas ir jame esantys daiktai ir dėl šio apgadinimo kaltas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, ieškovė išmokėjo 15150,51 Eur draudimo išmoką. Pretenzijoje nurodyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad eismo įvykio kaltininkui, buvo siųstas prašymas, dėl eismo įvykio aplinkybių paaiškinimo, tačiau nepranešė prašomų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsniu, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.5. punktu, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę 3030,10 Eur sumai, kurią prašė atsakovo sumokėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.988 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Kadangi byloje susiję klausimai, kurie kyla iš privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl bylai aktuali CK 6.988 straipsnio 3 dalies blanketinė nuostata (nuostata, kuri nukreipia teisinio reguliavimo ieškoti kitame teisės akte).
Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Pagal ją draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. Aiškinant šios normos turinį svarbu pažymėti, kad TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos Sąjungos teisėje skirtos taisyklės, kurios kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (ja panaikintos ankstesnės penkios direktyvos, o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą).
Remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.
Apibendrinant Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018). Sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose, bet ir bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Vnuk, C-162/13, 59 punktą ir 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Rodrigues de Andrade, C-514/16, 34 punktą); transporto priemonės stovėjimas ir nejudėjimo laikotarpis yra natūralūs ir būtini etapai, kurie sudaro jos, kaip transporto priemonės, naudojimo dalį; taigi, transporto priemonė yra naudojama pagal jos, kaip transporto priemonės, funkciją, kai ji juda, bet taip pat, iš esmės, kai ji stovi tarp dviejų judėjimo momentų; transporto priemonės pastatymas privačiame garaže yra jos naudojimas, kuris atitinka jos, kaip transporto priemonės, funkciją; sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro (2019 m. birželio 20 d. sprendimas Linea D. A., C-100/18, 41–43, 48 punktai), (LAT Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo transporto priemonė nors ir stovėjo (nejudėjo, nebuvo užvestu varikliu ar pan.), tačiau duomenų, kad ja buvo naudojamasi kitaip, nei pagal įprastinę paskirtį, nėra. Aplinkybės, kiek laiko iki tol ja nebuvo naudojamas važiuojant (pajudinant iš vietos), atsižvelgiant į anksčiau įvardytus išaiškinimus teismų praktikoje, esminės reikšmės neturi. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta situacija, iš esmės pripažintina eismo įvykiu. Tačiau draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tokios praktikos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34).
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 23 d.) numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama, jeigu eismo įvykio metu naudojant transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala.
Narinėjamu atveju ieškovė sprendė, kad jai, kaip atsakovo draudikui kilo civilinė atsakomybė, pastarajam valdant ir naudojant transporto priemonę. Tačiau žala, jeigu ji atsiranda dėl nejudančios transporto priemonės, yra atlyginama CK 6.263 straipsnio pagrindu. t. y. įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-275/2018). Teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo paneigta, kad tokia nejudanti transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jai buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė tik tikėtiną gaisro priežastį - elektros instaliacijos gedimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nors ir nagrinėjant ginčą, kylantį iš pervežimo teisinių santykių, tačiau buvo konstatuota, jog gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs (2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Elektros instaliacijos gedimas yra nepastebimas ir atsakovas palikdamas transporto priemonę stovėti, negalėjo žinoti ar numatyti, kad automobilis užsidegs (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Paminėtina, kad kilus gaisrui stovinčiame automobilyje taikytina tokia pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė dėl gaisro priežasties, kaip ir tuo atveju, kai žala tretiesiems asmenims padaryta kilus gaisrui patalpose: nukentėjęs asmuo (jo draudikas) neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokiu atveju automobilio savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (LAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Nagrinėjamu atveju E. M. nebuvo baustas už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimą, nustatyta tvarka ir terminais jam priklausančiam automobiliui atlikta techninė apžiūra. Nesant kitokių duomenų ir nustačius tikėtiną gaisro priežastį - elektros instaliacijos gedimą atsakovo automobilyje, kuris yra nepastebimas, nėra galimybės konstatuoti atsakovo kaltės dėl gaisro kilimo, spręstina, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, todėl atsakovo veiksmuose neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, kad ir Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Linea D. A., C-100/18 47 punktu pažymėta, kad remiantis Direktyvos 2009/103 13 straipsniu poveikio (kiek tai susiję su dėl žalą sukėlusio įvykio nukentėjusiaisiais trečiaisiais asmenimis) neturi tos teisės arba sutarties nuostatos, pagal kurias netaikomas draudimas nuo nuostolių, kuriuos sukėlė asmens, kuris nesilaiko teisinių techninių įsipareigojimų, susijusių su atitinkamos transporto priemonės būkle ir saugumu, transporto priemonės naudojimas arba vairavimas.
Sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad nesant neginčytinų įrodymų dėl gaisro kilimo priežasties, o juo labiau aplinkybės, kad gaisras kilo dėl atsakovo nesirūpinimo tinkama savo automobilio technine būkle, ADB „(duomenys neskelbtini)“, kaip profesionalus draudimo paslaugų teikėjas, galėjo ir turėjo šiuos argumentus panaudoti prieš žalą patyrusio asmens draudiką. Ieškovės nepasinaudojimas tokia galimybe savaime nereiškia jo prievolės kompensuoti R. P. patirtos žalos (jos dalies), iš kurios kildinami ir ieškinio reikalavimai atsakovui.
Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai viena draudimo kompanija, išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą, įstojo į nukentėjusio vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, pastarajai, kaip civilinės atsakomybės draudikui, taikomas specialus teisinis reglamentavimas (LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės numato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas be tų, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo teisės normos. Minėti teisės aktai įpareigoja civilinės atsakomybės draudiką ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti žalos dydį bei per 30 dienų arba numatytais atvejais per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsisakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančius teisę mažinti draudimo išmokos dydį. Taigi, pagal specialiąsias privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ištirti įvykį ir nustatyti žalą bei jos priežastis privalėjo atsakovo draudikas ADB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei teigiant, kad nepateikdamas informacijos atsakovas apsunkino įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas, duomenų apie kitus nei pretenzijos surašymas E. M. įvykio aplinkybių tyrimo veiksmus, byloje nėra. Kaip minėta, atsakingas draudikas, įstatymo nustatytas savo pareigas (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis) turi atlikti per 30 dienų nuo pretenzijos jam pateikimo (nagrinėjamu atveju pretenzija surašyta 2022 m. birželio 17 d.), tačiau pirmasis pranešimas E. M. surašytas 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenų apie jo išsiuntimą ir įteikimą atsakovui nėra). Teismo nuomone, E. M. prašomi pateikti duomenys negali būti vertintini kaip esminiai draudikui tiriant įvykį, pvz. transporto priemonės techniniame pase esantys duomenys paprastai draudikui pateikiami sudarant draudimo sutartį, jais draudikas disponuoja; kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, atsakovo transporto priemonės techninės būklės atitikimas teisės aktų reikalavimams, patvirtintas 2022 m. gegužės 17 d. atlikus jos techninę apžiūrą. Kokius konkrečiai veiksmus atsakovas būtų atlikęs turėdamas informaciją, kurią praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pretenzijos gavimo, siekė gauti iš atsakovo, ieškovė nenurodo. Nėra duomenų ir apie ieškovės kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl kilusio gaisro. Ieškovė nėra nurodžiusi, kokias aplinkybes, kurios galimai būtų eliminavusios arba sumažinusios jos atsakomybės dydį, jai buvo užkirstas kelias nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog apie gaisrą ADB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo praėjus pakankamai neilgam, t. y. apie vieno mėnesio laikotarpiui nuo gaisro kilimo, o sprendimo dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pretenzijos patenkinimo priimti ieškovė turėjo 30 dienų (arba tris mėnesius TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju), tačiau, kaip anksčiau minėta, duomenų apie atliktus tyrimo veiksmus, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ji šiuo atveju buvo aktyvi ir siekė tinkamai įgyvendinti savo teises, operatyviai bandė susisiekti su atsakovu sutartyje numatytais būdais, tačiau šis nebendradarbiavo, nepateikė informacijos apie įvykį ir nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo nepranešimas draudikui apie eismo įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovė. Ieškinys atmestinas.
Netenkinus pagrindinio materialiojo reikalavimo priteisti 3030,10 Eur piniginę prievolę, netenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovė patyrė 515,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 447,70 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 68 Eur žyminis mokestis.
Atsakovas patyrė 2571,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vertina jų pagrįstumą, realumą, teisingumą. Įvertinus atsakovo atstovo advokato parengtus procesinius dokumentus – atsiliepimą, tripliką ir kitus procesinius dokumentus, bei dalyvavimą teismo posėdyje, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą – ieškinys atmestas visa apimtimi, iš ieškovės atsakovui priteistina 2571,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 14,57 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2571,25 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.