- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eA-2603-624/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02974-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- I. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S120380, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja iš Migracijos departamento 2025 m. gegužės 6 d. gavo prašymą iki 2025 m. gegužės 13 d. pateikti jos paso visų puslapių kopijas bei paaiškinimą apie savo išvykas iš Lietuvos Respublikos turimo leidimo galiojimo laikotarpiu, t. y. kada išvyko, į kokią valstybę, dėl kokių priežasčių ir kada grįžo. Pareiškėja pateikė paso puslapių skaitmeninę kopiją ir paaiškinimą dėl savo nebuvimo Lietuvoje ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, kuriame nurodė, kad į Lietuvą negalėjo grįžti dėl sveikatos būklės, nes 2023 m. liepos 21 d. ji išvyko į Rusijos Federaciją darytis planinės operacijos, kuri jai atlikta 2023 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėta operacija nepavyko, po jos pareiškėjos būklė staigiai pablogėjo, ji negalėjo judėti, todėl 2024 m. sausio 18 d. jai išrašytas siuntimas dar vienai operacijai ((duomenys neskelbtini)), kuri atlikta 2024 m. vasario 12 d. Po antrosios operacijos pareiškėjai buvo paskirtas ilgas reabilitacijos kursas, sudarytas individualios reabilitacijos planas, reabilitacija vyko nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. Pareiškėja tuo metu mokėsi iš naujo judėti ir vaikščioti, o pabaigusi reabilitaciją ji 2025 m. balandžio 11 d. grįžo į Lietuvą. Pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d., papildomai laiko dar užėmė reabilitacija, kuri tęsėsi iki 2025 m balandžio 2 d. Paaiškinime buvo nurodyta, jog pareiškėja siekia gauti medicinines paslaugas dėl kitos kojos ir pridėjo visus šias aplinkybes pagrindžiančius medicininius dokumentus. Be to, atsakovas turi dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo.
2.2. Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjos individualios situacijos bei neįvertinus pareiškėjos šeiminių ryšių ir ryšių su Lietuvos valstybe.
2.3. Sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas nevertino pareiškėjos nurodytų nebuvimo Lietuvoje priežasčių, dėl kurių ji negalėjo grįžti į Lietuvą.
2.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip lietuvių kilmės asmeniui, o Lietuvoje gyvena ne tik pareiškėja, bet ir jos pilnametis sūnus – Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat ir pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja Lietuvoje yra apdrausta ir šiuo metu gydosi, gauna būtinas medicinos paslaugas dėl rimtų sveikatos problemų. Pareiškėja nedirba, kadangi yra senjorė, turinti rimtų sveikatos problemų. Lietuvoje pareiškėja gyvena kartu su savo šeima jos sūnui nuosavybės teise priklausančiame bute, kur deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Be to, pareiškėja mokosi lietuvių kalbos, yra lietuvių kilmės asmuo, visas pareiškėjos gyvenimas ir jos interesų centras yra Lietuvoje. Rusijos Federacijoje po grįžimo į Lietuvą pareiškėja nesilankė, o buvo išvykusi į Rusiją tik dėl rimtos sveikatos būklės, negalėdama žinoti, kiek laiko truks jos išvykimas. Pareiškėjos ryšiai su Lietuva yra labai glaudūs, o atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, tik formaliai jas paminėjo Sprendime, tačiau tinkamai neįvertino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėja skunde iš esmės pripažįsta, kad egzistavo faktinės aplinkybės, kurios sudaro Įstatyme nustatytą pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 54 straipsnis nustato imperatyvius leidimu? nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Sprendimas išduoti leidimą nuolat gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui yra keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, o leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi.
3.2. Duomenų apie tai, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje kada nors būtų įdarbinta ir jai būtų mokėtos draudžiamosios pajamos, nėra. Pareiškėja, pildydama klausimyną, nurodė, jog 2015 m. ji dirbo gimnazijos direktore Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad pareiškėja minėtos gimnazijos direktore dirbo iki 2024 m. gruodžio 27 d. Įvertinus VSATIS duomenis galima daryti išvadą, jog 2023 m. sausio 6 d. atsiėmus jai išduotą pirmąjį leidimą nuolat gyventi, pareiškėja tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos, vėliau į Lietuvą ji buvo atvykusi vos du kartus (2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. liepos d.), o išvykusi 2023 m. liepos 21 d. ilgiau nei 12 mėnesių Lietuvoje nesilankė. Taigi, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje faktiškai negyveno, dirbo ne Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) ir nesiekia integracijos Lietuvos Respublikoje.
3.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji ne savo noru gyveno Rusijoje, kadangi, atsiėmusi leidimą nuolat gyventi ir išvykusi iš Lietuvos, pareiškėja, kaip minėta, į Lietuvą buvo atvykusi tik du kartus, t. y. 2023 m. balandžio 29 d. atvykusi Lietuvos Respublikoje buvo 10 dienų, išvyko 2023 m. gegužės 8 d., o 2023 m. liepos 1 d. atvykusi Lietuvos Respublikoje buvo 20 dienų ir išvyko 2023 m. liepos 21 d. Migracijos departamento nuomone, pareiškėja Lietuvos Respublikoje faktiškai negyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje. Nors pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo deklaruojama nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. ir yra deklaruota nuo 2025 m. vasario 14 d. iki šiol, tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nėra tapati sąvokai „nuolatinis gyvenimas“ migracijos teisės kontekste, taigi asmens ryšiai su Lietuva, jam gavus leidimą nuolat gyventi, neįrodo jo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi būti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpomis išvykomis.
3.4. Priėmus ginčijamą Sprendimą dėl dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo, pareiškėja galėtų kreiptis, jeigu atitiktų bent vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ar 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo gyventi išdavimo pagrindų, o ginčijamu Sprendimu pareiškėja nėra įtraukiama į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir priteisė pareiškėjai 1662,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas išanalizavo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
6. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas gero administravimo principo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai, vertinant pareiškėjos situaciją, neatitiko gero administravimo principo. Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjai, vertinamas kaip formalus, priimtas nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, be kita ko, susijusias su jos sveikatos būkle, priežastimis, dėl kurių ji negalėjo atvykti į Lietuvą, pateiktais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais faktą, jog į Lietuvą ji negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, t. y. Rusijos Federacijoje atliktų operacijų ir paskirtos ilgalaikės reabilitacijos.
7. Teismas nesutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, jog pareiškėjos ryšiai su Lietuva, jai gavus leidimą nuolat gyventi, neįrodo jos faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kadangi, kaip minėta, bylos duomenimis, pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat Lietuvoje gyvena jos sūnus, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą pateikė dokumento, kuriuo pareiškėjos sutuoktiniui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančio iki 2027 m. rugpjūčio 30 d., kopiją, tačiau Migracijos departamentas Sprendime nustatė tik aplinkybę, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos sūnus, o kiti pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, t. y. nėra duomenų apie pareiškėjos sutuoktinio gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad iki operacijos pareiškėja gana dažnai vyko į Lietuvą: atvyko 2022 m. spalio 15 d., išvyko 2022 m. spalio 17 d.; atvyko 2022 m. gruodžio 31 d., išvyko 2023 m. sausio 6 d.; atvyko 2023 m. balandžio 29 d., išvyko 2023 m. gegužės 8 d.; atvyko 2023 m. liepos 1 d., išvyko 2023 m. liepos 21 d. Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai pagrindžia pareiškėjos glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika.
8. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjos nurodytų priežasčių, dėl kurių ji ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, neatsižvelgė į individualią pareiškėjos situaciją, susijusią su jos sveikatos būkle, taip pat į turimus socialinius ryšius Lietuvoje. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad vertinant pareiškėjos situaciją nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl teismas pareiškėjos skundą tenkino visiškai ir skundžiamą Sprendimą panaikino.
9. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
11.1. Pareiškėja turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje sąmoningai pasirinko toliau gyventi, dirbti bei medicininius reikalus tvarkytis Rusijos Federacijoje. Pareiškėja turėjo laisvę rinktis, kur atlikti operaciją bei reabilitacinį kursą. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra nustatyta, kad pareiškėjai reikėjo atlikti operaciją ar reabilitacinį kursą būtent Rusijos Federacijoje, nėra rekomendacijų ar draudimų judėti privalomai likti gydytis pas tuos pačius daktarus ar kt. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje nebuvo 20 mėnesių, o pagal pateiktus dokumentus pakartotinė operacija įvyko 2024 m. vasario 12 d., t. y. pareiškėja Rusijos Federacijoje praleido beveik 14 mėnesių po atliktų operacijų.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja nei su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi, nei kitu būdu nėra pateikus santuokos liudijimo išrašo Migracijos departamentui, o su skundu toks dokumentas taip pat nėra pateiktas.
11.3. Atsakovas nesutinka su Regionų administracinio teismo išvada, kad pareiškėjos išvardinti sienų kirtimai (kurių dalis buvo prieš išduodant leidimą nuolat gyventi) pagrindžia pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika. Nuo leidimo nuolat gyventi išdavimo iki operacijos pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo tik 38 kalendorines dienas.
11.4. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė savo pareigą aktyviai dalyvauti nustatant visas reikšmingas aplinkybes, nepagrindęs savo sprendimo išvadų teisės aktų nuostatomis ar faktinėmis aplinkybėmis, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.
12. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja nurodo šiuos argumentus:
12.1. Pareiškėja šiuo metu Lietuvoje gydosi, mokosi lietuvių kalbos.
12.2. Iki operacijos pareiškėja dažnai vyko į Lietuvą, be to, ji yra lietuvių kilmės asmuo. Lietuvoje apsigyveno visa jos šeima, o išlaikiusi lietuvių kabos bei Konstitucijos egzaminą, ji planuoja kreiptis dėl pilietybės suteikimo. Po grįžimo į Lietuvą pareiškėja nebuvo nė karto nuvykusi į Rusiją.
Šalies argumentai
12.3. Pareiškėja nurodo aktualią teismų praktiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2408-624/2024, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-624/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2471-575/2025).
12.4. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja į Lietuvą negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, t. y. Rusijos Federacijoje atliktų operacijų ir paskirtos ilgalaikės reabilitacijos, taip pat į tai, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjos sūnus ir vyras, vertino, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjos nurodytų priežasčių, todėl Migracijos departamento Sprendimą panaikino.
15. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, sąmoningai pasirinko toliau gyventi, dirbti bei medicininius reikalus tvarkytis Rusijos Federacijoje. Be to, teismas netinkamai vertino pareiškėjos ryšius su Lietuva.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai 2022 m. spalio 24 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, galiojantis iki 2027 m. spalio 24 d., Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kaip lietuvių kilmės asmeniui.
17. Atliekant užsieniečių kontrolę, 2025 m. gegužės 6 d. Migracijos departamento tarnautojas per MIGRIS komunikacijos priemonę paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimą apie jos išvykas iš Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiu. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2025 m. balandžio 11 d. pareiškėja buvo išvykusi į Rusijos Federaciją dėl rimtų objektyvių medicininių priežasčių. Pareiškėja paaiškino, kad vyko į Rusiją darytis planinės (duomenys neskelbtini) operacijos, kuri jai atlikta 2023 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini). Operacijai nepavykus, 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjai atlikta pakartotinė operacija ir (duomenys neskelbtini), po kurio jai skirtas ilgalaikis reabilitacijos kursas, trukęs nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d., o papildoma reabilitacija užtruko iki 2025 m. balandžio 2 d. Dėl šių objektyvių medicininių priežasčių pareiškėja negalėjo anksčiau grįžti į Lietuvą, tačiau tik reabilitaciniam kursui pasibaigus, ji iš karto grįžo į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą, pareiškėja jau kurį laiką lankosi gydymo įstaigose pas ortopedą ir traumatologą, jai paskirtas (duomenys neskelbtini) kursas. Kartu su paaiškinimu pareiškėja pateikė Rusijos Federacijos medicinos įstaigose išrašytų siuntimų ir kitų dokumentų kopijas, Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos išduoto išrašo kopiją apie nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai išmokėtas nedarbingumo išmokas, ambulatorinių apsilankymų Lietuvos medicinos įstaigose išrašų, siuntimų ir kitų dokumentų kopijas bei pareiškėjos Rusijos Federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2015 m. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2025 m. (duomenys neskelbtini)) visų puslapių kopijas.
18. Patikrinimo metu Migracijos departamentas taip pat nustatė, jog pareiškėja dirbo gimnazijos direktore Rusijos Federacijoje nuo 2015 m. iki 2024 m. gruodžio 27 d.
19. Pagal VSATIS duomenis pareiškėja iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal vyko: atvyko 2022 m. spalio 15 d., išvyko 2022 m. spalio 17 d.; atvyko 2022 m. gruodžio 31 d., išvyko 2023 m. sausio 6 d.; atvyko 2023 m. balandžio 29 d., išvyko 2023 m. gegužės 8 d.; atvyko 2023 m. liepos 1 d., išvyko 2023 m. liepos 21 d.; atvyko 2025 m. balandžio 11 d.
20. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Įstatymas nenustato išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas (žr., pvz., 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3304-556/2022; kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip nurodo ir pareiškėja, reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl atsakovo sprendimų panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo, kaip reikšminga aplinkybė pripažįstama ir Covid-19 pandemija, galinti turėti reikšmės sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, taip pat asmens amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., 2024 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-881-629/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2165-815/2024).
22. Pasisakydama dėl Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto ginčui reikšmingos nuostatos (leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės) aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šiuo pagrindu, yra reikšminga, kokiu pagrindu leidimas nuolat gyventi yra išduotas: nors aptarta Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įgyvendina ir 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES (toliau – ir Direktyva), jeigu toks leidimas trečiosios šalies piliečiui išduotas ne kaip ilgalaikiui valstybių narių gyventojui, o kitu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje aptartu pagrindu (turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; yra lietuvių kilmės asmuo; atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; kt.), Direktyvos nuostatos bei su jų aiškinimu susijusi teismų praktika paprastai tiesiogiai nėra reikšminga.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su leidimo nuolat gyventi, išduoto ne kaip ilgalaikiui valstybių narių gyventojui, panaikinimu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, akcentuojama ne tik asmens fizinio (ne)gyvenimo ES teritorijoje priežasčių (ne)svarba, bet ir socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva pobūdis, sprendimo panaikinti leidimą proporcingumas (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2551-629/2024; 2025 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1390-624/2025 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis ir paaiškinimus apie jos išvykas iš Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiu, neturi pagrindo nepritarti Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėja gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje (Rusijos Federacijoje) ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės ir neatvyko į Lietuvą dėl nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (2022 m. spalio 24 d. išduotas, pareiškėja atsiėmė 2023 m. sausio 6 d.), išvyko gyventi ir dirbti direktore gimnazijoje Rusijos Federacijoje. Pareiškėjos argumentai, jog laikotarpiu 2023 m. rugsėjo 7 d. – 2024 m. gruodžio 27 d. faktiškai nedirbo ir gavo nedarbingumo išmoką, bei pareiškėjos planai kraustytis gyventi į Lietuvą ateityje, nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėja, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, išvyko ir gyveno Rusijos Federacijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje. Vertinant pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuva, pažymėtina, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos pilnametis sūnus, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjos pateikti duomenys apie tai, jog sutuoktinis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepatvirtina, kad jis faktiškai gyvena Lietuvoje. Duomenų apie kitus pareiškėjos ekonominius ir kitus socialinius ryšius su Lietuva nėra.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja, gavusi leidimą nuolat gyventi, nuolat negyveno Lietuvoje, o laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2025 m. balandžio 11 d. čia net ir nebuvo atvykusi, ginčijamu Sprendimu pagrįstai Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, šio Sprendimo laikyti neproporcingu nėra jokio pagrindo.
26. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentais naikinti ginčijamą atsakovo sprendimą nebuvo ir nėra pagrindo, dėl ko skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas
27. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.