- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1146-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00181-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei GNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. P. (toliau – ir atsakovė) 650 Eur skolą, 4,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 13 d. Visuotinio neeilinio GNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra bendrijos nariais susirinkimo metu buvo nutarta, kad bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra bendrijos nariai mėnesinis einamųjų išlaidų mokestis 25 Eur, kaupiamasis bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra bendrijos nariais mėnesinis kaupiamasis mokestis 75 Eur. 2020 m. vasario 26 d. vykusio Visuotinio neeilinio bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra bendrijos nariai susirinkime nutarta kelio dangos įrengimui su viršutine betono trinkelių danga 3 mėnesius pradedant nuo kovo mėnesio rinkti po 520 Eur per mėnesį ir šios rinkliavos laikotarpiu sustabdyti 75 Eur kaupiamojo mokesčio mokėjimą, paliekant einamųjų išlaidų 25 Eur mokestį. Atsakovė nemoka jai priklausančios mokesčio dalies, nereaguoja į raginimus tai padaryti ir turimas įsiskolinimas 2024 m. vasario 28 d. sudarė 650 Eur.
3. Atsakovė V. P. priešieškiniu prašo iš ieškovės GNSB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1 350 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje nurodo, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki dabar sumokėtos 4 470 Eur bendros sumos 3 120 Eur atsakovė mokėjo kaip kaupiamąjį įnašą už kelią. Šiuos pinigus ji mokėjo, kadangi pati buvo suinteresuota kelio, trinkelių dangos įrengimui. Atsakovė nelaiko jos ieškovei sumokėtų 3 120 Eur už kelio dangos įrengimą su viršutine betono trinkelių danga be pagrindo ieškovės įgytu turtu. Likusius ieškovei sumokėtus 1 350 Eur atsakovė laiko ieškovės be pagrindo įgytu turtu. Atsakovė teigia, kad nei ji turi bendro su bendrija ar jos nariais turto, nei jos nekilnojamasis turtas patenka į bendrijos valdomą teritoriją, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, priimti nutarimai galėtų būti laikomi sukeliančiais atsakovei kokias nors pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 650 Eur skolą, 4,18 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 322 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nekilnojamasis turtas patenka į bendrijos administruojamą teritoriją ir ji tiek bendrijai priklausančiais įrengimais, tiek teikiamomis paslaugomis naudojasi. Nors atsakovė ir teigia, kad ji nėra bendrijos narė ir neturi jokio bendro turto, tačiau tai nepaneigia atsakovės prievolės mokėti mokesčius, susijusius su kelio, jo užtvaro, apšvietimo priežiūra ir eksploatacija, naudojimusi vandentiekiu ir nuotekų tinklais, kadangi visais šiais objektais atsakovė naudojasi. Atsakovė suprato ir pripažino prievolę prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovė, atlikdama mokėjimus aiškiai įvardindavo, už kuriuos laikotarpius sumoka 25 Eur mokestį. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino gaunanti nuotekų šalinimo paslaugas bei vandens tiekimo paslaugas ir už jas atskirai nemokanti. Teismas darė išvadą, kad atsakovės veiksmai, t. y. einamųjų išlaidų mokesčio mokėjimas nuo pat 2019 metų patvirtina, kad jai buvo aiški šio mokesčio paskirtis, mokėjimo tvarka ir dydis, bei tai, kad visas paslaugas atsakovė gavo. Įvertinus aptartą, teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas teikė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugas, taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės, kainų ar kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolės sąžiningai ir neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškinį dėl 650 Eur skolos ir 4,18 Eur priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują – (i) ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 339 Eur skolos, (ii) atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 350 Eur be pagrindo įgytų lėšų, (iii) taikyti priešpriešinių ginčo šalių reikalavimų įskaitymą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 011 Eur, (iv) priteisti atsakovei iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, (v) perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
7.1. teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų kokie nors objektai, teismas tokių nenustatė ir sprendime nenurodė, todėl ginčo teisiniams santykiams negalėjo būti taikomos nei CK 4.76 straipsnio, nei jokių kitų teisės aktų, įskaitant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ), normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių. Ieškovė neteikė ir negalėjo teikti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo paslaugų, kadangi tokių objektų ginčo šalys neturėjo, o ieškovė neįrodinėjo esant kitaip;
7.2. teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, esančiais išaiškinimais, tačiau pastarieji nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, kadangi tos kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamosios. Teismas nenurodė jo nustatytų atsakovės prievolių prieš bendriją teisinio pagrindo, nenurodė, kodėl nesiremia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra ydingas CPK 270 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu;
7.3. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei priklausantis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, todėl egzistuoja atsakovės prievolė mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir naudojimą. Atsakovė nėra prisijungusi prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių įrenginių, teismas tokių objektų, kurie priklausytų ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatė ir sprendime nenurodė, atsakovė nėra bendrijos nare, bendrijos įstatai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių padarinių;
7.4. teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant atsakovės prievolei mokėti ieškovei už atsakovės naudojimąsi R. Š. GKF priklausančiais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais bei už L. B. priklausančio gręžinio sunaudotą elektros energiją. Atsakovė nebuvo pripažinusi, kad gauna nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo paslaugas iš ieškovės. Ieškovė, nebūdama nei vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, nei gręžinio savininkė, neteikė ir negalėjo teikti jokios su tais inžineriniais įrenginiais susijusios paslaugos atsakovei, pati ieškovė buvo vartotoja, todėl ji neturėjo jokios teisės iš atsakovės reikalauti pinigų;
7.5. teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant atsakovės prievolei prisidėti prie bendrijos pirmininko ir buhalterio samdymo kaštų, t. y. atlyginimų bei mokesčių, dengimo. Teismas nenurodė jokio tokios jo nustatytos atsakovės prievolės teisinio pagrindo. Atsakovės nebuvimas bendrijos nare ir ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų neturėjimas, lemia, kad šalių teisiniai santykiai nepatenka į DGNSBĮ reguliavimo sritį;
7.6. atsakovė pripažįsta turėjusi ieškovei mokėti atsakovei tenkančią dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su atsakovės naudojimusi ieškovei priklausančiais objektais – keliu, pakeliamu kelio užtvaru ir kelio apšvietimo įrenginiais. Šioje dalyje atsakovės prievolė atsiranda iš faktinių ieškovės patirtų išlaidų tokiems objektams prižiūrėti ir eksploatuoti, o ne iš atsakovės nesaistančių bendrijos nutarimų. Šioje dalyje, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, būtų teisinga, sąžininga ir protinga įpareigoti ieškovę prisiimti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką atsakovės pripažintos 339,00 Eur skolos apimtimi;
7.7. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė suprato ir pripažino prievolę prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovė niekada nepripažino prievolės prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės naudojamo objekto išlaikymo. Atsakovė negali būti laikoma gavusia visas ieškovės įrodinėtinas paslaugas. Teisinę reikšmę turi ne 25 Eur/mėn. mokesčio paskirties, mokėjimo tvarkos ir dydžio (ne)aiškumas, o atsakovės prievolės tą mokestį mokėti ir ieškovės teisės gauti tą mokestį (ne)egzistavimas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
8.1. Bendrija iš bendrijos narių ir gyventojų lėšų įrengė kelią. Atsakovė pripažino, kad ji prisidėjo prie kelio įrengimo, todėl ji tapo šio turto bendraturte. Teismas pagrįstai vadovavosi tiek DGNSBĮ įstatymo, tiek CK 4.76 straipsnio nuostatomis, o tai, kad atsakovė turi asmeninį suvokimą, kad jai nesant Bendrijos nare, nedalyvaujant susirinkimuose (nors apie juos žinojo, tačiau nedalyvavo), nepaneigia jos pareigos prisidėti prie šio turto išlaikymo, eksploatavimo ir pan. Priešingai, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai;
8.2. net esant aplinkybei, kad atsakovė nėra bendrijos narė ir neturi bendro turto, nebūtų paneigta atsakovės mokėjimo prievolė, susijusi su kelio, jo užtvaro, apšvietimo priežiūra ir eksploatacija, naudojimusi vandentiekiu ir nuotekų tinklais, pirmininko, buhalterės darbo užmokesčiu, kadangi šia infrastruktūra ir paslaugomis atsakovė naudojasi, tą pripažino bylos nagrinėjimo metu. Mokėjimo nurodymuose atsakovė aiškiai įvardija, už ką konkrečiai atlieka įmokas, kas leidžia daryti išvadą, kad ji suprato ir pripažino prievolę prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo objektų išlaikymo ir apmokėti už suteiktas paslaugas;
8.3. bendrijos narių sprendimas dėl mokesčių nustatymo privalomas ir vykdytinas visiems, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais bendrijos administruojamoje teritorijoje, nepaisant to, ar nekilnojamojo turto savininkas yra bendrijos narys, ar ne. Iš pačios atsakovės veiksmų bei elgesio matyti, kad ji suprato savo pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, mokėti už jai suteiktas paslaugas, vykdyti bendrijoje visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus, nes savanoriškai vykdė prievolę ir mokėjo 25 Eur mėnesinį einamųjų išlaidų mokestį. Iki ieškinio pateikimo teismui atsakovė ieškovei nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų ir nemanė, kad jos teisės yra pažeistos;
8.4. bendrija yra su R. Š. GKF sudariusi sutartį dėl bendrijos gyventojų naudojimosi vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklais ir kas mėnesį R. Š. GKF pateikia bendrijai sąskaitas apmokėjimui. Bendrija su gręžinio, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, įskaitant ir atsakovę, savininku L. B. yra sudariusį Elektros energijos teikimo sutartį ir apmoka L. B. už gręžinio sunaudotą elektros energiją. Bendrijai nuosavybės teise nepriklauso nurodyti objektai, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios veiklą administruoja ieškovė, esantys namai, tarp jų ir atsakovės namas, yra prisijungę prie R. Š. GKF priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, bei vanduo į šiuos namus patenka iš L. B. priklausančio gręžinio. Bendrija administruoja gyventojų naudojimąsi tretiesiems asmenims priklausančia infrastruktūra bei apmoka išlaidas už (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų naudojimąsi tretiesiems asmenims priklausančia infrastruktūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovei priklausančio namo ir žemės sklypo patekimo į Bendrijos teritoriją ir atsakovės prievolių mokėti Bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodamas esmines bylos aplinkybes.
13. Atsakovė V. P. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas.
14. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovei priklausęs namas ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas), patenka į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) teritoriją, todėl egzistuoja atsakovės prievolė mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir naudojimą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrija įregistruota 2019 m. birželio 3 d. Bendrijos įstatų 1.4. punkte nurodyta, kad Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvė (namai nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai), (duomenys neskelbtini) vietiniai inžineriniai tinklai ir bendro naudojimo žemės sklypai. Tai, kad atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas patenka į Bendrijos teritoriją patvirtina ir vieši „Google maps“ tinklalapyje užfiksuoti duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, atsakovė nekilnojamojo turto savininkė buvo nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas nepatenka į Bendrijos administruojamą teritoriją (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad yra 22 sklypai (teismo pastaba: nuo 2020 m. kovo 1 d. Bendrijos teritorijoje yra 22 žemės sklypai su gyvenamaisiais pastatais ar be jų), turbūt šiame skaičiuje ir jos nekilnojamasis turtas (išklausytas minėto teismo posėdžio garso įrašas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2012).
17. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte (ginčui aktuali jo nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne.
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).
19. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsniu, kiekvienas asmuo, nepaisant to, yra jis bendrijos narys ar ne, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
20. Bendrijos įstatų 9.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (Bendrijos įstatų 9.2 punktas).
21. Aptartas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas bei teismų praktika ir faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų iš atsakovės priteisimo, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teik Įstatymo (21 straipsnio 3 dalies 3 punkto) nuostatas, tiek CK 4.76 straipsnio ir 4.82 straipsnio 3 dalies normas. Aplinkybė, kad įvertinus pateiktus įrodymus, buvo priimtas sprendimas tenkinti ieškinį, galimai išsamiai ir pilnai nenurodžius atsakovės prievolių prieš Bendriją teisinio pagrindo (t. y. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto, CK 4.72, 4.83 straipsnių normų) nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neobjektyvus. Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, kas atitinka CPK 263 straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kokiu teismų praktikos precedentu remiasi, kuriame mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) analogiška situacija buvo išspręsta taip, kaip ir šiuo atveju.
22. Iš Bendrijos atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų: priskaitymo lapelių, skolos suvestinių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d., Bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimo aktų už 2019 – 2023 m. matyti, kad priskaitymo lapelyje nurodytą sumą sudaro skola; Visuotinio neeilinio Bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai susirinkimo, įvykusio 2019 m. birželio 13 d., protokolo Nr. 01/1306, patvirtintas mėnesinis einamųjų išlaidų mokestis – 25,00 Eur, priskaitymo lapeliuose įvardintas kaip priskaičiuota 25,00 Eur suma už atitinkamų metų atitinkamą mėnesį (kaip pvz:, 2023 m. 02 mėn., 2023 m. 03 mėn. ir t. t.); sumokėta per atitinkamą mėnesį suma ir skola (+)/ permoka (-). Taip pat minėtame susirinkime buvo patvirtintas ir mėnesinis kaupiamasis mokestis – 75,00 Eur. 2020 m. vasario 26 d. įvykusiame Visuotinio neeilinio Bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai, susirinkime buvo nuspręsta už sklype esamo kelio dangos įrengimui su viršutine betono trinkelių danga (pagal pridedamą projektą ir sąmatą) rinkti kaupimo sumą/ rinkliavą 520 Eur/mėn. (turtiniam vienetui), rinkliavos terminas 6 mėnesiai (kovas-rugpjūtis); kaupimo laikotarpiu laikinai stabdyti / keisti kaupiamą Bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai mėnesinį kaupiamą mokestį (75 Eur) į balsavimo metu patvirtiną kaupiamą sumą / rinkliavą. Bendrijos susirinkime patvirtintas mėnesinis einamųjų išlaidų mokestis (25,00 Eur) mokėtinas už Bendrijos mokamus mokesčius ir paslaugas (kaip pvz:, Valstybės registrų darbai, mechanizmų nuoma (sniego valymas) ir kt.), Bendrijos administravimą (atlyginimas Bendrijos pirmininkui ir buhalteriui bei apdraustųjų įmokos SoDrai). Taip pat į šį mokestį įeina ir Bendrijos mokami mokesčiai už naudojimąsi vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklais bei gręžiniu. Bendrija apmoka L. B. už gręžinio, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, įskaitant ir atsakovę, sunaudotą elektros energiją. Bendrijoje esantys namai, jų tarpe ir atsakovės namas, yra prisijungę prie R. Š. GKF priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Bendrija 2023 m. gruodžio 13 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/10/1 su R. Š. GKF dėl valymo įrenginių ir siurblinių aptarnavimo paslaugos, pagal kurią vykdytojas Bendrijai kas mėnesį išrašo sąskaitą sutarties priedo Nr. 1 2 punkte sutartais įkainiais. 2022 m. sausio 10 d. Bendrija su L. B. sudarė Elektros energijos teikimo subabonentui (pirkimo–pardavimo) sutartį Nr. 14/01, pagal kurią per L. B. elektros tinklus tiekiamą elektros energiją Bendrija moka pagal pateiktus apskaitos prietaisų rodmenis. Minėtos Bendrijos sudarytos sutartys bei pagal jas apmokamos išlaidos už (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. Bendrijos administruojamos teritorijos, gyventojų naudojimąsi tretiesiems asmenims priklausančia infrastruktūra, atitinka Bendrijos įstatų 1.3 ir 2.3 nuostatas. Visuose prieš tai minėtuose pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad Bendrijos buhalterinė apskaita tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pateikiamos išvados, kad klaidų metinėje finansinėje atskaitomybėje nepastebėta; visos metinės finansinės atskaitomybės formos yra užpildytos tinkamai, jose pateikti duomenys atitinka sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys, duomenys yra pagrįsti pirminiais dokumentais ir skaičiavimais. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl Bendrijai pateikiamų apmokėjimui sąskaitų turinio pagrįstumo ir teisėtumo. Duomenų, kad atlikti patikrinimo aktai yra nuginčyti, nėra. Akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus reikalingos tam tikros paslaugos ir patiriamos tam tikros išlaidos (pvz., gatvės dangų geodezinė nuotrauka, Nekilnojamojo turto registro išrašai, Valstybės registrų paslaugos, asenizacinės mašinos paslaugos ir kt.), reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms (pvz:, bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti), už kai kurias paslaugas mokama iš anksto, todėl suprantama, kad tam skirtos lėšos Bendrijos sąskaitoje kaupiamos dar nepatyrus išlaidų už tokias paslaugas. Pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad minėtos išlaidos nebuvo skirtos bendrųjų Bendrijos narių ir žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų poreikių tenkinimui.
23. Apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad yra tinkamai įvykdžiusi pareigą Bendrijai mokėti einamųjų išlaidų mokestį, iš kurio Bendrija apmoka už aukščiau paminėtas (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams teikiamas paslaugas ir infrastruktūros naudojimąsi. Pastebėtina, atsakovės įsitikinimas (jos paaiškinimai/ atsakymai į klausimus 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdyje), kad ne jos, o Bendrijos reikalas, ar reikalingas žmogus, kuris administruotų veiklą, rinktų pinigus, paskirstytų mokėtinus mokesčius, ir ji, nebūdama Bendrijos nare, neprivalo išlaikyti Bendrijos pirmininko, buhalterės, yra tik jos gynybinė pozicija byloje ir atmestina kaip aiškiai stokojanti pagrįstumo.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 pastraipos; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 pastraipa).
25. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
28. Bendrijai iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 850,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma būtų 3 036,67 Eur), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.