Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43³ straipsnyje, ir jam paskirta 579 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu D. J. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, neturint įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos teikti ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-986 „Dėl Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2 punktą, taip padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43³ straipsnyje.

Apeliaciniu skundu D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nustatė regėjimą, atliko regėjimo korekciją ir parinko akinius (toliau - Veiksmai). Šie Veiksmai, kaip visuotinai įprasta, atliekami optometrininkų daugelyje Lietuvos ir Europos Sąjungos optikų, neteikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Teismas, anot apelianto, neteisėtai, vadovaudamasis CK 6.725 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, jog ,,nustatant asmens regėjimą, atliekant regėjimo korekciją, parenkant reikiamus akinius ar 9kontaktinius lęšius, jau yra teikiama asmens sveikatos priežiūros paslauga“. Teismas nepagrįstai per plačiai vertina minėtą normą. Veiksmais nėra vertinama sveikatos būklė, tik atliekamas regėjimo nustatymas, tai fizikos srities veiksmas, nepatenkantis į asmens sveikatos priežiūros paslaugos sritį.

Teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino darbo sutarčių turinį. Darbo sutartyse labai aiškiai nurodytos darbuotojų darbo funkcijos, būtent – „regėjimo korekcija“, kas patvirtina, jog nebuvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tai patvirtino ir liudytoja R. J., dirbanti AUB „(duomenys neskelbtini)“, teigdama, jog ji optikoje negydo, o tik parenka akinius.

Teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino 2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728 (toliau - Raštas). Optometrijos esmė Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse visuotinai laikoma - regėjimo nustatymas ir korekcija. Tai yra tokie Veiksmai, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ir kurie Rašte vienareikšmiškai vertinami ne kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

Teismas neįsigilino ir neįvertino, jog LR Sveikatos ministerija Rašte reiškia pagrįstą poziciją, jog optometrininkai negali atlikti asmens sveikatos priežiūros, kartu ir oftalmologijos paslaugų. Ir tai nereiškia, jog optometrininkas negali atlikti savo pagrindinio darbo, t.y. Veiksmų. Rašte išreiškiamas Sveikatos ministerijos atsakas į Lietuvos optometrininkų siekį viršyti savo kompetencijos ribas ir teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (refrakcijos nustatymas cikloplegijoje bei ligų požymių nustatymas.)

Iš Rašto galima daryti išvadą, jog Sveikatos ministerija optometrininko darbą ir atliekamus Veiksmus laiko nepriskirtinus prie licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Teismas Veiksmus įvertino neteisingai, neteisėtai ir nepagristai bei priešingai esamiems įrodymams. Tai, kad Rašte LR Sveikatos ministerija neigiamai atsiliepia apie Šiaulių Universiteto optometrijos studijų programą ir profesijos aprašą, apelianto teigimu, reiškia tik tai, kad LR Sveikatos ministerija neigiamai vertina perteklinį (į Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teritoriją įsiterpiantį) profesijos aprašą, bet nereiškia jog tai įrodymas, jog Sveikatos ministerija neigiamai vertina ir patį esminį optometrininko darbą, kuris neperžengia asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ribos.

Skunde teigiama, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, nes nesurinko įrodymų, jog Veiksmai atliekami kaip paslauga klientam, nes nėra įrodymų, jog Veiksmai buvo siūlomi klientams kaip paslauga ir už juos buvo imamas užmokestis, todėl Veiksmai apskritai negali būti laikoma paslauga, tai yra šalutinė atsitiktinė veikla.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) prašo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįsta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-408-1018/2016 palikti nepakeistą.

Pažymi, jog, nors apeliantas jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas regėjimo nustatymo, regėjimo korekcijos ir akinių parinkimo paslaugų nepriskiria paslaugoms, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams:

1) šias paslaugas teikė medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją, turinčios gydytojos;

2) šių paslaugų teikimas numatytas jas teikusių gydytojų darbo sutartyse;

3) šias paslaugas teikusių gydytojų veiksmai priskirtini gydytojo oftalmologo kompetencijai pagal Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V -986, 14 punkto ir Lietuvos medicinos normos „MN63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935, 14 punkto nuostatas. Ypatingai akcentuotina, kad gydytojai, teikę paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydavo optikos klientams receptus.

Institucijos teigimu, teismas, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai įvertino vieną iš bylos įrodymų - 2013 m. rugpjūčio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728, kuriame aiškia pasakyta, kad optometrininkai negali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, priskirtinų gydytojo oftalmologo kompetencijai.

D. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su 2016-02-22 nutarime padaryta išvada, kad D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. jo veikoje yra ATPK 43³ straipsnio numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl D. J. kaltės, išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų nebekartoja.

Skunde nurodoma, teismas sąvoką „sveikatos priežiūros paslauga” netinkamai aiškino remiantis CK 6.725 straipsniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas sistemiškai rėmėsi ir Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, pagal kurį asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir, užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Šio tikslo siekiama teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. vykdant veiklą, įskaitant regėjimo tyrimą, jo korekciją. Taigi abiejų paminėtų teisės aktų nuostatos yra susijusios su asmens sveikatos priežiūros reglamentavimu ir jos nagrinėjamu atveju buvo taikytos pagrįstai.

Apeliantas skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja sveikatos priežiūros paslaugų neatliko, o tik nustatė regėjimą, atliko regėjimo korekciją ir parinko akinius, kas yra atliekama optometrininkų daugelyje Lietuvos ir Europos Sąjungos optikų, neteikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad pati R. J. nurodė, kad yra gydytoja-oftalmologė, ji tikrindavo, kaip žmogus mato, nustatant ir akies laužiamąją galią, atlikdavo regėjimo korekciją, pagal prietaisą parinkdavo akinius ar lęšius, išrašydavo receptus akiniams, todėl pripažintina, kad buvo verciamasi būtent sveikatos priežiūros veikla, kaip tai numato Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas bei CK 6.725 straipsnio 2 dalis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų Darbo sutarčių 1.3 punkte nurodyta kad darbuotojos įdarbinamos dirbti gydytojomis - oftalmologėmis (regėjimo korekcijai).

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla yra asmens sveikatos priežiūros veikla ir ši veikla galėjo būti vykdoma tik gavus reikiamą licenciją. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas siejamas su būtinybe užtikrinti, kad ją vykdytų tik tinkamai pasirengę, turintys reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją asmenys, kad ši veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinančius tokios veiklos saugumą, kokybę, medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų laikymąsi ir kt. Taigi, licencijuojant sveikatos priežiūros veiklą yra siekiama apsaugoti asmenis nuo nekvalifikuotų paslaugų, galinčių sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes jų sveikatai ar net gyvybei, suteikimo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino 2013 m. rugpjūčio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728, iš kurio seka, jog oftalmologijos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos neapima optometrijos specialisto teikiamų paslaugų, nes optometrija nėra nei sudėtinė oftalmologijos dalis, nei išskirta kaip atskira licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Be to, optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiūros specialistams, todėl nebūdamas asmens sveikatos priežiūros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiūros, kartu ir oftalmologijos, paslaugų, juo labiau diagnozuoti ligas ir skirti gydymą, nes asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika, diagnozavimas ir ligonių gydymas yra medicinos praktika, o ja verstis turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas neturėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, D. J. pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 43³ straipsnį, kadangi neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir apylinkės teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) bei paskyrė tinkamą nuobaudą.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.