Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 43³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., būdamas UAB „Abrava“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., adresu Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, neturint įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos teikti ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-986 „Dėl Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2 punktą, tuo padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 43³ straipsnyje.

D. J. teismo posėdžio metu su pažeidimu nesutiko, paaiškindamas, kad iš pradžių ne visiškai suprato, todėl su pažeidimu sutiko. Nors kontrolės ataskaitą gavo, tačiau irgi neskundė, nes neturėjo patirties. Mano, kad nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tas veiksmas, kurį atliko R. J., yra atliekamas visose optikose. Tai, kad R. J. parinko akinius, nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Nors keitėsi R. J. pareigų pavadinimas, bet visi veiksmai yra atliekami tokie pat, kaip ir visose optikose, t. y. ji ir toliau dirba tą patį darbą. Jo darbuotojai parinkdavo akinius, kaip tai daro optometrininkai. Šiaulių universitetas rengia optometrininkus, kurie dirba visose optikose, todėl nesupranta, kodėl tai nėra stabdoma. Jeigu teismas nuspręstų, jog jis yra kaltas, atsižvelgiant į tai, kad tai liečia visos Lietuvos optometriją, prašė kreiptis teismą į institucijų, kurios susiję su analogiškų pažeidimų padarymu (analogiškais pažeidimais), vadovus, kad būtų stabdomi tokie pažeidimai ir kitose optikose, kreiptis ir į Šiaulių universitetą, kad būtų įvertintas potencialių nusikaltėlių ruošimas.

Liudytoja apklausta R. J. parodė, kad dirba UAB „Abrava“. Ji yra gydytoja –oftalmologė ir buvo priimta dirbti akinių rinkimui optikoje. Jos išsilavinimas aukštasis medicininis. Negalėjo pasakyti, kaip jos pareigos buvo numatytos darbo sutartyje. Ji klientams teikdavo korekcijos priemonių parinkimą, t. y. parinkdavo akinius ir kontaktinius lęšius. Po 2015 m. gruodžio mėn. jos darbo pobūdis įmonėje (UAB „Abrava“) nesikeitė, darbo sutartis, mano, kad irgi nesikeitė. Optometrininkas irgi parenka akinius, tačiau šį darbą dirba okulistas. Oftalmologas ir okulistas yra tas pats. Optometrininkas yra menkesnės apimties darbas, nes gydytojas gali daugiau daryti. Šiauliuose dabar yra mokomi optometristai ir jie nėra medikai (gydytojai). Patvirtino, kad ji tikrindavo regėjimą, nustatinėdavo regėjimo aštrumą ir jį (regėjimą) koreguodavo. Ji patikrina, kaip žmogus mato (akies laužiamoji galia nustatoma), ir pagal prietaisą parenka akinius. Tam reikia specialaus išsilavinimo. Ji išrašinėdavo akinių receptus (akiniams ir kontaktiniams lęšiams) kaip gydytoja. Gydytojas turi gydyti, o ji optikoje negydo. Tai tik dalis to, ką gali gydytojas, ką ji daro optikoje. Parinkus akinius, paslaugos baigdavosi. Jei netikdavo, klientas turėdavo eiti pas savo daktarą į polikliniką.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 43³ straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

D. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 43³ straipsnyje, įrodo byloje esančių įrodymų visuma.

Iš D. J. išsakytų paaiškinimų matyti, kad asmuo nesutinka su jam pareikšto pažeidimo padarymu iš esmės dėl to, jog mano, kad jo įmonėje nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Visgi su tuo sutikti nėra pagrindo. Sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) 2 straipsnio 6 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.725 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punktą asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. LR CK 6.725 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ reiškia veiklą, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Iš išdėstytų nuostatų darytina išvada, kad sveikatos priežiūros paslauga yra pakankamai plati ir savo turiniu gali būti skirtinga veikla, nebūtinai susijusi su asmens tiesioginiu gydymu, t. y. gali būti ir tokia veikla, kuria siekiama tik įvertinti asmens sveikatos būklę (LR CK 6.275 str. 2 d.). Atitinkamai ir nustatant asmens regėjimą, atliekant regėjimo korekciją, parenkant reikiamus akinius ar kontaktinius lęšius, jau yra teikiama asmens sveikatos priežiūros paslauga.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys įrodo, kad UAB „Abrava“, neturėdama įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, teikė licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o būtent teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš byloje pateiktų 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. vasario 6 d. darbo sutarčių Nr. 5 ir Nr. 9, pasirašytų tarp UAB „Abrava“, atstovaujamos direktoriaus D. J., ir R. J. bei R. Š., matyti, kad R. J. ir R. Š. buvo įdarbintos gydytojomis-oftalmologėmis (regėjimo korekcijai), o, teikiant ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtina licencija (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 p., 16 str. 2 d.; Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 str. 2 p.; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-986 „Dėl oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2 p.), kurios UAB „Abrava“ neturėjo. D. J. pozicija, jog tokios paslaugos nebuvo teikiamos, gydytojos buvo įdarbintos kaip optometrininkės, tačiau tik dėl prestižo jas nurodant kaip oftalmologes, niekuo neįrodyta. Priešingai, tokią poziciją paneigia ir darbo sutarčių turinys bei pačios R. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Darbo sutartyse, kurių 1.3 punkte numatyta, jog turi būti nurodytos „tikslios darbo funkcijos, t. y . profesijos, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija“, buvo įrašyta, kad darbuotojos įdarbinamos dirbti gydytojomis - oftalmologėmis (regėjimo korekcijai). Kaip paaiškino ir pati R. J., ji yra gydytoja-oftalmologė, todėl, atsižvelgiant į tai bei darbo sutartyse numatytas jos darbo funkcijas, pagrindo manyti, kad ji buvo įdarbinta dirbti kitokį darbą (ne gydytoja - oftalmologe), nei jos turima aukšta profesinė kvalifikacija bei kompetencija, nėra pagrindo. Tuo labiau ir iš to, jog gydytoja R. J. išrašinėjo receptus akiniams, ji, kaip paaiškino, tikrindavo, kaip žmogus mato, nustatant ir akies laužiamąją galią, atlikdavo regėjimo korekciją, pagal prietaisą parinkdavo akinius ar lęšius, akivaizdu, kad buvo teikiamos ambulatorinės oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes paminėti veiksmai apima išimtinai gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-986 „Dėl oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 10 p., 14 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodyta 2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728, oftalmologijos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos neapima optometrijos specialisto teikiamų paslaugų, nes optometrija nėra nei sudėtinė oftalmologijos dalis, nei išskirta kaip atskira licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Be to, optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiūros specialistams, todėl nebūdamas asmens sveikatos priežiūros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiūros, kartu ir oftalmologijos, paslaugų, juo labiau diagnozuoti ligas ir skirti gydymą, nes asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika, diagnozavimas ir ligonių gydymas yra medicinos praktika, o ja verstis turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J., būdamas UAB „Abrava“ direktoriumi, neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nes, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtai teikė ambulatorines oftalmologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 43³ straipsnį.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

LR ATPK 43³ straipsnyje numatyta, kad neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Nors iš pradžių D. J. su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis pakeitė poziciją, t. y. ginčijo pažeidimą, todėl jo ankstesnis prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str.). Nenustatyta ir D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR ATPK 32 str.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 straipsnis), teismas įvertina tai, kad nenustatyta D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo pažeistos asmens sveikatos priežiūros taisyklės), pažeidimo laikotarpis, pažeidėjo asmenybė (nebaustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, dirbantis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad patikrinimo metu D. J. bendradarbiavo su tarnybos pareigūnais, laiku pateikė dokumentus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. J. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 43³ straipsnio sankcijoje, todėl jam skiriama 579 Eur bauda.

Nors LR ATPK 290 straipsnis numato, jog bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), nustatęs priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju, manytina, kad pažeidimą lėmė asmens teisės aktų nežinojimas, todėl tenkinti asmens prašymą dėl kreipimosi su pasiūlymu į institucijų vadovus, Šiaulių universitetą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsnyje, ir paskirti jam 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.