Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena ŠeškauskienėBaudž. byla Nr. 1A–221-174/2010Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.1.11.11.; 2.4.6.3.1.; 1.1.11.9.;1.1.11.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 nuosprendžio, kuriuo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais ir paskirta jai auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – įpareigojimas du mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK saugomas cigaretes „Bond“ ir „LM“ nuspręsta sunaikinti, telefoną „Nokia“ grąžinti R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą ir pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:

R. K. 2008 m. rugsėjo 8 d., apie 14.30 val., Plungės r., Kuliuose, Aušros g. 24, Kulių vidurinės mokyklos skaitykloje iš skaityklos vedėjos L. K. piniginės, buvusios ant kėdės paliktoje rankinėje, pagrobė 200 litų, padarydama nukentėjusiajai L. K. 200 litų turtinę žalą.

Be to, R. K. 2009 m. gruodžio 8 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 09.15 val., Plungės r., Kuliuose, Aušros g. 24, Kulių vidurinėje mokykloje, siekdama pagrobti svetimą turtą, pasinaudodama momentu, kai kabinete nebuvo žmonių, įsibrovė į mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. V. kabinetą ir iš jos piniginės, buvusios rankinėje, padėtoje spintoje, pagrobė 200 Lt, padarydama nukentėjusiajai A. V. 200 litų turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį atleido ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę, o baudžiamąją bylą nutraukė.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis : 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Aiškindamas baudžiamajame įstatyme įtvirtintą sąvoką „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008, Teismų praktika Nr. 29, 2008 m.) pažymėjo: „asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veika, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį“. Minėtoje nutartyje LAT pažymėjo ir tai, kad sąvoka „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ netapatintina su teistumo nebuvimo faktu; taip pat tai, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą.

Toks pat kelių nepilnamečio asmens padarytų nusikaltimų vertinimo baudžiamajame įstatyme naudojamos sąvokos „pirmą kartą padaręs nusikaltimą“ aspektu principas suformuluotas ir LAT teisėjų Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30 4 punkte: „asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis anksčiau nėra padaręs nusikaltimo arba anksčiau padarytam nusikaltimui yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, asmuo, kurio teistumas išnykęs ar panaikintas, taip pat asmuo, pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę, atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės“. Šiuo teisėjų Senato nutarimu aprobuotoje „Teismų praktikos, atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant jiems priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, apžvalgoje“ taip pat nurodyta: „jeigu asmuo yra padaręs kelis realiosios sutapties nusikaltimus, jis nėra nusikaltimą padaręs pirmą kartą“.

Be to, skundžiamu teismo nuosprendžiu netinkamai išspręstas priemonių, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – nusikalstamos veikos rezultatu laikytiną mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ nuspręsta grąžinti kaltinamajai R. K., kuri nelaikytina teisėta šio daikto savininke, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat turi būti panaikinta, ir šio daikto, tai yra telefono „Nokia“, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 arba 4 punktuose numatyta tvarka.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su R. K., kaip kaltam asmeniui, pritaikytu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą, nes neišpildyta BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta viena iš trijų privalomų sąlyga – nusikalstama veika padaryta pirmą kartą.

Esminis apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes ji nusikalto ne pirmą kartą, yra pagrįstas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant BK 93 straipsnyje numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šis teismas nustatė, kad R. K., būdama nepilnametė, 2008 m. rugsėjo 8 d. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir 2009 m. gruodžio 8 d. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, ir, vadovaudamasis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas taikydamas R. K. BK 93 straipsnio nuostatas, netinkamai aiškino šiame straipsnyje nustatytą sąlygą – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, todėl netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008) išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Beje, minėtoje plenarinės sesijos nutartyje buvo atsižvelgta, kad analogiški teisiniai argumentai, aiškinant, ką laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nurodyti ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006. Kadangi R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas – 2008-09-08 ji padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), o 2009-12-08 ji padarė apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), kurios sudaro realią, o ne idealią sutaptį, jos atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas vienoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą BK 93 straipsnio prasme padarė pirmą kartą, yra nepagrįsta.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad R. K. padarė nusikaltimą pirmą kartą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 93 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai atleido R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 93 straipsnio – taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais.

R. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Parenkant R. K. bausmės rūšį atsižvelgiama, kad ji nepilnametė ir anksčiau neteista bei vadovaujamasi BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl jai skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas.

Nustatydama bausmės dydį, kolegija, kaip to reikalauja BK 91 straipsnio 2 dalis, atsižvelgia į šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Nepilnametė R. K. nesimoko, nedirba, anksčiau neteista, dėl padarytų nusikalstamų veikų – baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo – prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Plungės rajono Kulių vidurinės mokyklos direktorės ir klasės auklėtojos charakterizuojama patenkinamai, kartu pažymint, kad R. K. gyvenimo sąlygos yra sunkios, buitis skurdi, mama su sugyventiniu dažnai girtauja, taigi akivaizdu, kad nepilnametė gyvena neigiamoje socialinėje aplinkoje, po šių nusikalstamų veikų padarymo būdama laisvėje daugiau teisės pažeidimų nepadarė, todėl R. K. bausmė – laisvės apribojimas – skirtina mažesnė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Be to, apylinkės teismas netinkamai išsprendė priemonių, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mobilųjį telefoną „Nokia“ R. K. įsigijo už pavogtus 100 Lt, taigi šis telefonas laikytinas nusikalstamos veikos rezultatu, kuris, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, ir jai baudžiamoji byla nutraukta.

R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant visą šį laikotarpį mokytis arba dirbti;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant visą šį laikotarpį mokytis arba dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. visą šį laikotarpį mokytis arba dirbti. Paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę vykdyti kartu su bausme.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. nuspręsta grąžinti mobilųjį telefoną „Nokia“, saugomą Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mobilųjį telefoną „Nokia“, saugomą Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK, konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.