- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-343-454/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- G. K., V. J. K., V. K.
- Advokatai
- Audra Beta Rekštienė
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Žydrai Cechanavičienei, atsakovei G. K., jos atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovams G. K., V. J. K., V. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso 55.66 kv. m. bendrojo ploto, gyvenamoji patalpa, (duomenys neskelbtini). 2001-05-15 Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 746 nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ją sudarant su S. L., o pagrindinė buto nuomininkė E. L. (motina) sutinko buto nuomos sutartį pakeisti sūnaus S. L. vardu. S. L. (šeimoje jis ir sesuo D. G.) bute registruotas nuo 1993-01-22. 2001-05-29 buvo pasirašyta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos lipine sutartis. 2008-08-12 AB „Cily Service", apžiūrėjęs gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) nustatė, jog gyvenamosiose patalpose gyvena atsakovai, kurie nuomos sutarties neturi. 2009-12-11 ieškovas raštu informavo atsakovę, jog ji pateiktų dokumentus, įrodančius jos teisę gyventi ginčo patalpose, priešingu atveju, neatlaisvinus savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos bus keldinami teismo tvarka. 2009-12-22 ieškovas gavo atsakovės raštą, jog iš buto išsikelti nesutinka, taip pat nesutinka, jog ginčo butą yra užėmusi savavališkai, nurodė, jog bute gyvena nuo 1996 m., bei ginčo patalpose yra deklaruoti subnuomininkų teisėmis. Pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-07-02 duomenis (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai. 2010-04-21 AB „City Service" rašte Nr. 564 nurodyta, jog S. L. į ginčo butą gyventi negrįžo, bute ir toliau gyvena atsakovai. 2010-07-01 įsakymu ieškovas nutraukė 2 kambarių gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, 2001-05-29 sudarytą su S. L.. Ginčo patalpas atsakovai yra užėmę savavališkai, t.y. įsikėlę į jas be nuomos sutarties. Atsakovai, užimdami ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažeidžia asmenų, įrašytų į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, teises. Atsakovams laikant save ginčo patalpų subnuomininkais, jie privalėjo patalpas atlaisvinti ieškovui su S. L. nutraukus nuomos sutartį, nes pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovai G. K. ir V. J. K. patikslintuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
Atsakovė paaiškino, kad atsakovas nuo 1995 m. apie tris metus buvo palikęs šeimą ir gyveno su J. D. ginčo bute. 1998 m. J. D. pasiūlė atsakovei perleisti šį butą, žadėjo jį privatizuoti ir sudaryti su atsakove buto pirkimo - pardavimo sandorį, pasiūlyta buto kaina tiko, butas turėjo privalumų. 1998 m. rugsėjo ar spalio mėnesį sumokėjo J. D. avansą 22000,00 Lt už butą į jos sąskaitą. Gavusi pinigus, J. D. priregistravo bute atsakovus, o pati iš buto su savo vaikais išsikraustė. Taigi, jie gyvena ginčo bute nuo 1998 m. spalio mėnesio. J. D. vis vilkino privatizavimo procedūrą, vėliau pakeitė buvo nuomos sutartį, pagrindinio nuomininko teises ir pareigas pavedė savo sūnui S. L.. Teigia, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo patalpos savavališkai neužėmė. Išvykus J. D. iš buto, atsakovai perėmė pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą, niekada šio buto nesubnuomavo, visada mokėjo mokesčius, tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo butą: butas užlaikomas tvarkingai, atliktas pilnas remontas: apšiltintos sienos, pakeisti vandens skaitikliai bei elektros instaliacija, pakeisti visi pagrindiniai vamzdžiai, sudėti plastikiniai langai, pakeistas stogas, tarp atsakovės 1999-03-15 ir Kauno elektros tinklų sudaryta elektros energijos pardavimo – pirkimo buities vartotojui sutartis Nr. 99-8101569 bei 1999-03-25 nuosavybės bei eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. 99-3-260. 2009 m., supratę, kad yra apgauti ir buto privatizacija nevyksta, o ieškovas ketina juos iškeldinti į gatvę, kreipėsi į ieškovą prašydami sudaryti buto nuomos sutartį su atsakovais, tačiau buto nuomos sutartis pakeista nebuvo. Tada kreipėsi į ieškovą, prašydami įrašyti juos į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti ir buvo į šiuos sąrašus įtraukti. Nurodo, kad atsakovas yra I grupės invalidas, o atsakovė yra II grupės invalidė, abu atsakovai nedirba, papildomų lėšų ar kitų pajamų, išskyrus invalidumo pensijas, negauna, neturi kitos gyvenamosios vietos ar kito nekilnojamojo turto. Pažymi, kad yra įrašyti į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą, todėl ieškovas turi pagrindą ir galimybes jiems išnuomoti socialinį būstą - ginčo butą, arba bent jau neiškeldinti iki kol prieis eilė socialiniam būstui gauti, kadangi teisę į socialinį būstą atsakovai turi.
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo patalpoje negyvena nuo 2010 metų, todėl prašė jo nelaikyti atsakovu (b.l. 94).
Kaip matyti iš atsakovo V. K. atsiliepime nurodytų aplinkybių bei pažymos apie asmens deklaruotą išvykimą, atsakovas V. K. 2010-09-22 deklaravo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę (b.l. 94, 110). Kadangi atsakovas V. K. ginčo patalpoje negyvena, šioje patalpoje nėra jo daiktų, jo gyvenamoji vieta ten nėra deklaruota, V. K. šioje byloje nelaikytinas atsakovu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, 55,66 m² bendro ploto, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Nuo 1998 metų šiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai (b.l. 7). Kauno miesto valdyba 2001-05-15 sprendimu Nr. 746 nusprendė ginčo buto nuomos sutartį pakeisti ir 2001-05-29 ginčo buto nuomos sutartis buvo sudaryta su S. L. (b.l. 9-10, 11, 12). Patikrinimo metu nustatyta, jog ginčo bute gyvena atsakovai (b.l. 13, 14, 19, 20). Nuomos sutartis su atsakovais nėra sudaryta. Atsakovai yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (civilinė byla Nr. 2-72-151/2012, b.l. 38). Atsakovams yra nustatytas neįgalumas (b.l. 35, 36, 48, 49), atsakovui nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 47). Šeimos pajamos yra nedidelės, tai nustatyta apžiūrai paimtoje civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (civilinė byla Nr. 2-72-151/2012, b.l. 39-40, 41), bei atsakovų teisme duotais paaiškinimais. Atsakovai ginčo butu rūpinosi bei prižiūrėjo, atliko pilną remontą, prisidėjo prie bendrų namo išlaikymo išlaidų, moka už butą komunalinius mokesčius, atsakovės vardu sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis bei eksploatacinės atsakomybės ribų aktas. Šias aplinkybes patvirtina šioje byloje bei apžiūrai paimtoje civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai: išperkamosios nuomos (vartojimo sutartys), kurių pagrindu buvo perkami plastikiniai langai, šildymo katilas (b.l. 38-39, 40-61), vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu buvo paimta paskola namo remontui (b.l. 57-58, 59), sąskaita už statybines medžiagas (b.l. 56), komunalinių mokesčių kvitai bei sąskaitos bei įmokų kvitai, kurie patvirtina, kad atsakovai už ginčo butą mokėjo bei moka visus mokesčius (civilinė byla Nr. 2-72-151/2012, b.l. 30-36), atsakovės vardu surašytas aktas ir sudaryta sutartis (b.l. 52-53, 54-55).
Atsakovai vykdė nuomininko pareigas. Tokius teiginius patvirtina ir byloje esantys įrodymai – City Service raštai, patalpų apžiūros aktai (b.l. 13, 14, 19, 20), mokėjimo už komunalines bei kitas paslaugas dokumentai (b.l. 38-39, 40-61, 57-58, 59, 56, civilinė byla Nr. 2-72-151/2012, b.l. 30-36), atsakovų paaiškinimai.
Vadovaujantis CK 1.2 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 24 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kurie reglamentuoja žmogaus būsto neliečiamumą, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui.
Nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovas kaip valstybės institucija, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas. Teismas mano, jog atsakovai įrodė, kad ginčo bute gyveno kaip šio buto nuomininkai. Šioje eilėje atsakovai šiuo metu yra registruoti, taip pat jie atitinka ir kitas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatyme nustatytas sąlygas. Atsakovų teisės į socialinį būstą neginčija ir ieškovas, ši teisė atsakovams yra konstatuota ieškovo atsakingų pareigūnų sprendimu. Byloje neginčijant teisės į socialinį būstą, neteisėto patalpų užėmimo faktas savaime nėra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą iškeldinti i patalpų CK 6.612 str. pagrindu (LAT 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Nors nuomos sutarties atsakovai nėra sudarę, tačiau faktiniais veiksmais vykdo pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą. Ginčo butą atsakovai jau daugiau kaip dešimt metų laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti patalpų apžiūros aktai, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgiję ir turėdami neįgalumą bei gyvendami iš pensijų tikrai neturi galimybės kitos gyvenamosios patalpos įsigyti, visuose dokumentuose ginčo buto adresą nurodo kaip savo namų adresą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai, ilgą laiką gyvenę ginčo bute, galėjo turėti lūkesčių ir ateityje jame gyventi. Juo labiau, kad ir ieškovo elgesys sudarė sąlygas atsirasti atsakovų lūkesčiams ginčo buto atžvilgiu: ieškovas daugiau kaip dešimt metų nesirūpino ginčo butu, jo neremontavo, atsakovams 2012-09-06 raštu teikė informaciją apie jų teisę į socialinio būsto pagerinimą, nors toks būstas atsakovas net nebuvo suteiktas. Todėl manytina, kad atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į jų socialinį statusą, sveikatos būklę (asmenys su negalia), iš esmės pažeistų jų interesus, todėl būtent atsakovų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Nors ieškovas ir grindė savo reikalavimą faktu, kad šis būstas yra reikalingas kitiems eilėje įsiregistravusiems socialiai remtiniems asmenims, todėl būtų pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principas, šios aplinkybės byloje neįrodė, nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus atsakovus, apsiribojo tik deklaratyviais paaiškinimais. Dėl to negalima net palyginti tokių asmenų ir atsakovų interesų, kurių individų interesai nusveria.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai 27,55 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.
nusprendžia:
Ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl atsakovų G. K. ir V. J. K. iškeldinimo iš patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos atmesti.
Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės (į.k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas) 27,55 Lt (dvidešimt septyni Lt, 55 ct.) pašto išlaidų, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).
Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.