Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant ieškovei G. K., ieškovų atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Baranauskienei, nedalyvaujant atsakovui V. J. K., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. K. ir G. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke buvo E. L..

2001 05 01 Kauno miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus pažymos pagrindu, 2001 05 15 buvo priimtas sprendimas Nr. 746 ir pakeista nuomos sutartis sūnaus S. L. vardu, nes ji išvyko gyventi į užsienį (b.l. 11, 58). 2001 05 29 su S. L. buvo sudaryta nuomos sutartis (b.l. 59-61).

2010 07 01. įsakymu Nr. A-2340 nuomos sutartis buvo nutraukta S. L. išvykus užsienį (b.l. 61).

2008 08 12 „City service“ darbuotojai apžiūrėjo patalpas ir buvo nustatyta, kad patalpose gyvena ieškovai (b.l. 63).

Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

Ieškovai paaiškino, kad Ginčo bute (duomenys neskelbtini), pas tuometinę buto nuomininkę J. D. (dabar E. L.) ieškovas 1995 m. pabaigoje apsigyveno kaip J. D. sugyventinis. Pagal nuomos sutartį, sudarytą tarp J. D. (dabar - E. L.) ir Kauno miesto savivaldybės, nuomininkas turėjo teisę jam suteiktoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį (pagal įstatymo analogiją ir faktinį sutuoktinį), vaikus, tėvus, nedarbingus išlaikytinius arba subnuomoti gyvenamąją patalpą. Tokį teisinį reglamentavimą teikė ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 54 str. (patvirtintas 1982 m. gruodžio 2 d. Nr. X-2703). Jiems susipykus, ieškovas susitaikė su ieškove ir su sūnumi atsikėlė gyventi į ginčo butą bei E. L. bei jos dukros sutikimu prisiregistravo. Butą žadėjo privatizuoti ir parduoti ieškovams, o po to buto nuomą perrašė sūnui, nes jis viską greičiau sutvarkys, tačiau privatizavimo nesutvarkė.

Byloje yra pateikta pažyma apie deklaruotus asmenis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), kuriame nurodoma, kad pirmiausia gyvenamąją vietą deklaravo ieškovų sūnus V. K., ir tik po to ieškovai, nors pagal ieškovų paaiškinimus ieškovas V. J. K. teoriškai turėjo būti registruotas pirmiausia.

Ieškovų nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos įrodymais, bet ir yra nereikšmingos teisiniu požiūriu. Ieškovės pateiktas E. L. raštas (b.l. 9), kad gyveno su ieškovu, nelaikytinas įrodymu byloje, nes pateiktas įrodymas nėra tinkamai patvirtintas. Be to, rašte metai įrašyti visiškai kitu braižu. Atsakovai yra pateikę E. L. prašymą (b.l. 69) perrašyti butą sūnaus vardu ir sulyginus su ieškovų pateiktu raštu yra akivaizdžiai skirtingas braižas. Ieškovų paaiškinimas, kad išvykus E. L., ieškovas, kaip buvęs šeimos narys liko bute gyventi šeimos nario teisėmis, turėjo lūkesčių ir ateityje šiame bute gyventi. Faktiniais veiksmais perėmė ir sąžiningai vykdė nuomininko pareigas - pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti ir prižiūrėti butą.

Šias aplinkybes paneigia dar 2008 m. rugpjūčio 12 d. AB „City Service" gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas Nr. YV-80 (b.l. 63), kuriame nurodyta, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog gyvenamosiose patalpose gyvena ieškovai ir nuomos sutarties neturi. 2010 m. sausio 22 d. paaiškinime Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjui G. K. nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini) gyvena ji su vyru V. J. K. bei sūnumi V. K. nuo 1996 m., taip pat nurodė, jog ginčo patalpose yra deklaruoti subnuomininkų teisėmis (b.l. 64).

Ieškovai nurodo, kad V. J. K. pas E. L. apsigyveno kaip sugyventinis, tačiau ieškovai nepateikė duomenų, kad santuoka tarp ieškovų buvo nutraukta. V. J. K. sudaręs santuoką su G. K. ir jos nenutraukęs, negali būti pripažįstamas E. L. šeimos nariu (LR CK 3.5 str. 2 d. CK 3.16 str.). Taigi sudarius santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukus, asmuo negali sudaryti kitos santuokos, o taip pat pagal analogiją įgyti ir sugyventinio statuso.

LR CK (1964 m.) 331 str. 1 d. numatė, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje. Tačiau, ieškovai nepateikia įrodymų, jog V. J. K. buvo įrašytas nuomos sutartyje ir teisėtai apsigyveno ginčo patalpose. Be to, nustatytina, kad jei tokie santykiai tarp ieškovo ir E. L. ir buvo, jie nuo 1998 m. nutrūko.

Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti LR CK 6.588 str. numato, kas gali būti pripažįstamas šeimos nariu, t.y. pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ieškovams neįrodžius, kad ieškovas, kaip sugyventinis su E. L. vedė bendrą ūkį, nėra pagrindo sudaryti su ieškovais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (LAT 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. D. ir E. L. yra vienas ir tas pats asmuo.

Pažymėtina, jog iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir iš jų kildinami teisiniai šeimos narių santykiai.

Ieškovai taip pat nurodo, jog faktiniais veiksmais perėmė ir sąžiningai vykdė nuomininko pareigas - pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti ir prižiūrėti butą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai mokėjo mokesčius, nesuteikia jiems teisės tapti nuomininkais. LR CK 6.579 str. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ieškovai per visą naudojimosi butu laikotarpį nėra kreipiąsis į atsakovą dėl nuomos sutarties sudarymo. Iš ieškovų paaiškinimų jie tikėjosi, kad E. L. privatizuos butą, kurį vėliai jiems parduos ir ieškovės aiškinimu jie buvo net sumokėję avansą, taigi tai įrodo, kad jie niekada ir nesiekė tapti nuomininkais, o tikėjosi tapti buto savininkais. Tai, kad E. L. neįvykdė savo pažadų ieškovų atžvilgiu, negali atsakovui atsirasti pareiga, jiems turtą be teisėto pagrindo išnuomoti, todėl ieškovų įsikėlimas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą yra savavališkas. Teismo taip pat nustatytina, kad ieškovai yra ginčo bute registruoti subnuomininko teisėmis. LR CK 6.490 str. 1 d. numato, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. Todėl nutraukus nuomos sutartį, pasibaigia ir subnuomos santykiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai yra įrašyti asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą, kuriame jie yra 421. Ieškovai mano, kad jei būstas nėra išnuomotas, todėl atsakovas turi pareigą šį būstą išnuomoti kaip socialinį, nes jie šiame bute gyvena daugybę metų ir jį prižiūrėjo. Toks ieškovų motyvas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. „savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sudarytus sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti“. Ieškovai, užimdami savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažeidžia asmenų, įrašytų į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, teises.

Ieškovai nurodo, kad pagerino būstą (apšiltino sienas, pakeitė vandens skaitiklius bei elektros instaliaciją, pakeitė visus pagrindinius vamzdžius, pakeitė stogą, pakeitė kuro katilą, sudėjo plastikinius langus), tačiau tai atliko savo rizika ir negali būti laikoma kaip faktinių nuomos santykių atsiradimo pagrindas.

Ieškovai teigia, jog jie mokėjo komunalinius mokesčius. Byloje yra pateikti keletas kvitų, tačiau mokesčių kvitai buvo išrašyti E. L., S. L. ir B. D. (buvusiam E. L. vyrui, b.l. 30-34), todėl mokėtojas paslaugų teikėjams nėra svarbus. Ieškovės sudarytos su AB „Lietuvos energija“ sutarties 4.2. p. kuriame turi būti nurodoma objekto nuosavybė ar nuomos teisę įrodantis dokumentai ieškovės statusas įvardijamas, kaip vartotojos (b.l. 37). Ieškovų pateikti mokėjimai už paslaugas taip pat nesuteikia jiems teisės sudaryti nuomos sutartį.

Byloje nėra duomenų ar ieškovai mokėjo nuomos mokesčius (CK 6. 576 str. 1 d., 6.583 str.).

Teismo taip pat nustatyta, kad ieškovai turėjo nekilnojamo turto (penkis butus), tačiau visus pardavė, t.y. elgėsi nerūpestingai, atsisakydami nuosavybės ir apsigyvendami Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute be teisinio pagrindo (b.l. 12-24)

Nustatytina, kad ieškovai neįrodė, kad jie teisėtai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), todėl įpareigoti atsakovą sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovais nėra teisinio pagrindo. Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.)

Iš ieškovų pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi iš kiekvieno ieškovo priteistina pašto išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2011-11-07 įsakymu Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatytos minimalios sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 253, 259-270 str.

nusprendžia:

Ieškovų ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.