Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Daivos Milevičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje priimtos byloje pagal antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko T. B..

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2009-11-17 nutartimi buvo patenkintas antstolės Daivos Milevičienės pareiškimas dėl 281 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko T. B..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str., 338 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio patirtų vykdymo išlaidų už atliktus vykdymo veiksmus paskaičiavimą ir priteisimą iš skolininko, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, todėl apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį.

Kadangi atskiruoju skundu antstolė iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nepriteistas atlygis antstolei bei kitos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė vykdė išieškojimą dėl 50 Lt baudos išieškojimo iš skolininko pagal Vilniaus apskrities VPK KP valdybos išduotą vykdomąjį dokumentą, t.y. pagal išrašą iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. M612149 (vykd. b. 12-2598/09, b.l. 1). 2009-06-10 antstolė priėmė patvarkymą priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdymui (vykd. b.l. 2), 2009-06-11 antstolė išsiuntė skolininkui pranešimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, nurodydama jame, kad tai turi būti padaryta per 5 dienas, skaičiuojant nuo pranešimo gavimo dienos, nurodytas pranešimas skolininkui įteiktas 2009-06-17 (vykd. b.l. 6). Skolininkas 50 Lt baudą pagal minėtą nutarimą sumokėjo 2009-06-26 (vykd. b.l. 12). Antstolė 2009-09-03 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą nustačiusi, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas (vykd. b.l. 20). Atlikusi vykdymo išlaidų paskaičiavimą 2009-09-03 išsiuntė skolininkui siūlymą per 5 dienas nuo siūlymo gavimo dienos sumokėti 280,80 Lt vykdymo išlaidas, kurias sudaro 65,65 Lt būtinosios vykdymo išlaidos, 61,10 Lt papildomos vykdymo išlaidos už atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, 24,75 Lt kitos vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui 131,30 Lt, siūlymas skolininkui nebuvo įteiktas (vykd. b. l. 23). Skolininkas vykdymo išlaidų per nustatytą terminą nesumokėjo.

Iš 2009-03-31 administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F078097 matyti, jog skolininkas pagal LR ATPK 124 str. 1 d. buvo nubaustas 50 Lt bauda. Kadangi pažeidimo padarymo vieta ir priimto nutarimo data sutampa, preziumuojama, jog skolininkas nutarimo priėmimo metu žinojo apie jam skirtą administracinę baudą. Pagal LR ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (LR ATPK 313 str.). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis LR CPK 661 str., antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Antstolė 2009-09-03 gavo pranešimą, kad skolininko bauda apmokėta 2009-06-26 tiesiogiai išieškotojui. Taigi, skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus nustatytam terminui ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymui, o tai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, nepaisant to, ar skolininkas sumokėjo skolą per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką byloje kilusiu klausimu, t.y., priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2007-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Taigi ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas įvykdė nutarimą 2009-06-26, t.y. pasibaigus jame nustatytam terminui, todėl turi atlyginti antstolio paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją visas vykdymo išlaidas. Skolininkas per 40 d. terminą neapmokėjo paskirtos baudos, todėl turi apmokėti visas vykdymo išlaidas. Pažymėtina, jog gavus siūlymą skolininkui susimokėti vykdymo išlaidas ir šias išlaidas sumokėjus gera valia, vykdymo išlaidų suma nemažėja, nes antstoliui priėmus vykdyti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje tiek, kiek jis susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, pagal LR CPK 661 str. 1 d. laikytina, jog bauda išieškoma priverstinai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR CPK 659 str. 1 d. įtvirtinta norma, kadangi vykdomajame dokumente buvo nustatytas įvykdymo terminas, jis buvo pasibaigęs, taip pat neteisingai buvo tapatinamas raginimas ir siūlymas susimokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas, kadangi tai yra skirtingi procesiniai veiksmai, ir skirtingi padariniai. Siūlant susimokėti išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas paprastai jau yra pradėtas priverstinis vykdymas, ir tokiu atveju skolininkas turi apmokėti visas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui nepriklausomai nuo to ar skolininkui siūlymas buvo įteiktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusius antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, konstatuoja, jog jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) nustatytus dydžius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio patirtų vykdymo išlaidų už atliktus vykdymo veiksmus paskaičiavimą ir priteisimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, priteisiant iš skolininko T. B. 280,80 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su vykdomojo dokumento Nr. M612149/2009 įvykdymu antstolės naudai (LR CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., 338-339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti ir šia teismo nutartimi priteistas antstolei Daivai Milevičienei vykdymo išlaidas iš skolininko T. B. padidinti iki 280,80 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų 80 ct).

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.