Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 61 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) surašytas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas inspekcijos 2020 m. sausio 7 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-21 pateikti Inspekcijai paaiškinimą dėl valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) poilsio namelių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, nurodant atliktų statybos darbų laiką, mastą, ir kitas aplinkybes. Taip pat buvo nurodyta pateikti turimus, su statyba susijusius dokumentus (statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, įrengtų inžinerinių tinklų išpildomąsias geodezines nuotraukas ir/ar kadastrinių matavimų bylas ir pan.). Privalomojo nurodymo Nr. PN-21 įvykdymo terminas buvo iki 2020 m. sausio 21 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-21 su 2020 m. sausio 7 d. lydraščiu Nr. 2D-229 (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti įstaigos el. paštu, pasinaudojant dokumentų valdymo sistema „Avilys“. Laikytina, kad siunta įteikta gavėjui 2020 m. sausio 7 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-21 įvykdytas administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną. Tokiais veiksmais Mažeikių rajono savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas administracinis nurodymas, tačiau nespėjo jo laiku įvykdyti, o būtent dėl to, kad administracinis nurodymas pateiktas su viza Teisės ir personalo skyriaus vedėjui M. N., tačiau atstovas mano, kad turėjo būti pateiktas atlikti statybos skyriui pagal kompetenciją. Nurodo, kad institucijos prašomi pateikti dokumentai seni, užtruko laiko, kol pavyko rasto, nameliai statyti 1968 metais, nurodo, kad tiesioginių dokumentų nerado, tačiau rado 1970 metų dokumentus, iš kurių matyti, kad buvo atliekami statybos darbai. Paaiškino, kad matė, kad praleistas terminas, tačiau nesitikėjo, kad institucija be perspėjimo iš karto surašys protokolą, nurodė, kad pažeidimą padarė ne piktybiškai, terminą pateikti dokumentus praleido dėl objektyvių priežasčių, gailisi ir prašo švelnesnės nuobaudos.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 7 d. privalomo nurodymo Nr. PN-21(16.29) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2020 m. sausio 21 d. pateikti inspekcijai paaiškinimą dėl valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini)poilsio namelių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, nurodant atliktų statybos darbų laiką, mastą, ir kitas aplinkybes. Taip pat buvo nurodyta pateikti turimus, su statyba susijusius dokumentus (statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, įrengtų inžinerinių tinklų išpildomąsias geodezines nuotraukas ir/ar kadastrinių matavimų bylas ir pan.)

Privalomasis nurodymas Nr. PN-21 su 2020 m. sausio 7 d. lydraščiu Nr. 2D-229 (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti įstaigos el. paštu, pasinaudojant dokumentų valdymo sistema „Avilys“. Laikytina, kad siunta įteikta gavėjui 2020 m. sausio 7 d. (b. l. 15).

Iš 2020 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) paaiškinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai privalomu nurodymu prašomus dokumentus (b. l. 18-23), institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad teiktus dokumentus ir paaiškinimą iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gavo administracinio nusižengimo surašymo dieną, tai yra 2020 m. vasario 11 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) yra nustatyta, kad administracinės atsakomybės subjektu gali būti fizinis asmuo, tačiau nėra ir draudimo juridiniam asmeniui taikyti administracinės atsakomybės. Nors paties ANK straipsniuose administracinė atsakomybė nustatyta tik fiziniams asmenims, ANK nuostatos leidžia tiesiogiai taikyti kitus teisės aktus dėl administracinės atsakomybės, kas suponuoja galimybę taikyti administracinę atsakomybę ir juridiniams asmenims, jei tokia galimybė nustatyta kituose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono savivaldybės administracija laiku neįvykdžiusi 2020 m. sausio 7 d. privalomo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymo Nr. PN-21, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte už šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą numatytą fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė. Statybos įstatyme taip pat numatyta juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas (61 straipsnio 1 dalis.). Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono savivaldybės administracija buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi laiku neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 7 d. privalomo nurodymo Nr. PN-21 ir taip pažeidė Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamoje byloje Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Taigi darytina išvada, jog Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies norma, numatanti juridinių asmenų atsakomybę, t. y. kad už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, yra specialioji Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalies normos atžvilgiu. Be to, būtina papildomai pažymėti, kad Statybos įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta, jog šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo M. N. duotų paaiškinimų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 7 d. privalomas nurodymas Nr. PN-21 nebuvo laiku įvykdytas, teise prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nepasinaudojo.

Taigi, (duomenys neskelbtini) padarytas nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, (duomenys neskelbtini) atstovo Teisės ir personalo skyriaus vedėjo M. N. paaiškinimais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 7 d. privalomu nurodymu Nr. PN-21 ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Byloje (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padarę pažeidimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog terminas pateikti dokumentus institucijai praleistas, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pažeidimą padarė ne piktybiškai, terminą pateikti dokumentus praleido dėl objektyvių priežasčių, nuoširdžiai gailėjosi, nėra bausti administracine tvarka.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444- 633/2011).

Atsižvelgiant į visas nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad privalomasis nurodymas Nr. PN-21 įvykdytas, į tai, kad nėra (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka anksčiau nebuvo baustas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti ir bus pasiekti (duomenys neskelbtini) paskyrus mažesnę, nei Statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, tai yra įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktu ir 61 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pripažinti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.