- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-733-669/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00078-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 560,20 Eur negrąžintą kreditą, 71,15 Eur palūkanas, 3,33 Eur delspinigius, 150,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 48,70 procentų sutartines palūkanas nuo 560,20 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2019-01-23 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nepavykus atsakovei įteikti teismo procesinių dokumentų, 2019-01-26 atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais 2019-02-26, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad 2018-09-19 ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 48699 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 600,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutarties, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir pareikalavo sumokėti pradelstą skolą, tačiau atsakovė į ieškovės pretenziją nereagavo. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovei netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė yra skolinga ieškovei 560,20 Eur negrąžinto kredito, 71,15 Eur palūkanų ir 3,33 Eur delspinigius.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiamas 560,20 Eur negrąžintas kreditas, 71,15 Eur palūkanos ir 3,33 Eur delspinigiai.
Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 48,70 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo 560,20 Eur kredito sumos nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovė Sutartyje susitarė dėl 48,70 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų (48,70 procentų) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 48,70 procentų dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procentų per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procentų dydį per metus (0,05 procentai x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina ieškovei 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (560,20 Eur) nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra priskiriamos prie CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, įskaičiuojamos į nuostolius, tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę nulėmusia veika. Kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutarties (bylos numeris 3K-3-174-701/2016) 35 punktas). Taigi, ieškovės teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo kaštų atlyginimą nėra absoliuti. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei dėl skolininko sutarties pažeidimo atlyginamos jo patirtos išlaidos yra protingos.
Ieškovė nurodo, jog ikiteisminis skolos išieškojimo būdas yra greitesnis ir pigesnis būdas kreditoriui atgauti savo lėšas iš skolininko, todėl siekdama išsiieškoti skolą, su uždarąją akcine bendrove „SE7“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu įmonė ieškovei teikė ikiteismines skolos išieškojimo paslaugas (parengė ir išsiuntė pretenziją bei ragino atsakovę telekomunikacinėmis priemonėmis sumokėti skolą) ir dėl to ieškovė patyrė 150,00 Eur išlaidų. Ieškovės poziciją, kad ikiteisminis skolos išieškojimo būdas yra pigesnis paneigia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą dėl skolos išieškojimo patyrė 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu bandydama skolą atgauti ikiteismine tvarka patyrė 150,00 Eur išlaidų. Toks ieškovės pasirinktas skolos išieškojimo būdas teismo nuomone yra neracionalus ir nepagrįstai didinantis atsakovės išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patirtos išlaidos neatitinka nuostoliams reikalingo protingumo kriterijaus, reikalavimas dėl 150,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmetamas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 18,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285 –287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. S. 560,20 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų 20 ct) negrąžiną kreditą, 71,15 Eur (septyniasdešimt vieno euro 15 ct) palūkanas, 3,33 Eur (trijų eurų 33 ct) delspinigius, 18,25 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (560,20 Eur) nuo 2019 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaias ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.