Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus komerciniame arbitraže nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektra visiems“ dėl įpareigojimo vykdyti energijos pirkimo-pardavimo sutartį, skolos apmokėjimo bei prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo, siekiant užtikrinti Vilniaus komerciniame arbitraže pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymą.

Ieškovas AB „Litgrid“ kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Elektra visiems“ vykdyti 2012 m. birželio 15 d. Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 209-12; sumokėti 3 462 372,25 Lt skolą pagal 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0005130 ir įpareigoti atsakovą pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 4 292 197,01 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad pagal tarp jo ir atsakovo sudarytą Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 11.1 straipsnį atsiskaitymus už parduotą balansavimo elektros energiją sudaro suma, kurią turi sumokėti perdavimo sistemos operatorius (ieškovas) už nupirktą balansavimo elektros energiją iš balansavimo energijos tiekėjo (atsakovo) ir suma, kurią turi sumokėti balansavimo energijos tiekėjas (atsakovas) už nupirktą balansavimo elektros energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus (ieškovo). Pagal minėtos sutarties 14.1 straipsnį, minėta sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymui užtikrinti atsakovas turi pateikti ieškovui neatšaukiamą pirmo pareikalavimo banko garantiją, išduotą Lietuvoje registruoto banko, ir/arba pervesti į ieškovo nurodytą banko sąskaitą piniginį užstatą. Atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 3 462 372,25 Lt sumos už spalio mėnesį suteiktas balansavimo elektros energijos paslaugas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0005130. 2013 m. lapkričio 15 d. raštu atsakovas buvo informuotas, kad jo skola yra ženkliai išaugusi, todėl jis raginamas sumažinti įsiskolinimą ir privalo pateikti ieškovui 4 292 197,01 Lt prievolių įvykdymo užtikrinimą, tačiau atsakovas ir šio ieškovo reikalavimo neįvykdė.

Ieškovas AB „Litgrid“ taip pat kreipėsi į teismą su prašymu taikyti atsakovo UAB „Elektra visiems“ nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui areštą 7 754 569,26 Lt sumai, o šio turto nepakakus – lėšų ir turtinių teisių areštą, leidžiant atsakovui toliau vykdyti mokėjimus bei pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ieškovui ir Nord Pool Spot AS elektros biržai. Ieškovo teigimu, jo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir yra reali grėsmė, jog dėl didelės ieškinio sumos kyla būsimo arbitražo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė ieškovo AB „Litgrid“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su atitinkamu ieškiniu, nustatė, jog egzistuoja sąlygos teikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovo prašoma užtikrinti 7 754 569,26 Lt suma objektyviuoju aspektu yra pakankamai ženkli, tačiau nusprendė, kad duomenų apie atsakovo mokumo sumažėjimą nepakanka. Teismas šios išvados priėjo, įvertinęs atsakovo statusą (nepriklausomas elektros energijos tiekėjas) ir vykdomą veiklą (prekiavimą elektros energija biržoje ir pardavimą galutiniams elektros energijos vartotojams); taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo galimą finansinį nepajėgumą ateityje atsiskaityti su ieškovu, apie atsakovo pradelstas skolas ar vykdomus išieškojimus iš jo turto, apie atsakovo turto vertę, apie atsakovo ketinimus slėpti turtą ir taip vengti skolos ieškovui grąžinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas iš esmės siejamas su vienintelės sąskaitos, kurioje nurodytą skolos dydį atsakovas ginčija arbitraže, neapmokėjimu. Įvertinęs šią aplinkybę bei prašomo taikyti arešto mastą, teismas sprendė, kad tokio arešto galimas pritaikymas atsakovo lėšoms nepagrįstai suvaržytų atsakovo įmonės ūkinę-komercinę veiklą, sutrikdytų kasdienius atsiskaitymus, kas būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė, galinti nulemti visišką atsakovo nemokumą ar net bankrotą bei galutinių elektros energijos vartotojų interesų pažeidimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas AB „Litgrid“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį bei tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

atsakovo prievolių pagal sutartį nevykdymą ieškovas įrodė, pateikdamas sutartį, neapmokėtą sąskaitą-faktūrą bei ieškovo raštus atsakovui dėl prievolių nevykdymo;ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė per se, ką patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Iš atsakovo, kuris įsteigtas 2010 m. viduryje, 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jo turtas (tarp kurio nėra nekilnojamojo) sudaro 7 6078 Lt, o patirti nuostoliai - 4 964 Lt. Atsakovas viešajam registrui nepateikė 2011 m. – 2013 m. finansinės atskaitomybės. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. O3-734 konstatavo, kad atsakovo bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo mažesnis nei apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė, būtina elektros energijos tiekimo veiklai vykdyti, o atsakovo pradelstas mokėjimas ieškovui ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė šiam įsiskolinimui užtikrinti sudaro 61 proc. atsakovo pajamų, gautų 2013 m. sausio-spalio mėnesiais. Komisija buvo nustačiusi atsakovui terminą iki 2013 m. gruodžio 20 d. trūkumams ištaisyti, nes priešingu atveju sustabdys atsakovui nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimo galiojimą.ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas ir ankščiau laiku nevykdydavo savo įsipareigojimų ieškovui bei nuolat pažeidinėdavo sutartį. Šių įrodymų ieškovas ankščiau neteikė, nes iki kreipiantis į arbitražą atsakovas minėtus įsipareigojimus buvo įvykdęs ir ieškovas nelaikė šių įrodymų svarbiais, norint įrodyti grėsmes arbitraže pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 314 str.). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad tarp ginčo šalių yra pradėtas arbitražo procesas;teismo nutartis prieštaringa, nes nurodoma, kad ieškinio suma nelaikytina didele bei kartu teigiama, kad ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas sukels atsakovo bankrotą. Ieškovo prašomas taikyti areštas nepažeidžia teisės principų, nes atsakovas ir toliau galės vykdyti savo veiklą, tiekdamas energiją vartotojams bei vykdydamas atsiskaitymus su ieškovu bei elektros birža. Be to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 44 straipsniu, atsakovui negalint tiekti elektros energijos vartotojams, tai turėtų daryti visuomeninis elektros energijos tiekėjas AB „Lesto“;teismo nutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes atsakovas ieškovo atžvilgiu taip pat yra kreipęsis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu bei į Vilniaus apygardos teismą su prašymu užtikrinti ieškinio reikalavimus. Minėtas prašymas buvo tenkintas uždraudžiant ieškovui sustabdyti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą ar ją nutraukti. Nors ieškovas prašė užtikrinti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi tokį prašymą atmetė (civ. byloje Nr. 2-6182-464/2013). Analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-6383-476/2013 Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas UAB „Elektra visiems“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo arbitražo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl atsakovo vykdomos veiklos specifikos, atsakovo turtą sudaro kintamos pajamos už parduotą elektros energiją. Šiuos duomenis ieškovas turi, tačiau sąmoningai jų nepateikė. Iš atskirajame skunde nurodyto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo matyti, kad ginčo suma neviršija realių atsakovo atsiskaitymo galimybių. Atsakovas pažymi, kad pagal jo prevencinį ieškinį ieškovui, kuriuo prašoma uždrausti ieškovui, piktnaudžiaujančiam dominuojančia padėtimi rinkoje, stabdyti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą ar ją nutraukti, Vilniaus komerciniame arbitraže iškelta byla Nr. 287. Minėtoje byloje atsakovas įrodinėja patyręs 2 687 580,15 Lt nuostolių dėl to, kad ieškovas vienašališkai nukrypo nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-260 patvirtinto balansavimo energijos kainos nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą susiejo su ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyto sumos dydžio ginčijimu minėtoje arbitražo byloje. Ieškinio užtikrinimo priemonės suvaržytų atsakovo komercinę veiklą, nes būtų užkirsta galimybė įsigyti elektros energiją didmeninėmis kainomis, sumokėti mokesčius valstybei bei atlyginimus darbuotojams, sumokėti nuomą už biurą ir apmokėti kitas veiklos išlaidas. Atsakovo bankroto atveju, vartotojai bus priversti įsigyti elektros energiją iš garantinio tiekėjo AB „Lesto“ su 25 procentų antkainiu arba iš kitų nepriklausomų tiekėjų didesnėmis kainomis, dėl ko nukentės vartotojų interesai (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 2 d. 3 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovo veiksmai sukelia grėsmę ieškinio reikalavimų įvykdymui ir sudaro pakankamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, turi pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą vykdyti tarp bylos šalių 2012 m. birželio 15 d. sudarytą Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT-209-12, sumokėti pagal šią sutartį susidariusį 3 462 372,25 Lt įsiskolinimą bei pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 4 292 197,01 Lt sumai. Kaip matyti iš minėtos sutarties nuostatų, atsakovas privalo sumokėti ieškovui piniginį užstatą, kuris yra naudojamas mokėjimams dengti, kurių atsakovas neįvykdys ieškovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 14.1.2 p., Sutarties 2 priedas). Įvertinus pastarojo ieškinio reikalavimo pobūdį darytina išvada, kad įpareigojimas įmokėti užstatą yra sutartinė prievolė, kuri vykdytina tik esant galiojančiai sutarčiai (CK 6.221 str.). Apeliacinės instancijos teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis, skelbiamus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos internetiniame puslapyje www.regula.lt (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. O3-65 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo panaikinimo“ atsakovui buvo panaikintas nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimas (http://www.regula.lt/ieska/Puslapiai/results.aspx?k=734). Vadovaujantis tarp bylos šalių pasirašytos sutarties 18.6.1 punktu, ši sutartis nustoja galios atsakovui netekus licencijos veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti. Nustatytos aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 4 292 197,01 Lt sumai negali būti vertinamas kaip preliminariai (prima facie) pagrįstas, dėl ko ieškovo prašymas taikyti atsakovo turto ir lėšų areštą minėtam ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

Kadangi ieškinio faktinis pagrindas bei kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti apie ieškinio reikalavimo dėl 3 462 372,25 Lt įsiskolinimo priteisimo akivaizdų nepagrįstumą, spręstina dėl grėsmių egzistavimo, sudarančių pagrindą užtikrinti šio ieškinio reikalavimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Nepaisant to, kad kitoje arbitražinėje byloje tarp tų pačių bylos šalių dėl minėtos sumos dydžio vyksta ginčas, nagrinėjamu atveju ši suma vertintina kaip atitinkanti didelės ieškinio sumos kriterijų, sudarantį savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. 2-749/2012, nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šios išvados priėjo dėl pasikeitusios faktinės situacijos, lyginant su buvusia pirmosios instancijos teisme klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš aukščiau nutartyje minėto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. O3-65, komisija panaikino atsakovo nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimą. Kadangi iš ieškovo atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad vienintelė atsakovo veikla buvo susijusi su elektros energijos tiekimu; tik iš šios veiklos gaunamos pajamos buvo vienintelis atsakovo turtas, kuriuo jis vykdė atsiskaitymus tiek su ieškovu, tiek su trečiaisiais asmenimis; darytina išvada, kad atsakovui netekus galimybės vykdyti šios ūkinės-komercinės veiklos, 3 462 372,25 Lt suma laikytina didele atsakovo atžvilgiu bei sudarančia savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste blogėjančią atsakovo finansinę padėtį patvirtina ir atsakovo 2010 m. finansinės atskaitomybės duomenys, atspindintys menkavertį atsakovo turtą bei nuostolius; taip pat atsakovo vengimas 2011-2012 m. teikti finansinės atskaitomybės duomenis viešajam registrui bei ieškovo naujai į bylą pateikti įrodymai apie sistemingą atsakovo vėlavimą atsiskaityti su ieškovu pagal tarp bylos šalių sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 178 str., 314 str.).

Pritaikius ieškinio reikalavimo (dėl 3 462 372,25 Lt skolos priteisimo) didelės sumos kriterijų kaip savarankišką turto arešto taikymo pagrindą, nebetenka teisinės prasmės ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja kitus savarankiškus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, siekiant užtikrinti preliminariai (prima facie) pagrįsto ieškinio reikalavimo įvykdymą. Dėl šios priežasties atskirai nepasisakoma dėl minėtų atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo.

Nustačius, kad ieškovas, nepaisant pritaikyto arešto jo turtui ir lėšoms, nebeturi teisės verstis veikla, susijusia su elektros energijos tiekimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo turto ir lėšų areštas nėra pagrindinis veiksnys, galintis per se nulemti atsakovo nemokumą ar įtakoti bankroto bylos jam iškėlimą. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad turto areštas yra neproporcinga ir neekonomiška laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 2 d.).

Paaiškėjus, kad atsakovas nebeturi teisės vykdyti su elektros energijos tiekimu susijusius veiklos, nebetenka prasmės ieškovo prašymas nevaržyti atsakovo teisės vykdyti einamuosius atsiskaitymus su Nord Pool Spot AS elektros birža, būtinus atsakovo veiklai vykdyti, nes tokios teisės atsakovas realiai nebevykdys (CPK 145 str. 2 d.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo AB „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, tačiau dėl pasikeitusių faktinių bylos aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, pritaikant atsakovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms ir lėšoms areštą 3 462 372,25 Lt sumai, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius į valstybės biudžetą bei įmokas į VSDFV biudžetą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Tenkinti ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies.

Taikyti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ (įmonės kodas 302527513, registruotas buveinės adresas Konstitucijos pr. 9-39, Vilnius) nekilnojamojo, kilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių areštą, neviršijant 3 462 372,25 Lt sumos, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius į valstybės biudžetą bei įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui.