Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Motorinės jachtos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Motorinės jachtos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Presto“ prekyba dėl nuostolių priteisimo, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Motorinės jachtos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Presto“ prekyba 83 910 Lt nuostolių, atsiradusių dėl išnuomotų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Piliakalnio g. 1, Vilnius, pabloginimo; priteisti 144 000 Lt negautų pajamų priteisti; 12 000 Lt sumokėtos baudos; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 239 910 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.

Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 239 910 Lt, kuri atsižvelgiant į visuomenės pragyvenimo lygį laikytina didele, o vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 239 910 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, todėl neturi pagrindo manyti, jog reikalavimo suma jam būtų esminė. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina siekti suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui turėtų galimai neproporcingai neigiamos įtakos jo turtiniams interesams. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 239 910 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o tai apsunkintų ieškovo atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymą;atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, kadangi yra prisiėmęs skolinių įsipareigojimų pagal 2011 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2011-7 AB DNB bankui, kurių suma yra 553 000 eurų (1 907 850 litų), o įkeisto turto, užtikrinančio šį įsipareigojimą, vertė sudaro tik 919 050 Lt. Todėl teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, pasunkėtų galimybė išieškoti ieškovui priklausančias sumas iš įkeisto turto;pareikšto ieškinio suma yra 239 910 Lt, todėl atsižvelgiant į visuomenės pragyvenimo lygį, ieškinio suma turėtų būti laikoma didele net ir juridiniam asmeniui. Vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu;tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti, o per bylinėjimosi laikotarpį atsakovo finansinė padėtis gali pablogėti;laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia atsakovo elgesys iki ieškinio pareiškimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

geros finansinės padėties neatspindi vien tik nekilnojamojo turto turėjimas. Atsakovas yra gerai žinoma ir pelningai veikianti bendrovė, kurios bendras turtas sudaro virš 7 000 000 Lt. Bendrovės finansinėje atskaitomybėje matyti, kad atsakovo finansinė padėtis lyginant 2011 ir 2010 gerėjo.2012 m. vasario 8 d. dalis kredito AB DNB bankui grąžinta ir įsipareigojimai AB DNB bankui sudaro 1 244 924,30 Lt, t.y. trečdalis kredito grąžinta per vienerius metus. AB DNB bankui nėra pagrindo nutraukti kredito sutartį prieš terminą ir pradėti išieškojimą.ar ieškinio suma didelė, turi būti vertinama atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei finansines galimybes. Atsakovui ieškinio suma - 239 910 Lt nėra didelė;ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo padėtis gali pablogėti. Priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo finansinė padėtis turi būti vertinama sprendimo priėmimo metu ir ar sprendimo priėmimo metu yra grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui;ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas;laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovo interesus, padarydamas žalos atsakovo reputacijai ir verslui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne, o aplinkybė, kad ieškinio suma gali būti didelė paties ieškovo atžvilgiu, negali daryti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo atsakovui.

Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl 239 910 Lt nuostolių priteisimo. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas yra prisiėmęs skolinių įsipareigojimų AB DNB bankui, kurių suma yra 553 000 eurų (1 907 850 litų), o įkeisto turto, užtikrinančio šį įsipareigojimą, vertė sudaro tik 919 050 Lt, todėl teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, pasunkėtų galimybė išieškoti ieškovui priklausančias sumas iš įkeisto turto. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad 2012 m. vasario 8 d. atsakovo įsipareigojimai AB DNB bankui sudaro 1 244 924,30 Lt. Nuo sandorio sudarymo dienos, t. y. 2011 m. vasario mėnesio, iki 2012 m. vasario 8 d. yra grąžinta trečdalis skolinio įsipareigojimo. Atsakovas pateikė AB DNB banko pažymą teismui, kuriame pažymima, kad atsakovas visus įsipareigojimus AB DNB bankui vykdo laiku, laikosi nustatytų sutarčių sąlygų. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus vykdyti savo skolinius įsipareigojimus bei juos vykdo laiku, ir kad ilgalaikis įsipareigojimas bankui neturės įtakos galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui.

Pagal atsakovo pateiktą 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 82) bendrovės grynasis pelnas sudarė 648 074 Lt. Be to, lyginant 2011 ir 2010 metus matyti, kad atsakovo finansinė padėtis gerėjo. Teisėjų kolegija, ištyrusi atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, daro išvadą, kad atsakovas yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė ir yra pajėgi įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Pareikšto reikalavimo suma atsakovui santykinai nėra didelė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose. Atsižvelgdama, į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog ieškinio suma nėra laikytina didele atsakovo turimo turto atžvilgiu, dėl ko vien jos dydis negali sudaryti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d., 185 str.). Kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovo argumentas, kad vien tai, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, nes tai neabejotinai apsunkintų ieškovo atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymą, atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakovo veikla nėra susijusi su nekilnojamojo turto administravimu ar jo valdymu, kadangi jis prekiauja kava ir arbata. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto nesudaro pagrindo teigti, kad atsirastų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kaip anksčiau nutartyje nurodyta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – eliminuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmes, o ne suteikti privilegijas ieškovui, palengvinant teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūras. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kuomet yra žinoma atsakovo gera turtinė padėtis, pati savaime nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdama į atsakovo veiklos pobūdį bei į tai, kad piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia daugiausia nepatogumų, teisėjų kolegija mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali lemti didelių nuostolių atsiradimą atsakovui ir taip būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

Ieškovas nurodo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, o per bylinėjimosi laikotarpį atsakovo finansinė padėtis gali pablogėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovo finansinė padėtis pablogės, taip pat jokių duomenų apie kokį nors nesąžiningą atsakovo elgesį. Tuo tarpu patenkinus ieškovo prašymą ir areštavus atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ir/arba lėšas, įvertinant atsakovo veiklos pobūdį, galėtų būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, iš kurios atsakovas gauna nuolatines pajamas. Tokiu atveju ne tik pasunkėtų atsakovo materialinė padėtis, bet ir atsirastų rizika galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu jam priklausantį turtą ir lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį siekdamas išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitų aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Motorinės jachtos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. palikti nepakeistą.