Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir B. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai E. K. ir B. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024-08-05 sprendimą pagal pareiškėjo E. K. pateiktą prašymą, kuriuo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo E. K. pateiktą projektą, įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo E. K. pateiktą prašymą, kuriuo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pagal pareiškėjo E. K. pateiktą projektą, priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo E. K. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas E. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo ir servitutų nustatymo sutartį, kurios pagrindu kartu su sutuoktine B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)(unikalus nekilnojamojo daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas).

Nurodo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas dar 2016 metais, o 2017 metais įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad 2016-01-15 dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas, ir Žemės sklypui buvo nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas. Įsigijus Žemės sklypą, 2021 m. pareiškėjas sudarė sutartį su architektu dėl gyvenamojo namo Žemės sklype projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo, tuo pagrindu 2021-03-22 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) su prašymu išduoti projektavimo sąlygas ir specialiuosius reikalavimus. 2021-04-02 dieną Savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato projektavimo sąlygas, t.y. pareiškėjui buvo išduoti specialieji, specialieji architektūros reikalavimai.

Pažymi, kad Savivaldybės administracijos išduotos projektavimo sąlygos bei reikalavimai leido pareiškėjui projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, dėl ko parengus (vieno buto) gyvenamojo pastato projektą (toliau - ir Projektas), 2023-05-10 dieną Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjas pateikė prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima pradėti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato statybas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype.

Pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, su Administracija buvo galutinai baigtas derinti Projektas (pažymi, kad visi Savivaldybės administracijos skyriai davė pritarimą Projektui), kol galiausiai 2023-05-31 dieną buvo gautas Savivaldybės administracijos raštas dėl procedūrų sustabdymo ir pasitarimo organizavimo. 2023-06-02 dieną buvo organizuotas suinteresuotų šalių pasitarimas, kurio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Žemės sklypui galioja Savivaldybės administracijos teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas (toliau - Bendrasis planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 (vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas). Paaiškinta, kad Pagal U zonos Bendrojo plano sprendinius, pareiškėjo Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta Projekte. Savivaldybės administracijos atstovai informavo, kad 2019 metais patvirtinto Vilniaus rajono Bendrojo plano pagrindu faktiškai pagal U zonos Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta Projekte. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patys Savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad 2019 metais, kuomet buvo rengiamas ir tvirtinamas Bendrasis planas, pareiškėjo Žemės sklypas negalėjo ir neturėjo būti įtrauktas į neurbanizuojamą teritoriją, kurioje negalima statyba. savivaldybės atstovai kaip išeitį pareiškėjui pasiūlė kreiptis dėl Bendrojo plano keitimo.

Pareiškėjas nurodo, jog po pasitarimo, 2023-06-09 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo gautas Savivaldybės administracijos sprendimas (išvada) (toliau – ir skundžiamas Sprendimas), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo pateiktą Projektą ir nurodytos pareiškėjo Projekto atmetimo pastabos (priežastys), kurios ir buvo aptartos prieš tai vykusiame pasitarime.

Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės administracijos sprendimu, mano kad Savivaldybės administracijos sprendimas neišduoti jam statybą leidžiančių dokumentų pagal pateiktą Projektą Savivaldybės administracijos sprendime nurodomais pagrindais ir motyvais yra neteisėtas, nepagristas, todėl naikintinas, nes Skundžiamas sprendimas prieštarauja pačios Savivaldybės priimtiems teisės aktams ir juose esančioms teisės normoms, prieštarauja visuotinai teisės jurisprudencijoje ir teismu praktikoje pripažįstamam principui „lex retro non agit“.

Pareiškėjas pažymi, jog jo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas daug anksčiau (2016 – 2017 m.) nei Savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti planavimo organizatorės (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrąjį planą (2019-12-18 sprendimas Nr. T3-477) (toliau – ir BP).

Pažymi, kad U zonos bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, reikia vadovautis šio Bendrojo plano sprendiniais. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus tokiems sklypams, gali būti nustatoma veikla pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose.

Pareiškėjas remiasi ir 2019-12-18 sprendimo NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pakoreguoto aiškinamojo rašto nuostatomis, kad rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, ar kitais teisės aktais nustatytu būdu keičiant teritorijos naudojimo paskirtį ar būdą, reikia vadovautis šio „U“ zonos Bendrojo plano sprendiniais. Pažymi, jog Aiškinamajame rašte nurodomas, jog Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir taikomų apribojimų.

Pareiškėjas mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas, kaip vienintelė priežastis ir pagrindas dėl ko pareiškėjui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negalėjo ir negali būti taikomas pareiškėjui, o Savivaldybės tarybos patvirtintas Bendrasis planas niekaip nepanaikino ir negalėjo panaikinti pareiškėjo žemės nuosavybės dokumentuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo.

Pareiškėjas vertina, kad priimant sprendimą, nesigilinta į esamą teisinį reguliavimą dėl teisės normų taikymo laike, neįsigilinta į teisinį reguliavimą, kuris nustato konkrečias išimtis dėl patvirtinto Bendrojo plano taikymo žemės sklypams, kurių žemės nuosavybės dokumentuose nurodytas vienbučiu ir dvibučiu gyvenamųjų pastatu teritorijos naudojimo būdas, nesigilinta į LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 p. teisinį reguliavimą, kuris, be kita ko, nustato, kad Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

2024-08-05 dienos Savivaldybės administracijos Skundžiamas sprendimas nepatenkinti Pareiškėjo prašymo ir neišduoti statybą leidžiančio dokumento pagal Pareiškėjo pateiktą Projektą yra priimtas vadovaujantis formaliais pagrindais, Skundžiamame sprendime nurodomi pagrindai ir motyvai yra tapatūs ir identiški 2023-06-09 dienos Savivaldybės administracijos sprendime nurodomiems pagrindams ir motyvams, kurie įsiteisėjusiu Teismo sprendimu jau yra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Savivaldybės administracijos 2024-08-05 dienos Skundžiamas sprendimas priimtas nesigilinus į esamą teisinį reguliavimą dėl teisės normų taikymo (galiojimo) laike, nesigilinus į teisinį reguliavimą, kuris nustato konkrečias išimtis dėl patvirtinto Bendrojo plano taikymo žemės sklypams, kurių žemės nuosavybės dokumentuose nurodytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, nesigilinus į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 p. teisinį reguliavimą, kuris, be kita ko, nustato, kad Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Papildomai šioje Pareiškėjo skundo pagrindų bei motyvų dalyje pažymėtina, kad įsiteisėjusiame 2024-06-20 dienos Regionų administracinio teismo priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1971-631/2024, be kita ko yra aiškiai nurodoma, kad „Byloje taip pat nekyla ginčo, kad atsakovė pareiškėjui 2021 metais išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus, leisdama statytojui – pareiškėjui projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą (duomenys neskelbtini). Užstatymo tipui, 6 punkte nurodoma: „Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos) bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, nustatomas sodybinis užstatymo tipas. Gyvenamosios paskirties pastato reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pastatą derinti prie kraštovaizdžio. Naudoti Lietuvoje sertifikuotas statybines medžiagas ir produktus“. Teismo sprendime nurodoma: „Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. ir 2022 m. buvo gauti ir atitinkamų atsakovės specialistų rašytiniai pritarimai Projektui. Taigi, atsakovė pareiškėjui sukėlė pagrįstą lūkestį, jog jo rengiamas Projektas ir visi su tuo susiję paruošiamieji darbai atitinka teritorijų planavimo ir statybos reglamentus ir neprieštarauja teisės aktams“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė visus skunde išdėstytus argumentus, prašydamas pareiškėjų skundą tenkinti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS Infostatyba) buvo pateikęs prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-08-230510-01683 (toliau – Prašymas) statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas gautas padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) į atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-58-(14.48.123.).

Nagrinėjant šį Prašymą buvo nustatyta, kad Žemės sklypui galioja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – U zonos BP arba Planas), TPDR Nr. T00084195. U zonos BP tai vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. (Pagal U zonos BP sprendinius, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte Nr. GSP1087-TP (toliau – Projektas).

Kilus abejonių dėl pritarimo Projektui pagrįstumo, Administracijos direktorius, vadovaudamasis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, (toliau – Reglamentas) 19 punkto reikalavimais, 2023 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės patalpose organizavo suinteresuotų šalių pasitarimą. Pasitarime (kuriame dalyvavo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas) buvo prieita prie išvados, kad Projektui pritarta nepagrįstai ir statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius Žemės sklype pagal pateiktą Projektą negali būti išduodamas, kol Projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

2023 m. birželio 9 d. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) IS Infostatyba buvo nepatenkintas (toliau – Atsisakymas). Statytojas Atsisakymą apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1971-631/2024 (toliau – Teismo sprendimas), kuriame priėjo prie išvados: „Darytina išvada, kad pareiškėjo Žemės sklypo panaudojimo būdas ? vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo nustatytas bei įregistruotas gerokai anksčiau nei 2019-12-18, kurią buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas, kaip vienintelė priežastis ir pagrindas dėl ko pareiškėjui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negalėjo būti taikomas pareiškėjui. Savivaldybės tarybos patvirtintas Bendrasis planas nepanaikino ir, juo labiau, negalėjo pakeisti pareiškėjo žemės nuosavybės dokumentuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo.“.

Regionų administracinis teismas įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti statytojo Prašymą dėl SLD išdavimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 20 d.

Administracijai iš naujo išnagrinėjus Pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. prašymą (toliau – Pakartotinis prašymas), atsižvelgiant į Teismo sprendime nurodytus argumentus, buvo priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas – 2024 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas Nr. A33(1)-8978 (toliau – Atsakymas). Administracija 2024 m. liepos 22 d. raštu Nr. A33(1)-8441 kreipėsi į Trečiąjį asmenį su prašymu: „Pateikti konsultaciją, ar šiuo atveju Projekto sprendiniai privalo atitikti U zonos BP sprendinius, nors Žemės sklypo naudojimo būdas ? vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – buvo nustatytas bei įregistruotas dar iki U zonos BP patvirtinimo. Kokių veiksmų turėtų imtis Administracija, nustačiusi, kad Projekto sprendiniai neatitinka U zonos BP sprendinių.“

U zonos BP numato veiklos ribojimus, taikomus visiems žemės sklypams, esantiems Vilniaus rajone, taip pat ir Pareiškėjo Žemės sklypui. U zonos BP brėžiniuose (pagal pridedamą ištrauką) aiškiai matyti, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra taikomi veiklos apribojimai, detalizuojami brėžinio grafiniuose žymėjimuose ir Aiškinamajame rašte. U zonos BP yra norminis administracinis aktas, o aiškinamasis raštas yra šio Plano sudėtinė dalis. Plano sprendiniai (tiek grafiniai, tiek tekstiniai) yra privalomi visoje Savivaldybės teritorijoje.

Pagal galiojantį U zonos BP, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte. U zonos BP Aiškinamojo rašto, kuris yra neatsiejama tekstinė U zonos BP dalis, 2.5 skyriuje yra nurodoma, kad BZ – bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė) – gamtinių kraštovaizdžio struktūros elementų dominuojamos urbanizuotų teritorijų neužstatytos viešosios erdvės – skverai, parkai ir kitos gamtinės teritorijos skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui, gyvenamosiose vietovėse esančių gamtinio karkaso elementų apsaugai, taip pat kapinės, botanikos ir zoologijos sodai, o ZN – žemės ūkio ir specializuotų ūkių teritorija (žemės ūkio paskirties žemė) – teritorija, kurioje dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, TPDR reg. Nr. T00075779 (toliau – Specialusis planas arba KSP). Pagal Specialiojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Z). KSP Aiškinamajame rašte „Sprendinių konkretizavimas“ nurodoma, kad Z zona suskirstyta į keturias grupes (Z1, Z2, Z3, Z4). Prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui. Numatomas tiek intensyvus, tiek ir tausojantis žemės ūkis. Pastarasis siūlomas gamtinio karkaso zonose. Numatoma rekreacinės paskirties statinių gyvenviečių (vasarnamių ir kitų su intensyvia rekreacija susijusių statinių t.t. kaimo turizmo) plėtra žemės ūkio paskirties žemėje. Numatomas žemės ūkio paskirties žemės mažėjimas, tačiau ji išliks vyraujanti.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. U zonos BP Aiškinamojo rašto 2.6 skyriaus „Bendri planavimo principai“ 28 punkte numatyta, kad: „Bendrasis planas nekeičia galiojančių ir iki Bendrojo plano patvirtinimo pradėtų rengti teritorijų planavimo dokumentų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, vidinės miškotvarkos projektų, rajono miškų tvarkymo schemų. Rengiant naujus teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentus, reikia vadovautis šio Bendrojo plano sprendiniais. Bendrasis planas neturi įtakos žemės nuosavybės dokumentuose nurodytai žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai bei žemės sklypo naudojimo būdui. Žemės sklypo savininko iniciatyva pradedamiems rengti teritorijų planavimo dokumentams ar žemėvaldos projektams taikomi Bendrojo plano reglamentai.“.

Šiuo konkrečiu atveju, Pareiškėjo Žemės sklypas suformuotas formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 5 straipsnio nuostatas nėra teritorijų planavimo dokumentas – pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnį formavimo ir pertvarkymo projektas tai žemėtvarkos planavimo dokumentas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog statinio projektas turi būti parengtas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.

SĮ 27¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus, tikrinama, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ 7.1 papunktyje numatyta, jog: „Projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu [5.1] ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.“

Pateikti Projekto sprendiniai neatitinka ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“.

Pagal U zonos BP, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta BZ ir ZN teritorija, o pagal KSP į Z zoną, kurioje negalima statyba, numatyta Projekte. Administracija pažymi, kad netgi tenkinus Pakartotinį prašymą ir išdavus statybą leidžiantį dokumentą Projektui, prieštaraujančiam teritorijų planavimo dokumentams, trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaujantis šioje byloje, patikrinęs tokio SLD teisėtumą ir nustatęs neatitikimų teisės aktų reikalavimams, lieptų naikinti SLD ir griauti pastatytą pastatą (ką patvirtino 2023 m. birželio 2 d. ir 2024 m. liepos mėnesį vykusių pasitarimų metu dalyvavę trečiojo suinteresuoto asmens atstovai). Tai neabejotinai ateityje sukeltų Pareiškėjui tik didesnę žalą ir nuostolių.

Projekto sprendiniai prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ? pagal U zonos BP Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta BZ ir ZN teritorija, o pagal Specialųjį planą į Z teritoriją. Visose šiose teritorijose negalima statyba, numatyta Projekte; U zonos BP aiškinamojo rašto, kuris yra neatsiejama tekstinė U zonos BP dalis, 2.5 skyriuje yra nurodoma, kad BZ – bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija (kitos paskirties žemė) – gamtinių kraštovaizdžio struktūros elementų dominuojamos urbanizuotų teritorijų neužstatytos viešosios erdvės – skverai, parkai ir kitos gamtinės teritorijos skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui, gyvenamosiose vietovėse esančių gamtinio karkaso elementų apsaugai, taip pat kapinės, botanikos ir zoologijos sodai, o ZN – žemės ūkio ir specializuotų ūkių teritorija (žemės ūkio paskirties žemė) – teritorija, kurioje dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis; pagal KSP Žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Z). KSP Aiškinamojo rašto skyriuje „Sprendinių konkretizavimas“ 3.1 „Prioritetai“ nurodoma, kad Z zona suskirstyta į keturias grupes (Z1, Z2, Z3, Z4). Prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui. Numatomas tiek intensyvus, tiek ir tausojantis žemės ūkis. Pastarasis siūlomas gamtinio karkaso zonose. Numatoma rekreacinės paskirties statinių gyvenviečių (vasarnamių ir kitų su intensyvia rekreacija susijusių statinių t.t. kaimo turizmo) plėtra žemės ūkio paskirties žemėje. Numatomas žemės ūkio paskirties žemės mažėjimas, tačiau ji išliks vyraujanti. Pagal Aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų (KTZ) ir jų grupių reglamentai“ Z zonoje numatomas žemės ir miškų ūkis, kaimo gyvenviečių plėtojimas bei renovacija, intensyvi rekreacija ir konservacija, (...) gali būti steigiamos kaimo turizmo sodybos, golfo sodybos ir kita stacionari rekreacinė infrastruktūra; KSP ir U zonos BP yra norminiai administraciniai aktai, o aiškinamieji raštai yra šių planų sudėtinės dalys, todėl planų sprendiniai (tiek grafiniai, tiek tekstiniai) yra privalomi visoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą paaiškino, kad nagrinėjamuoju atveju ginčas kyla dėl to, ar žemės sklype norint projektuoti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą yra numatyta tokia galimybė teritorijų planavimo dokumentuose. Šis aspektas yra svarbus, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju specialieji reikalavimai buvo išduoti 2021-04-02 Nr. SARD-08-210402-00254.

TPĮ 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. TPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dali, 24 straipsnio 3 dalimi, TPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad gavus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija privalo patikrinti ar projekto sprendiniai atitinka galiojančio žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinius, o jeigu buvo išduoti specialieji reikalavimu – jų išdavimo metu galiojusio žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinius.

Pagal TPDR duomenis nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kuriam pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, parengto detaliojo plano nėra, dėl šios aplinkybės ginčo byloje taip pat nėra. Pagal TPDR duomenis, aptariamoje teritorijoje specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojo ir dabar galioja žemiausio – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – U zonos BP). Pažymėtina, kad nurodytose teritorijose gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dali, 24 straipsnio 3 dalimi, TPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybą leidžiančio dokumento, kadangi projekto sprendiniai, kuriais suprojektuota vienbučio gyvenamojo statyba, neatitiko specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio žemiausio – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento – U zonos BP sprendinių, pagal kuriuos teritorijoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, vienbučio gyvenamojo namo statyba yra negalima.

Inspekcija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog U zonos BP aiškinamojo rašto 1.3 skyriaus nuostata „<...> Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir taikomų apribojimų.<...> suteikia teisę vykdyti statybą pagal žemės dokumentuose įregistruotą žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, nepaisant funkcinėse zonose nustatytų teritorijos plėtros galimybių. Pagal TPĮ 2 straipsnio 3 dalį teritorijų vystymo (plėtros) galimybės yra apsprendžiamos atliekant teritorijų funkcijų zonavimą ir funkcinėse zonose numatytų statybos galimybių apimtyje, o šiuo atveju, nors U zonos BP pagal minėtą aiškinamojo rašto nuostatą ir nepanaikina žemės dokumentuose įregistruotos žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, tačiau teritorijos kiekybinės plėtros, t. y galimybės ją užstatyti gyvenamaisiais pastatais, nenumato.

Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas (toliau - ŽFPP) pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, o ne teritorijų planavimo dokumentas. Dar kartą akcentuotina, jog, teritorijoje, kurioje nėra parengtų detaliųjų planų, statybos teisė pagal TPĮ 20 straipsnio 1 dalį yra sietina su savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, t. y su teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimu. Aptariamoje įstatymo nuostatoje nėra numatytos išimties, jog norima vykdyti statyba yra galima pagal ŽFPP tais atvejais, kai ji neatitinka bendrojo plano sprendinių. Be to, nei statybos nei teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog ŽFPP kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas turi aukštesnę teisinį galią už bendrąjį planą ir jo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-01-15 įsakymu Nr. 48FPĮ-58-(14.48.123.) patvirtintas Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo projektas, nors ir patvirtintas iki U zonos BP įsigaliojimo, nesuteikia teisės statyti, kadangi, kaip jau nurodyta pirmiau, teisę statyti reglamentuoja TPĮ 20 straipsnio 1 dalis, pagal kurią statyba yra galima tik tuo atveju, kai ji atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, o šiuo atveju, vienbučio gyvenamojo namo statyba neatitinka galiojančio vietovės lygmens U zonos BP sprendinių.

Inspekcija nesutinka su Pareiškėjo teiginiais, jog statyba yra galima, kai ji atitinka tik ŽFPP pagrindu įregistruotą žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kadangi, kaip jau nurodyta TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos 2 kaupiamosios sąlygos statybos teisei įgyvendinti: pirma, jei ji atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius ir antra, jei ji atitinka žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Antroji sąlyga niekaip nepaneigia prievolės, jog numatoma statyba privalo atitikti taip pat ir savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, o šiuo atveju U zonos BP sprendinius. Kol U zonos BP nėra pakeistas, pakoreguotas ar teismo sprendimu panaikintas, yra privalomas rengiant statybos projektą.

Atsižvelgiant į tai, kad ŽFPP yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, o ne vietovės lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, pagal TPĮ 2 straipsnio 22 dalį ŽFPP teritorijos naudojimo reglamentas nenustatomas. Šiuo atveju, būtent U zonos BP, yra vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, numatantis teritorijos vystymo galimybes pagal nustatytus teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, apsprendžiančius statybos galimybes (tokius kaip, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis ir kiti), todėl jis yra privalomas rengiant statinio projektą pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, TPĮ 4 straipsnio 5 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad U zonos BP ginčo sklype nenumato gyvenamųjų pastatų statybos, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, kol U zonos BP nepakeistas ar nepakoreguotas, Inspekcijos vertinimu, minėtų statinių statyba sklype negalima.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024-08-05 sprendimo (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(unikalus nekilnojamojo daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo suformuotas 2016 metais, 2017 metais įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2016-01-15 dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

2021-04-02 dieną Savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato projektavimo sąlygas, t. y. pareiškėjui buvo išduoti specialieji, specialieji architektūros reikalavimai.

Specialiųjų architektūros reikalavimų 6 punkte, reglamentuojančiame užstatymo tipą, nurodyta: „Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos) bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, nustatomas sodybinis užstatymo tipas. Gyvenamosios paskirties pastato reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pastatą derinti prie kraštovaizdžio. Naudoti Lietuvoje sertifikuotas statybines medžiagas ir produktus“.

2023-05-10 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjas pateikė prašymą, registruotą Nr. SRA-08-230510-01683, išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Administracijos direktoriaus 2023-05-31 raštu Nr. A33(1)-5619 pareiškėjas (statytojas) ir atsakovės atstovai, specialistai, architektai buvo pakviesti 2023-06-02 10 val. Vilniaus rajono savivaldybės patalpose į suinteresuotų šalių pasitarimą.

Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, Pasitarime, atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą (toliau – BP) Sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte, bei pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, Sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Z), kur prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui, vertinta, kad statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius Sklype pagal pateiktą statinio projektą negali būti išduodamas, kol Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Nutarta pripažinti, kad statinio projektui buvo pritarta nepagrįstai. Kaip motyvai nurodyta, jog Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Pasitarime taip pat pripažinta, kad pateikti statinio projekto sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 p., reikalavimų, t. y. žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte.

Pasitarime statytojas informuotas apie galimybę kreiptis į teismą ir apie galimybes teikti prašymus dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo arba koregavimo. 2023-06-09 skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymas dėl SLD išdavimo nebuvo patenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1971-631/2024 (toliau – ir Teismo sprendimas) padaryta išvada, kad atsakovė pareiškėjui sukėlė pagrįstą lūkestį, jog jo rengiamas Projektas ir visi su tuo susiję paruošiamieji darbai atitinka teritorijų planavimo ir statybos reglamentus ir neprieštarauja teisės aktams. Taip pat Teismo sprendime sutinkama su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja pačios Savivaldybės priimtiems teisės aktams ir juose esančioms teisės normoms, prieštarauja teisės jurisprudencijoje ir teismų praktikoje galiojančiam bendram principui, kad įstatymas atgal negalioja („lex retro non agit“).

Teismo sprendime taip pat buvo akcentuojama, kad pareiškėjo turimas Žemės sklypas, Žemės sklypo panaudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos - dėl kurio panaudojimo ir buvo prašoma Savivaldybės administracijos išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pagal pareiškėjo pateiktą Projektą, buvo suformuotas, nustatytas bei įregistruotas, atitinkamai, 2016 ir 2017 m., kai dar nebuvo priimto, partvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos daliai („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose). 2019-12-18 dienos sprendimu Nr. T3-477, Savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti planavimo organizatorės (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrąjį planą. Taipogi pažymima, kad 2019-12-18 dienos sprendimu NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pirminio aiškinamojo rašto 2.4. skyriuje (Bendrojo plano teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai), be kita ko, yra aiškiai nurodoma, kad: „<...> U zonos savivaldybės dalies vietovės lygmens bendrasis planas patikslina Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinius. U zonos bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, reikia vadovautis šio Bendrojo plano sprendiniais. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus tokiems sklypams, gali būti nustatoma veikla pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose <...>; 2019-12-18 dienos sprendimu NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pakoreguoto aiškinamojo rašto 1.3 skyriuje (Bendrojo plano sąsaja su kitais planais ar programomis), be kita ko, taipogi yra aiškiai nurodoma, kad: „<...> Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, ar kitais teisės aktais nustatytu būdu keičiant teritorijos naudojimo paskirtį ar būdą, reikia vadovautis šio „U“ zonos Bendrojo plano sprendiniais <...>. Nurodoma, kad Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir taikomų apribojimų.

Minėtame Teismo sprendime buvo padaryta išvada, kad Administracijos Sprendimas neišduoti pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento, nėra tinkamai argumentuotas, yra neproporcingas pareiškėjo nuosavybės teisių įgyvendinimo atžvilgiu, o taip pat grindžiamas teisės aktais, kurie negaliojo pareiškėjo Žemės sklypo formavimo, įregistravimo metu; pati atsakovė sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį pareiškėjui, 2021 – 2022 metais pritardama Projektui, jog visus veiksmus pareiškėjas atlieka nepažeisdamas teisės aktų ir jais nustatytų apribojimų ir siekė įgyvendinti statytojo teises jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype tokiu būdu, kokiu jau buvo pritarta ankstesniais Atsakovės veiksmais administracinės procedūros metu.

Teismo sprendimu nutarta pareiškėjų E. K. ir B. K. skundą tenkinti; panaikinti 2023 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą (išvadą), priimtą pagal pareiškėjo E. K. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo; įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. K. prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 dėl statybą leidžiančio dokumento pagal pareiškėjo pateiktą projektą išdavimo.

Skundžiamame atsakovės sprendime, priimtame po Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 9 d. sprendimas (išvada), priimtas pagal pareiškėjo E. K. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pareiškėjai buvo papildomai informuoti, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje galiojantį Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571 (TPDR reg. Nr. T00075779), Žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Z); Kraštovaizdžio specialiojo plano Aiškinamojo rašto skyriuje „Sprendinių konkretizavimas“ 3.1. „Prioritetai“ nurodoma, kad Z zona suskirstyta į keturias grupes (Z1, Z2, Z3, Z4). Pagal Aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų (KTZ) ir jų grupių reglamentai“ Z zonoje numatomas žemės ir miškų ūkis, kaimo gyvenviečių plėtojimas bei renovacija, intensyvi rekreacija ir konservacija, (...) gali būti steigiamos kaimo turizmo sodybos, golfo sodybos ir kita stacionari rekreacinė infrastruktūra.

Skundžiamame Sprendime padaroma išvada, kad Projekto sprendiniai prieštarauja ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams; nurodoma, kad atsakovė negali išduoti statybą leidžiančio dokumento, nes Projekto sprendiniai prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams pagal U zonos BP Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta BZ ir ZN teritorija, o pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą į Z teritoriją. Visose šiose teritorijose negalima statyba, numatyta Projekte.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnis). Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimas – tai pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad: ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą; 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą; 2016 m. birželio 17 d. nutarimą); pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą; 2016 m. birželio 17 d. nutarimą; 2016 m. spalio 5 d. nutarimą).

Kadangi proporcingumo principo laikymasis reikalauja, kad, be kita ko, būtų surasta pusiausvyra tarp viešojo ir privataus interesų, šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (šiais aspektais žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimo byloje Allard prieš Sweden (pareiškimo Nr. 35179/97) 54 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3-602/2020 ir joje nurodytą praktiką).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalį, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte Nr. GSP1087-TP, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-477 buvo patvirtintas bendrasis planas dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose). 2016 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas dar 2016 metais, o 2017 metais įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, kuriame taip pat nurodytas minėtas Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo Žemės sklypo panaudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo nustatytas bei įregistruotas gerokai anksčiau nei 2019-12-18, kuomet buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis negalėjo būti taikomas pareiškėjui. Savivaldybės tarybos patvirtintas Bendrasis planas nepanaikino ir, juo labiau, negalėjo pakeisti pareiškėjo žemės nuosavybės dokumentuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo.

Taigi, Administracija, netenkindama pareiškėjo Prašymo, neturėjo pagrindo remtis Teritorijų planavimo 20 straipsnio 1 dalimi, žinodama, kad pareiškėjo Žemės sklypo įsigijimo, įregistravimo, paskirties nustatymo (keitimo) metu jokie bendrieji planai ginčo teritorijai nebuvo parengti, kurie ribotų pareiškėjo teisę įgyvendinti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Taipogi pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje galiojantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas buvo patvirtintas 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571 (TPDR reg. Nr. T00075779), apie kraštovaizdžio specialiajame plane numatytus sprendinius atsakovei buvo žinoma 2021 m. išduodant pareiškėjui specialiuosius architektūrinius reikalavimus, leidžiant statytojui – pareiškėjui projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgusi į via tai, kas išdėstyta, teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės Sprendimas nėra tinkamai argumentuotas, yra neproporcingas pareiškėjos nuosavybės teisių įgyvendinimo atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus išaiškinimus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žymių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Į bylą pareiškėjai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas E. K. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1890 Eur, taip pat 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra proporcinga ir pagrįsta, atitinkanti Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovės 1912,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl pareiškėjų prašymo skirti atsakovei baudą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir jos elgesys yra sąmoningai nukreiptas prieš ekonomišką ir operatyvų procesą ar atsakovė kitaip akivaizdžiai pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 – 134 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų E. K. ir B. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. A33(1)-8978.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. K. pateiktą prašymą, kuriuo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pagal pareiškėjo E. K. pateiktą projektą.

Priteisti pareiškėjui E. K. iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1912,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika eurų, 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.