- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- eI3-1971-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07355-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- E. K., B. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir B. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. K. ir B. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, Savivaldybės administracija) 2023-06-09 sprendimą (išvadą) pagal pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 išduoti statybą leidžianti dokumentą, pagal pareiškėjo pateiktą projektą; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui E. K. statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683, kuriuo prašoma išduoti statybą leidžianti dokumentą, pagal pareiškėjo pateiktą projektą, arba 3) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo E. K. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683, kuriuo prašoma išduoti statybą leidžianti dokumentą, pagal pareiškėjo pateiktą projektą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Administracijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas E. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo ir servitutų nustatymo sutartį, kurios pagrindu kartu su sutuoktine B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (unikalus nekilnojamojo daikto Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Nurodo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas dar 2016 metais, o 2017 metais įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad 2016-01-15 dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas, ir Žemės sklypui buvo nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas. Įsigijus Žemės sklypą, 2021 m. pareiškėjas sudarė sutartį su architektu dėl gyvenamojo namo Žemės sklype projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo, tuo pagrindu 2021-03-22 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) su prašymu išduoti projektavimo sąlygas ir specialiuosius reikalavimus. 2021-04-02 dieną Savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato projektavimo sąlygas, t.y. pareiškėjui buvo išduoti specialieji, specialieji architektūros reikalavimai.
Pažymi, kad Savivaldybės administracijos išduotos projektavimo sąlygos bei reikalavimai leido pareiškėjui projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, dėl ko parengus (vieno buto) gyvenamojo pastato projektą (toliau - ir Projektas), 2023-05-10 dieną Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjas pateikė prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima pradėti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato statybas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype.
Pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, su Administracija buvo galutinai baigtas derinti Projektas (pažymi, kad visi Savivaldybės administracijos skyriai davė pritarimą Projektui), kol galiausiai 2023-05-31 dieną buvo gautas Savivaldybės administracijos raštas dėl procedūrų sustabdymo ir pasitarimo organizavimo. 2023-06-02 dieną buvo organizuotas suinteresuotų šalių pasitarimas, kurio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Žemės sklypui galioja Savivaldybės administracijos teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas (toliau - Bendrasis planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 (vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas). Paaiškinta, kad Pagal U zonos Bendrojo plano sprendinius, pareiškėjo Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta Projekte. Savivaldybės administracijos atstovai informavo, kad 2019 metais patvirtinto Vilniaus rajono Bendrojo plano pagrindu faktiškai pagal U zonos Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta Projekte. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patys Savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad 2019 metais, kuomet buvo rengiamas ir tvirtinamas Bendrasis planas, pareiškėjo Žemės sklypas negalėjo ir neturėjo būti įtrauktas į neurbanizuojamą teritoriją, kurioje negalima statyba. savivaldybės atstovai kaip išeitį pareiškėjui pasiūlė kreiptis dėl Bendrojo plano keitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog po pasitarimo, 2023-06-09 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo gautas Savivaldybės administracijos sprendimas (išvada) (toliau – ir skundžiamas Sprendimas), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo pateiktą Projektą ir nurodytos pareiškėjo Projekto atmetimo pastabos (priežastys), kurios ir buvo aptartos prieš tai vykusiame pasitarime.
Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės administracijos sprendimu, mano kad Savivaldybės administracijos sprendimas neišduoti jam statybą leidžiančių dokumentų pagal pateiktą Projektą Savivaldybės administracijos sprendime nurodomais pagrindais ir motyvais yra neteisėtas, nepagristas, todėl naikintinas, nes Skundžiamas sprendimas prieštarauja pačios Savivaldybės priimtiems teisės aktams ir juose esančioms teisės normoms, prieštarauja visuotinai teisės jurisprudencijoje ir teismu praktikoje pripažįstamam principui „lex retro non agit“.
Pareiškėjas pažymi, jog jo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas daug anksčiau (2016 – 2017 m.) nei Savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti planavimo organizatorės (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrąjį planą (2019-12-18 sprendimas Nr. T3-477) (toliau – ir BP).
Pažymi, kad U zonos bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, reikia vadovautis šio Bendrojo plano sprendiniais. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus tokiems sklypams, gali būti nustatoma veikla pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose.
Pareiškėjas remiasi ir 2019-12-18 sprendimo NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pakoreguoto aiškinamojo rašto nuostatomis, kad rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, ar kitais teisės aktais nustatytu būdu keičiant teritorijos naudojimo paskirtį ar būdą, reikia vadovautis šio „U“ zonos Bendrojo plano sprendiniais. Pažymi, jog Aiškinamajame rašte nurodomas, jog Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir taikomų apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas, kaip vienintelė priežastis ir pagrindas dėl ko pareiškėjui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negalėjo ir negali būti taikomas pareiškėjui, o Savivaldybės tarybos patvirtintas Bendrasis planas niekaip nepanaikino ir negalėjo panaikinti pareiškėjo žemės nuosavybės dokumentuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas formaliais pagrindais, nurodomi pagrindai ir motyvai (pastabos) yra formalūs. Nors Savivaldybės administracijos Skundžiamame sprendime yra nurodomi galimi LR teritorijų planavimo įstatymo ir LR statybų įstatymo reikalavimų pažeidimai, tačiau abi pastabos ir abu, neva, egzistuojantys pažeidimai yra sietini tik su vienu vieninteliu pagrindu ir motyvu, t. y. su pačios Savivaldybės tarybos 2019-12-18 dienos sprendimu Nr. T3-477, kuriuo patvirtintas Bendrasis planas ir pagal kurį Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos ir kuriose negalima statyba, numatyta Projekte. Kitaip sakant, pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo patenkintas tik dėl to, jog 2019 metų pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybėje buvo patvirtintas Bendrasis planas, pagal kurį Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos ir kuriose negalima statyba, o jokie kiti alternatyvūs ar papildomi pagrindai ir motyvai, dėl kurių galėtų būti atmestas (nepatenkintas) pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nėra teikiami ir nurodomi.
Pareiškėjas vertina, kad priimant sprendimą, nesigilinta į esamą teisinį reguliavimą dėl teisės normų taikymo laike, neįsigilinta į teisinį reguliavimą, kuris nustato konkrečias išimtis dėl patvirtinto Bendrojo plano taikymo žemės sklypams, kurių žemės nuosavybės dokumentuose nurodytas vienbučiu ir dvibučiu gyvenamųjų pastatu teritorijos naudojimo būdas, nesigilinta į LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str, 1 p. teisinį reguliavimą, kuris, be kita ko, nustato, kad Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Savivaldybės administracija apskritai neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo inicijuoti projektavimo sąlygų išdavimo ir susijusių procedūrų, o jas pradėjusi negalėjo priimti Skundžiamo sprendimo (jame nurodytais pagrindais ir motyvais), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statyba leidžianti dokumentą. Savivaldybės administracija elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neteisėtai. Pareiškėjui pasikreipus, Savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygas, specialiuosius, specialiuosius architektūros reikalavimus, kurių pagrindu Pareiškėjui buvo leista projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype.
Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracija, pirma išdavusi projektavimo sąlygas, specialiuosius, specialiuosius architektūros reikalavimus, o vėliau 2023-06-09 dienos Skundžiamu sprendimu netenkinusi pareiškėjo prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pasielgė nerūpestingai, neatidžiai ir neteisėtai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė visus skunde išdėstytus argumentus, prašydamas pareiškėjų skundą tenkinti.
Atsiliepimas
A. A. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad nagrinėjant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjui statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą žemės sklype buvo nustatyta, kad Žemės sklypui galioja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, ir pagal U zonos BP sprendinius, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte Nr. GSP1087-TP.
Kilus abejonių dėl pritarimo Projektui pagrįstumo, Administracijos direktoriaus iniciatyva buvo organizuotas suinteresuotų šalių pasitarimas gyvai. 2023-06-02 pasitarime dalyvavo Administracijos darbuotojai, pareiškėjas, Inspekcijos atstovas. Pasitarimo metu buvo prieita prie išvados, jog Projektui pritarta nepagrįstai ir statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius Žemės sklype pagal pateiktą Projektą negali būti išduodamas, kol Projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą arba teikti prašymą dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo/koregavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog 2023-06-09 prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD) IS Infostatyba buvo nepatenkintas, nes Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kadangi žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte.
Atsakovė mano turėjusi faktinį ir teisinį pagrindą atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra taikomi veiklos apribojimai, detalizuojami brėžinio grafiniuose žymėjimuose ir Aiškinamajame rašte.
Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėjo skunde minimas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 5 straipsnio nuostatas nėra teritorijų planavimo dokumentas – pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnį, formavimo ir pertvarkymo projektas tai žemėtvarkos planavimo dokumentas. Taigi, atsakovė mano, kad pateikti Projekto sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 punkto reikalavimų.
Kartu, Administracija nurodo pripažįstanti, jog neturėjo išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų Projektui rengti, tačiau pažymi, kad netgi tenkinus Prašymą ir išdavus statybą leidžiantį dokumentą Projektui, prieštaraujančiam teritorijų planavimo dokumentams, Inspekcija, patikrinusi tokio SLD teisėtumą ir nustatęs neatitikimų teisės aktų reikalavimams, lieptų naikinti SLD ir griauti pastatytą pastatą (, kaip nurodo, tai patvirtino ir 2023-06-02 pasitarimo metu dalyvavusi trečiojo suinteresuoto asmens atstovė). Pareiškėjui tai sukeltų ateityje tik didesnę žalą ir nuostolių.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais, prašydama skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl Atsakovės atsisakymo pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 dalimi, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis), išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pažymi, kad tik atsakovei yra priskirta funkcija dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Todėl atsakovės yra kompetencija (funkcija) spręsti dėl administracinės paslaugos suteikimo t. y. statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ar atsisakymo juos išduoti. Inspekcijai pagal teisės aktus tokia kompetencija nėra priskirta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus nekilnojamojo daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo suformuotas 2016 metais, 2017 metais įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2016-01-15 dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
2021-04-02 dieną Savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato projektavimo sąlygas, t. y. pareiškėjui buvo išduoti specialieji, specialieji architektūros reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Specialiųjų architektūros reikalavimų 6 punkte, reglamentuojančiame užstatymo tipą, nurodyta: „Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos) bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, nustatomas sodybinis užstatymo tipas. Gyvenamosios paskirties pastato reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pastatą derinti prie kraštovaizdžio. Naudoti Lietuvoje sertifikuotas statybines medžiagas ir produktus“.
2023-05-10 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjas pateikė prašymą, registruotą Nr. SRA-08-230510-01683, išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)
Administracijos direktoriaus 2023-05-31 raštu Nr. A33(1)-5619 pareiškėjas (statytojas) ir atsakovės atstovai, specialistai, architektai buvo pakviesti 2023-06-02 10 val. Vilniaus rajono savivaldybės patalpose į suinteresuotų šalių pasitarimą.
Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, Pasitarime, atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą (toliau – BP) Sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte, bei pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, Sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Z), kur prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui, vertinta, kad statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius Sklype pagal pateiktą statinio projektą negali būti išduodamas, kol Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Nutarta pripažinti, kad statinio projektui buvo pritarta nepagrįstai. Kaip motyvai nurodyta, jog Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pasitarime taip pat pripažinta, kad pateikti statinio projekto sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 p., reikalavimų, t. y. žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte.
Pasitarime statytojas informuotas apie galimybę kreiptis į teismą ir apie galimybes teikti prašymus dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo arba koregavimo.
2023-06-09 skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymas dėl SLD išdavimo nebuvo patenkintas. Atsakovės Sprendime (pastabose) nurodytos tokio sprendimo priežastys: pateikti statinio projekto sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 p., reikalavimų, t. y. žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte. Statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja teisę statyti, bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Straipsnio 1 dalis numato: Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalį, kurioje numatytos BZ ir ZN teritorijos, kuriose negalima statyba, numatyta projekte Nr. GSP1087-TP, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-477 buvo patvirtintas bendrasis planas dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose).
Byloje nustatyta, kad 2016-01-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-58- (14.48.123.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pagrindu, naujai suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytas (pakeistas) pagrindinis Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas dar 2016 metais, o 2017 metais įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, kuriame taip pat nurodytas minėtas Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Byloje taip pat nekyla ginčo, kad atsakovė pareiškėjui 2021 metais išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus, leisdama statytojui – pareiškėjui projektuoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą (duomenys neskelbtini) Užstatymo tipui, 6 punkte nurodoma: „Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos) bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, nustatomas sodybinis užstatymo tipas. Gyvenamosios paskirties pastato reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pastatą derinti prie kraštovaizdžio. Naudoti Lietuvoje sertifikuotas statybines medžiagas ir produktus“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. ir 2022 m. buvo gauti ir atitinkamų atsakovės specialistų rašytiniai pritarimai Projektui.
Taigi, atsakovė pareiškėjui sukėlė pagrįstą lūkestį, jog jo rengiamas Projektas ir visi su tuo susiję paruošiamieji darbai atitinka teritorijų planavimo ir statybos reglamentus ir neprieštarauja teisės aktams.
Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja pačios Savivaldybės priimtiems teisės aktams ir juose esančioms teisės normoms, prieštarauja teisės jurisprudencijoje ir teismų praktikoje galiojančiam bendram principui, kad įstatymas atgal negalioja („lex retro non agit“).
Akcentuotina, kad pareiškėjo turimas Žemės sklypas, Žemės sklypo panaudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos - dėl kurio panaudojimo ir buvo prašoma Savivaldybės administracijos išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pagal pareiškėjo pateiktą Projektą, buvo suformuotas, nustatytas bei įregistruotas, atitinkamai, 2016 ir 2017 m., kai dar nebuvo priimto, partvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos daliai („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose). 2019-12-18 dienos sprendimu Nr. T3-477, Savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti planavimo organizatorės (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrąjį planą.
Pažymėtina, kad 2019-12-18 dienos sprendimu NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pirminio aiškinamojo rašto 2.4. skyriuje (Bendrojo plano teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai), be kita ko, yra aiškiai nurodoma, kad: „<...> U zonos savivaldybės dalies vietovės lygmens bendrasis planas patikslina Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinius. U zonos bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, reikia vadovautis šio Bendrojo plano sprendiniais. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus tokiems sklypams, gali būti nustatoma veikla pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose <...>.
Pažymėtina. kad 2019-12-18 dienos sprendimu NR. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano pakoreguoto aiškinamojo rašto 1.3 skyriuje (Bendrojo plano sąsaja su kitais planais ar programomis), be kita ko, taipogi yra aiškiai nurodoma, kad: „<...> Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, ar kitais teisės aktais nustatytu būdu keičiant teritorijos naudojimo paskirtį ar būdą, reikia vadovautis šio „U“ zonos Bendrojo plano sprendiniais <...>. Nurodoma, kad Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir taikomų apribojimų.
Darytina išvada, kad pareiškėjo Žemės sklypo panaudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo nustatytas bei įregistruotas gerokai anksčiau nei 2019-12-18, kurią buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrasis planas, kaip vienintelė priežastis ir pagrindas dėl ko pareiškėjui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negalėjo būti taikomas pareiškėjui. Savivaldybės tarybos patvirtintas Bendrasis planas nepanaikino ir, juo labiau, negalėjo pakeisti pareiškėjo žemės nuosavybės dokumentuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–135/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad: ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą; 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą; 2016 m. birželio 17 d. nutarimą); pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą; 2016 m. birželio 17 d. nutarimą; 2016 m. spalio 5 d. nutarimą).
Kadangi proporcingumo principo laikymasis reikalauja, kad, be kita ko, būtų surasta pusiausvyra tarp viešojo ir privataus interesų, šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (šiais aspektais žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimo byloje Allard prieš Sweden (pareiškimo Nr. 35179/97) 54 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3-602/2020 ir joje nurodytą praktiką).
Atsižvelgusi į via tai, kas išdėstyta, teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracijos Sprendimas neišduoti pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento, nėra tinkamai argumentuotas, yra neproporcingas pareiškėjo nuosavybės teisių įgyvendinimo atžvilgiu, o taip pat grindžiamas teisės aktais, kurie negaliojo pareiškėjo Žemės sklypo formavimo, įregistravimo metu. Pati atsakovė sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį pareiškėjui, 2021 – 2022 metais pritardama Projektui, jog visus veiksmus pareiškėjas atlieka nepažeisdamas teisės aktų ir jais nustatytų apribojimų ir siekė įgyvendinti statytojo teises jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype tokiu būdu, kokiu jau buvo pritarta ankstesniais Atsakovės veiksmais administracinės procedūros metu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta byloje, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
Nustačius, kad Administracijos 2023 m. birželio 9 d. Sprendimas priimtas administracinės procedūros pagal 2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjo prašymą metu, šį Sprendimą panaikinus, atkuriama iki šio Sprendimo buvusi padėtis (ABTĮ 94 str.). Todėl Administracija turi pareigą, nesant kito pareiškėjo prašymo ar jo tikslinimo, tęsti administracinę procedūrą pagal pareiškėjo Prašymą ir priimti administracinį sprendimą, atitinkantį visus jam keliamus reikalavimus ir kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo Nr. SRA-08-230510-01683 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo aspektu, pažymėtina, jog Administracija neprivalo priimti tik pareiškėjui palankų sprendimą, o turi priimti teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą, laikantis pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žymių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
Į bylą pareiškėjai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas E. K. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2160 Eur, taip pat 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra proporcinga ir pagrįsta, atitinkanti Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovės 2 182,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 – 134 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjų E. K. ir B. K. skundą tenkinti.
Panaikinti 2023 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą (išvadą), priimtą pagal pareiškėjo E. K. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. K. prašymą Nr. SRA-08-230510-01683 dėl statybą leidžiančio dokumento pagal pareiškėjo pateiktą projektą išdavimo.
Priteisti pareiškėjui E. K. iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2 182,50 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.