Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-92-2012

2012 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1965-01-02 Trakuose, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančio, teisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 19 d., apie 15 valandą, Vilniuje, jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nusipirkdamas už 140 litų iš G. P. įgijo 0,188 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė ir gabeno minėtu automobiliu Vilniuje iki tos pačios dienos apie 15.10 val. tol, kol šalia troleibusų stotelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

Apeliantas skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 264 str. 1 d.

260 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

LR BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kiekviena iš alternatyvių veikų (gaminimas, perdirbimas, laikymas ir kt.) turi būti įrodyta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. V. L. nuteistas už tai, kad už 140 Lt iš G. P. nupirko 0,188 g narkotinės medžiagos – heroino, ją laikė ir gabeno automobiliu iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pagal LAT senato 2002-06-21 nutarimą Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nag­ri­nė­jant psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gro­bi­mo, ne­tei­sė­to šių me­džia­gų ir jų pir­mos ka­te­go­ri­jos pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) ga­mi­ni­mo, įgi­ji­mo, lai­ky­mo, ga­be­ni­mo, siun­ti­mo, par­da­vi­mo ar ki­to­kio pla­ti­ni­mo bau­džia­mą­sias by­las“, įgi­ji­mas – tai veiks­mai, ku­riuos at­li­kęs as­muo gau­na psi­chot­ro­pi­nes ar nar­ko­ti­nes me­džia­gas ir pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kus (pre­kur­so­rius), to­kie veiks­mai yra pir­ki­mas, mai­nai, ra­di­nio pa­si­sa­vi­ni­mas, sko­los at­si­ė­mi­mas ar do­va­nos ga­vi­mas ir kt., lai­ky­mas yra psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų, taip pat pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) bu­vi­mas kal­ti­nin­ko ži­nio­je, ne­pri­klau­so­mai nuo jų tu­rė­ji­mo lai­ko truk­mės ar bu­vi­mo vie­tos (su sa­vi­mi, pa­tal­po­je, slėp­tu­vė­je ar ki­to­se vie­to­se). Pa­pras­tai lai­ko­mos tos me­džia­gos, ku­rias kal­ti­nin­kas bu­vo pa­ga­mi­nęs ar įgi­jęs. Ga­be­ni­mas– tai psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų, taip pat pir­mos ka­te­go­ri­jos tų me­džia­gų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) bu­vi­mo, lai­ky­mo vie­tos pa­kei­ti­mas, per­ke­liant juos di­des­niais nuo­to­liais (pa­vyz­džiui, iš mies­to į kai­mą, iš vie­no mies­to į ki­tą mies­tą, iš gat­vės į gat­vę ir pan.). Me­džia­gos ga­li bū­ti ga­be­na­mos ve­žant jas trans­por­to prie­mo­ne, ne­šant la­ga­mi­ne, ki­še­nė­se, krep­šy­je ir pan.

Byloje surinkti ir patikrinti įrodymai pilnai patvirtina, kad V. L. įgijo narkotinės medžiagos - 0,188 g heroino už 140 litų nusipirko iš G. P.. Taip pat jis laikė šias narkotines medžiagas – neabejotinai turėjo savo žinioje, ir jas gabeno savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol šalia troleibusų stotelės Jasinskio gt. prie Liubarto tilto, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė.

Nuteistojo kaltė įrodyta liudytojo J. S. parodymais, kur jis paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje. Nagrinėjamo įvykio šiuo metu tiksliai nepamena, patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 apie 15 val. tikrinant gautą informaciją buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo V. L.. Šalia jo automobilyje sėdėjo L. B., o ant galinės sėdynės – N. M.. Priėjus prie automobilio pamatė, kaip L. B. kažką iš rankų išmetė ant grindų į galinę automobilio dalį. Apžiūrėjęs automobilį tarp priekinių sėdynių rado apvalią metalinę dėžutę, kurią atidaręs pamatė 7 popieriaus lankstinukus. Apžiūrėjęs galinę automobilio dalį, ant grindų, toje vietoje, kur L. B. kažką išmetė, rado dar vieną popieriaus lankstinuką. Metalinę dėžutę su septyniais popieriaus lankstinukais ir popieriaus lankstinuką, rastą ant automobilio grindų, supakavo į polietileninį maišelį. Visi asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Vėliau, jau tarnybinėse patalpose pastebėjo, kad polietileniniame pakete atsidarė metalinė dėžutė, kurioje buvo septyni popieriaus lankstinukai, ir jie susimaišė su atskirai polietileniniame pakete buvusiu vienu popieriaus lankstinuku (t. 1, b. l. 29-30). Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad automobilis buvo sustabdytas troleibusų stotelėje iš karto už tilto Jasinskio gatvėje. Apklausto pirmosios instancijos teisme liudytojas N. M. nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2010 m. gegužės 19 d., atvyko į Vilnių ir paskambino V. L.. Paklausė, ar jis žino, kur galima rasti narkotikų. V. L. žinojo, todėl paėmė jį nuo stoties savo automobiliu „Mersedes“. Kartu su jais važiavo dar viena moteris, ji sėdėjo priekyje. Jie nuvažiavo prie kažkokios ligoninės Žvėryne. Ten automobilyje jis įsigijo narkotikų iš Giedriaus, pavardės nežino. Narkotikus įsigijo sau ir ten vietoje suvartojo. Pirko heroiną už 20 Lt. Nematė, ar kiti taip pat pirko narkotikus. Po to jie nuvažiavo, tačiau Žvėryno gale, už tilto, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie atliko kratą, tačiau jis nežino, ar ką nors rado. V. L. nėra jam pirkęs narkotikų. Nuteistojo kaltę patvirtina ir liudytojo G. P. parodymai, duoti apylinkės teisme, kur jis paaiškino, kad 2010 m. gegužės 19 d. buvo reabilitacijos centre, esančiame Žvėryne, adreso nežino. Jam paskambino V. L. ir pasiteiravo, ar turi pardavimui narkotikų. Jis turėjo narkotikų sau ir sutiko juos parduoti. V. L. atvažiavo į reabilitacijos centrą apie 14-15 valandą automobiliu Mersedes. Kartu su juo buvo mergina ir vaikinas, vardu Kolia, šių asmenų pavardžių nežino. Jis (G. P.) įsėdo į automobilį ir pardavė Koliai bei merginai narkotikus. V. L. taip pat pasakė, kad jam reikia narkotikų, tačiau daugiau nieko nesakė. Jis jam pardavė turėtus narkotikus. Jų kaina buvo po 20 Lt už taip vadinamą „čekį“. Nežino, kam V. L. pirko narkotikus. Jis (G. P.) ketino su vaiku išvažiuoti mėnesiui į Druskininkus, tačiau nepamenu, ar sakė apie tai atvykusiesiems asmenims. V. L. prieš tai nėra pirkęs iš jo narkotikų. Jo brolį pažįsta iš matymo, žino, kad jis vartoja narkotikus, tačiau nepamena, ar jis yra juos pirkęs iš jo.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. L. nurodė, kad vartoja narkotikus nuo 1985 metų, pastaruoju metu vartoja heroiną ir amfetaminą. 2010 m. gegužės 19 d. skambino savo broliui V. L., nes norėjo, kad jis atvažiuotų pas jį, paskolintų pinigų ir nuvežtų į čigonų taborą narkotikų. Susitarė susitikti stotyje. Vėliau sužinojo, kad brolis buvo sulaikytas su narkotikais. Šie narkotikai yra jo (V. L.). Jis niekada neprašė brolio, kad šis nupirktų jam narkotikų, prašė tik pinigų. Taip pat yra prašęs, kad jei broliui būnant tabore kas nors iš klientų ims narkotikus, tai tegu paima ir jam (V. L.). Jo žiniomis V. L. narkotikų nevartoja.

Apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu L. B., kuri 2011 m. rugpjūčio 10 d. mirė (t. 1, b. l. 80), nurodė, kad 2010-05-19 dienos metu paskambino vaikinui, vardu Giedrius, norėdama įsigyti heroino. Ji žinojo, kad pas jį jo galima įsigyti. Po to paskambino taksistui, vardu V., kuris už pinigus vežioja į taborą ar kur reikia įsigyti narkotikų. V. atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ ir ją paėmė prie tilto Naujininkų mikrorajone. V. taip pat pažinojo Giedrių kaip asmenį, pas kurį galima įsigyti narkotikų, todėl ji įsėdusi į automobilį liepė jam važiuoti pas Giedrių, kuris gyveno Liepkalnio gatvėje. P. V. užsuko prie stoties, kur į automobilį įsėdo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Važiuojant automobilyje vaikinas pasakė, kad taip pat pirks heroino. Ji ketino iš Giedriaus nusipirkti vieną „čekį“ heroino už 20 litų. Pakeliui ji girdėjo, kaip V. skambino Giedriui. Jie nuvažiavo prie geltono pastato Žvėryno mikrorajone, kur į automobilį įsėdo Giedrius. Ji matė, kaip automobilyje sėdėjęs vaikinas pas Giedrių pirko narkotikus, kuriuos iš karto vartojo automobilyje. Ji iš Giedriaus už 20 litų įsigijo vieną dozę heroino, kuris buvo suvyniotas į languoto popieriaus lankstinuką, užklijuotą baltu lipniu popieriuku. Lankstinuką įsidėjo į kišenę. Ji matė, kaip V. taip pat pas Giedrių pirko kažkiek lankstinukų su heroinu, kuriuos sudėjo į apvalią dėžutę, girdėjo kaip kalbėjosi apie 7 lankstinukus. Po to Giedrius išlipo iš mašinos. Tada jie vyko atgal, tačiau už tilto juos sustabdė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 47-48).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės R. S. 2011-06-11 išvadoje Nr. 140-(4072)-IS1-4531 konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš 7 vienetų baltos spalvos languoto popieriaus lankstinukų, 2010-05-19 paimtų iš automobilio Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 0,188 g. Ant baltos spalvos languoto popieriaus lankstinuko, 2010-05-19 paimto iš automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 26-27). Po tyrimo likusi narkotinė medžiaga heroinas (bendras kiekis – 0,493 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis – 0,159 g) perduota saugoti Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre (t. 1, b. l. 28).

Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog V. L. neteisėtai už 140 Lt iš G. P. nupirko 0,188 g narkotinės medžiagos – heroino, ją laikė ir gabeno automobiliu iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė. Nuteistasis patvirtino, kad minėtas narkotines medžiagas įgijo savo iniciatyva už savo pinigus, norėdamas jas vėliau perduoti savo broliui V. L., nes šis vartoja narkotikus, be to prieš įvykį jam skambino, tarėsi dėl jo nuvežimo į čigonų taborą narkotikų įsigijimui. Būtų iš V. L. paėmęs už narkotikus pinigus, jei šis būtų jų turėjęs. Liudytojas V. L. patvirtino šias aplinkybes nurodydamas, kad niekada nėra prašęs brolio nupirkti jam narkotikų, įvykio dieną tik buvo sutarę, kad brolis paskolins jam pinigų ir nuveš į čigonų taborą įsigyti narkotikų.

Skunde nurodoma, kad nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 264 str. 1 d.

BK 264 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog BK 264 str. 1 d. aprašyta nusikalstama veika neapima visų nustatytų V. L. veikos objektyvių požymių. V. L. neprašė nuteistojo nupirkti jam narkotines medžiagas, V. L. jas įgijo savo iniciatyva už savo pinigus, ketindamas vėliau šias medžiagas perduoti V. L., todėl tokia veika pagal BK 264 str. 1 d. negali būti kvalifikuojama.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog V. L. padarė sunkų nusikaltimą, į įgytų, laikytų ir gabentų narkotinių medžiagų kiekį (0,188 g), kas apibūdina šios konkrečios veikos mastą ir tuo pačiu pavojingumo laipsnį, į tai, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. L. asmenybę, jo socialinius ryšius: praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad yra konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. L. yra vedęs, nedirba. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, tai yra paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad heroiną pirko iš G. P. tik susidarius nepalankiai situacijai, t.y., sužinojęs, kad G. P. turimas heroinas baigiasi ir šis kuriam laikui išvažiuoja į sanatoriją, ir supratęs, kad nepavyks brolio atvežti pas G. P., - yra visiškai nepagrįsti, vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti atsakomybę.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.